Redaktoriaus žodis

Šiemet Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena praėjo karantino sąlygomis, be didelių iškilmių. Bet šventinė nuotaika tikrai išliko. Žurnalistams smagu buvo priimti ir šalies pirmųjų asmenų šventinius sveikinimus.

Šiandien, balandžio 15 dieną Seimas galų gale įtvirtino žurnalistų teisę neatlygintinai gauti duomenis iš valstybės registrų. Dabar žurnalistams atsirado geresnės galimybės gauti reikiamą informaciją, labiau plėtoti tiriamąją žurnalistiką. Su pergale, kolegos!

„Kodėl nebegirdime jūsų spaudos apžvalgų? Taip aiškiai viską išdėstydavote, o dabar ne viską suprantame“, – tokių klausimų vis dar sulaukia kolega Juozas Šalkauskas, nors jis LRT jau nedirba keletą metų.

Per pietus televizijoje pamačiau sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, sakantį, kad ir jis skiepysis AstraZeneca. Apsidžiaugiau, pamaniau – savas... O vakare tas pats ministras pranešė, kad... sustabdė skiepijimą šią vakciną.

Kartu su gražiu pavasariu gražią 80-mečio sukaktį pažymi ir žinomas fotomenininkas, poetas, leidėjas, sunkumų kilnotojas ir sveikuolis Valerijus Koreškovas.

Iš Ukrainos, Poltavos miesto atskriejo džiugi žinia: išleista mūsų kolegos Jeronimo Lauciaus knyga ukrainiečių kalba. Jeronimas Laucius – aktyvus LŽS ir NŽKA narys, žurnalo „Žvaigždutė“ redaktorius, leidyklos „Trys žvaigždutės“ direktorius, daugelio knygų autorius. Knygos ukrainiečių kalba išleidimo proga jį šnekina LŽS svetainės www.lzs.lt redaktorius Vytautas Žeimantas.

Buvome tada „Versmės“ leidyklos surengtoje kraštotyrinėje ekspedicijoje. Aš laksčiau po Plokščius, rinkdamas medžiagą būsimoms publikacijoms. Praeidamas pro bažnyčią, sustodavau ir prie akvareles liejančio kolegos LŽS nario ir dailininko Kęstučio Šiaulyčio. Nors darbai vijo, pastovėdavau ir ilgėliau. Jau labai būdavo įdomu stebėti, kaip kolega Kęstutis kelias lengvais judesiais sugebėdavo perteikti ne tik tai ką mato – į dangaus žydrynę smingantį bažnyčios bokštą, šventoriaus vartų mūrą, ar kokią įdomesnę šventoriaus tvoros detalę. Jo akvarelės vertė susimąstyti, jose ne vien tikrovė, ji visada būdavo su kažkokia paslaptimi, įspūdžiu, suvirpinančiu širdį.

Vilnietė Alwida Antonina Bajor, žurnalistė, publicistė, rašytoja, scenaristė, vertėja, aktyvi Lietuvos lenkų kultūros veikėja. Autorė knygų ir per dviejų tūkstančių publikacijų lietuvių ir lenkų periodinėje spaudoje: Kurier Wileński, Magazyn Wileński, Znad Wilii, Ateneum Wileńskie, Nasza Gazeta, Nasz Czas, Veidas, Kinas, Katalikų pasaulis, Lithuania, Lwowskie Spotkania, Zesłaniec, Pro memoria, Kwartalnik Filmowy. Česlovo Milošo (1992) ir Witoldo Hulevičiaus (2018) literatūrinių premijų laureatė. Šiandien ji atsako į www.lzs.lt redaktoriaus Vytauto ŽEIMANTO klausimus.

„Būčiau labai dėkinga, jei sutiktumėte pasidalinti savo mintimis. Šis interviu būtų paskelbtas LMA Vrublevskių bibliotekos interneto svetainėje ir FB paskyroje, - man parašė Vrublevskių bibliotekos komunikacijos skyrius darbuotoja Eglė Stasiukaitytė. Aš mielai sutikau padalyvauti šios garsios bibliotekos projekte „10 klausimų apie knygas“, juolab jame jau sudalyvavo nemažai įvairių kultūros ir atminties institucijų specialistų, kultūros, visuomenės veikėjų.

Baigėsi 2020 metai, gera proga pažvelgti į juos jau iš šono, pasverti, paskaičiuoti. Susipažinus su Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos, Tarptautinės žurnalistų federacijos, kitų visuomeninių organizacijų informacija, galima drąsiai teigti, kad 2020-ieji į istoriją įeis ne tik kaip beprecedentės pasaulinės pandemijos krizės metai, bet ir kaip žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų žudynių visame pasaulyje atgimimo metai. 2020 metais buvo nužudyta net 60 žurnalistų.

Kolegėms ir Kolegoms galiu pranešti džiugią naujieną: jau baigiu spaudai ruošti knygą AČIŪ TAU, ŽEME. ŽURNALISTŲ DAINOS. Jos leidimą kiek stabdė finansinės problemos. Tačiau kai dabar JAV dirbantis mūsų kolega Juozas Karsokas dalinai finansavo žurnalistų dainų knygos leidimą, o keli kolegos pažadėjo dar šį projektą finansiškai paremti, atsirado realios galimybės jos rengimą užbaigti iki Kalėdų, o kitąmet išleisti. Dabar knygoje 22 autoriai. Jų gali būti ir daugiau. Kviečiame kolegas bendradarbiauti.

Neseniai vilnietis skulptorius Robertas Guoba sukūrė originalų lietuviškosios žurnalistikos pradininko Johano Ferdinando Kelkio medalį. Čia iniciatyvą parodė Lietuvos žurnalistų sąjunga, kurios Klaipėdos skyrius įsteigė naują apdovanojimą – J. F. Kelkio medalį. Jis bus teikiamas profesionaliems žurnalistams už ryškius nuopelnus ir kūrybinius darbus. Taip pat medalis gali būti teikiamas ir kitų profesijų atstovams už išskirtinius nuopelnus žurnalistikai. Šiemet pirmaisiais J. F. Kelkio medalio laureatais tapo trys skirtingų kartų kūrėjai...

LŽS Senjorų klubo Tarybos išvažiuojamame posėdyje, įvykusiame 2020 m. rugsėjo 3 dieną, Bubų kaime, jaukioje kolegos Gedimino Končiaus sodyboje, vienbalsiai buvo nutarta pradėti ruošti leidybai naują knygą „Žurnalistai senjorai“, kurios redaktorius-sudarytojas bus Vytautas Žeimantas. Naujoji knyga išeis su Lietuvos žurnalistų sąjungos vėliava.

Reziumuojant reikėtų pasakyti, kad kolega Jonas, išleidęs aštuntąją poezijos knygą, rodo, jog yra ištikimas sudėtingų metaforų, šį kartą net savotiškų kūrybinių absesijų stiliui. Jo eilės skatina skaitytoją ne tik atsakynėti į autoriaus užslėptus klausimus, bet ir pačiam juos užduoti, ieškoti egzistencijos apraiškų visur ir visada. To ir linkiu atvertusiam šią knygą.

Nuo ko viskas prasidėjo? – mąsčiau vaikščiodamas po saulėtus Biržus. Gal nuo kolegos Danieliaus Mickevičiaus, kilusio iš šių kraštų ir daug metų buvusio LŽS atsakinguoju sekretoriumi (buvo ir tokios pareigos, kai sąjungos pirmininkai buvo neetatiniai). Jis mūsų sąjungai “atrado” Biržus, su Dainiu Radzevičiu čia važiavo ir inicijavo rajono savivaldybę kartu rengti Antano Macijausko premijos konkursą.

“Sveikinimai iš Ropėjų…” - laišką pradeda mūsų kolega, aktyvus LŽS Senjorų klubo narys, daktaras Algimantas Indriūnas ir jau supranti, kad jis jaukų butą Vilniaus Žirmūnuose vėl, kaip ir kiekvieną pavasarį, iškeitė į savo sodybą, esančią Ropėjų kaime, šalia Labanoro girios. Vadinasi, vėl ūkininkaus, bitininkaus, vėl rudenį į Vilnių veš medaus stiklainius, obuolių dėžes… Iš pirmo žvilgsnio čia tarsi nieko įpatingo nėra, bet kai žinai, kad jam šį gegužį sukanka 95 –eri metai, supranti, kad bendrauji su neeiliniu žmogumi. Juolab prisiminus, kad visai neseniai, spalyje, Žurnalistų namuose jis pristatė savo naują knygą “Iki globalinės katastrofos liko tik dvyliką metų”, kurią parašė būdamas 94-erių…

Mums reikia geriau žinoti, ir kitų tautybių žymius žmones, kurie dirbo ir gyveno šalia mūsų. Apie tai ir rašoma šioje knygoje.