Redaktoriaus žodis

Nuo ko viskas prasidėjo? – mąsčiau vaikščiodamas po saulėtus Biržus. Gal nuo kolegos Danieliaus Mickevičiaus, kilusio iš šių kraštų ir daug metų buvusio LŽS atsakinguoju sekretoriumi (buvo ir tokios pareigos, kai sąjungos pirmininkai buvo neetatiniai). Jis mūsų sąjungai “atrado” Biržus, su Dainiu Radzevičiu čia važiavo ir inicijavo rajono savivaldybę kartu rengti Antano Macijausko premijos konkursą.

“Sveikinimai iš Ropėjų…” - laišką pradeda mūsų kolega, aktyvus LŽS Senjorų klubo narys, daktaras Algimantas Indriūnas ir jau supranti, kad jis jaukų butą Vilniaus Žirmūnuose vėl, kaip ir kiekvieną pavasarį, iškeitė į savo sodybą, esančią Ropėjų kaime, šalia Labanoro girios. Vadinasi, vėl ūkininkaus, bitininkaus, vėl rudenį į Vilnių veš medaus stiklainius, obuolių dėžes… Iš pirmo žvilgsnio čia tarsi nieko įpatingo nėra, bet kai žinai, kad jam šį gegužį sukanka 95 –eri metai, supranti, kad bendrauji su neeiliniu žmogumi. Juolab prisiminus, kad visai neseniai, spalyje, Žurnalistų namuose jis pristatė savo naują knygą “Iki globalinės katastrofos liko tik dvyliką metų”, kurią parašė būdamas 94-erių…

Mums reikia geriau žinoti, ir kitų tautybių žymius žmones, kurie dirbo ir gyveno šalia mūsų. Apie tai ir rašoma šioje knygoje.

Kauno leidykla “Naujasis lankas” ką tik išleido įdomią, sakyčiau unikalią knygą ”Mažosios Lietuvos ir lietuvninkų fenomenas Europos kultūroje”. Jos autorius Algirdas Matulevičius yra ne tik mūsų kolega, LŽS narys, aktyviai veikiantis LŽS Senjorų klubo taryboje, 2019 m. apdovanotas medaliu “Už nuopelnus žurnalistikai”, bet ir žinomas istorikas, enciklopedininkas, Mažosios Lietuvos tyrėjas.

Šie metai Lietuvos žurnalistų sąjungai neeiliniai – devyniasdešimtieji. Mes juos palydime įvairiais renginiais. skirtais LŽS 90-mečio sukakčiai paminėti. Manau, kad prie šių šventinių renginių gražiai prisidės ir dabar jau spaudai baigiama ruošti Žurnalistų dainų knyga. Dabar knygoje jau yra 17 autorių. Manau, kad yra ir daugiau kolegų, sukūrusių dainų. Taigi, laukiu ir naujų autorių, naujų dainų. Žurnalistai dainų autoriai nebūtinai turi būti LŽS ar NŽKA nariais. Draugaukime toliau.

Dabar žinomą televizijos ir radijo žurnalistą Vytautą Kvietkauską Žurnalistų namuose gali pamatyti dažnai. Ir ne su mikrofonu rankose ar šalia televizijos kamerų. Šiandien jis daugiau organizatorius, derybininkas, naujų idėjų katalizatorius, nes aktyviai dalyvauja būsimo Lietuvos žurnalistų sąjungos jubiliejaus paminėjimo rengime, yra vienas svarbiausių šio jubiliejaus rengimo varikliu.

„Po dvidešimties metų“ – tokia tema knygų bičiulius pasitinka užaugusi, jubiliejinė 20-oji Vilniaus knygų mugė. Žurnalistams, manau, tikrai bus čia daug darbo, gražių atradimų

Gerbiami kolegos, šiandien galiu pasidžiaugti, kad išsipildė mano sumanymas, išleidau Maironio eilėraščių knygą, kurioje lygiagrečiai skelbiami eilėraščiai baltarusių ir lietuvių kalbomis. Todėl ir knygos pavadinimas dvikalbis – “Vianok z rutij / Rūtų vainikas”. Knygą, juolab dvikalbę,vienam sunku išleisti. Todėl esu dėkingas leidyklai “Trys žvaigždutės”, jos direktoriui geram kolegai Jeronimui Lauciui ir dizainerei Jelenai Malinovskajai, padėjusiems šią knygą sumaketuoti. Esu dėkingas buvusio Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojui daktarui Aleksandrui Adamkovičiui už knygos įžangos vertimą į baltarusių kalbą, kolegai Albertui Vaidilai, sukūrusiam gražų knygos viršelį.

NŽKA ir LŽS išleido įdomią ir, manau, žurnalistams vertingą knygą “Propaganda ir žiniasklaidos laisvė”. Joje sudėti svarbūs, ir mums, žurnalistams aktualūs ESBO atstovės žiniasklaidos laisvei biuro neoficialūs dokumentai.

Šį pirmadienį savo pašto dėžutėje, kiek nustebęs, radau laikraštį “Vilniaus diena”. Jis storas, net 64 puslapių, spalvotas, gausiai iliustruotas, nemokamas. Redakcijos skiltyje radau ir laikraščio vyriausiojo redaktoriaus Alfredo Zdramio žodį “Sveiki, mes sugrįžome”.

Pirmoji kregždė jo kūrybos sklaidoje pasirodė 1986 m. Čikagoje. Čia išėjo jo knyga “Dangus nusidažo raudonai: Pirmosios tremties memuarai „Laisvę praradus“ atsiminimai”. Ji buvo pakartota ir 1988 m. Sovietinei valdžiai tai buvo antausis. O Lietuvai tapus neriklausomai jo knygos pabiro: 1997 m. Vilniuje išeina “Meno tragizmas: Studijos ir straipsniai apie literatūrą ir meną”, 2000 m. Kaune “Žurnalistikos paskaitos”, 2003 m. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleidžia jo atsiminmus “Mano autobiografija”. Apie jį -2003 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas išleidžia knygą “Juozas Keliuotis ir literatūros dinamikos problemos”. Vilniaus universiteto Žurnalistikos institute atidaryta Juozo Keliuočio vardo auditorija.

Nuo jaunystės J. Keliuotį traukė žurnalistika. Jam rūpėjo kokia bus dar jauna lietuvių žurnalistika, kokiais keliais pakryps jos vystymasis. Todėl 1926 m. Kaune jis inicijuoja ir išleidžia knygą “Jaunam spaudos veikėjui”. Į ją sudeda savo ir tuo metų garsių intelektualų J. Tumo-Vaižganto, A.Dambrausko-Jakšto, J. Purickio, J. Gružo straipsnius žurnalistikos tematika. Iš Paryžiaus grįžęs į Kauną. nuo 1929 m. jis dirbo laikraščio „Rytas“ redakcijoje. 1929 m. jis aktyviai dalyvavo atskiros Lietuvos žurnalistų sąjungos kūrime. 1930–1932 m. jis leido ir redagavo moksleivių žurnalą „Ateities spinduliai“.

Žurnalistų namuose, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga įvykusiame renginyje Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius paskelbė, kad šiemet pirmą kartą LŽS Valdybos sprendimu už drąsą ginant žurnalistų teises apdovanotos žurnalistės, redaktorės Giedrimė Didžiapetrienė (Šakiai) ir Neringa Tuškevičienė (Širvintos).

Ankstų saulėtą gegužės 7-osios rytą grupė žurnalistų aplankė Vilniaus Antakalnio kapinėse palaidotų žurnalistų kapus. "Spaudos atgavimo kalbos ir knygos dieną prasmingą pradėti nuo pagarbos pareiškimo mirusiems kolegoms," - sakė LŽS ir NŽKA pirmininkas Dainius Radzevičius.

Kolegos Jono Laurinavičiaus išleista nauja knyga “Bendraplunksniai” (“Naujasis lankas”, Kaunas, 2018), grafine išvaizda galėtų būti tarp eilinių, tačiau turiniu, manau, ji yra išskirtinė, net unikali, nes joje skelbiami atsiliepimai tik į vieną, pernai Jono Laurinavičiaus išleistą knygą “Žurnalistai”. Taigi, turime knygą, kurioje yra tik publikacijos apie prieš tai išėjusią knygą. Kuo įdomus tie J. Laurinavičiaus “Žurnalistai”?

Prasidėjus Lietuvos Respublikos šimtmečio sukakčiai skirtiems renginiams, Lietuvos esperantininkų sąjungos Valdybos pirmininkas Povilas Jegorovas buvo apdovanotas Kultūros ministerijos Garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Šį garbingą apdovanojimą jis nusipelnė, nes labai aktyviai, rezultatyviai ir nuosekliai jau daugiau nei keturis dešimtmečius dalyvauja esperantininkų sąjūdžio veikloje – tiek populiarina šią kalbą bei taikias ir tolerantiškas esperantininkų sąjūdžio idėjas Lietuvoje ir visame pasaulyje, tiek per šią kalbą garsina Lietuvą ir jos laimėjimus pasaulyje.

Mano rankose įdomi Artūro Poviliūno knyga “Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimas ir pripažinimas”.