Redaktoriaus žodis

Kolegos Jono Laurinavičiaus išleista nauja knyga “Bendraplunksniai” (“Naujasis lankas”, Kaunas, 2018), grafine išvaizda galėtų būti tarp eilinių, tačiau turiniu, manau, ji yra išskirtinė, net unikali, nes joje skelbiami atsiliepimai tik į vieną, pernai Jono Laurinavičiaus išleistą knygą “Žurnalistai”. Taigi, turime knygą, kurioje yra tik publikacijos apie prieš tai išėjusią knygą. Kuo įdomus tie J. Laurinavičiaus “Žurnalistai”?

Prasidėjus Lietuvos Respublikos šimtmečio sukakčiai skirtiems renginiams, Lietuvos esperantininkų sąjungos Valdybos pirmininkas Povilas Jegorovas buvo apdovanotas Kultūros ministerijos Garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Šį garbingą apdovanojimą jis nusipelnė, nes labai aktyviai, rezultatyviai ir nuosekliai jau daugiau nei keturis dešimtmečius dalyvauja esperantininkų sąjūdžio veikloje – tiek populiarina šią kalbą bei taikias ir tolerantiškas esperantininkų sąjūdžio idėjas Lietuvoje ir visame pasaulyje, tiek per šią kalbą garsina Lietuvą ir jos laimėjimus pasaulyje.

Mano rankose įdomi Artūro Poviliūno knyga “Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimas ir pripažinimas”.

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras vėl sėkmingai patvirtino solidžios, tik aukštos prabos knygas leidžiančios leidyklos įvaizdį: ką tik išleido didelės apimties ir informatyvaus turinio knygą "Lietuvos televizija 1957-2017. Faktai. Kūrėjai. Laidos". Ši knyga kartu su 2016 metais Centro išleista knyga "Lietuvos radijas 1926-2016. Faktai. Kūrėjai. Laidos", manau, sudaro sėkmingą diptiką.

LŽS Senjorų klubas 2018 metų pradžioje išleido knygą “Vilniaus senjorų žurnalistų klubas”. Ją sudarė LŽS Tarybos narys, LŽS Senjorų klubo pirmininko pirmasis pavaduotojas Alfonsas Kairys.

2017 metų pabaigoje buvo užbaigtas įdomus tyrimas, kuris atskleidė, kad Lietuvos gyventojų pasitikėjimas interneto portalais yra kiek mažesnis nei popierine spauda, radiju ar televizija. Tai praėjusių metų pabaigoje pranešė visuomenės apklausos duomenis pristačiusi Kultūros ministerija. Visų pirma, džiugu, kad mūsų Kultūros ministerija domisi žiniasklaidos būkle Lietuvoje, daro tokius tyrimus. Tik žinant realią situaciją galimi teisingi sprendimai.

Minske, nacionalinio dienraščio baltarusių kalba “Zviazda” redakcijoje įvyko “apvalaus stalo” diskusija “Baltarusija-Lietuva: literatūriniai horizontai”. Ją surengė leidybos namai “Zviazda”, leidžiantys ne tik laikraštį “Zviazda”, bet ir kultūros ir literatūros savaitraštį “Litaratura i mastactvo” (Literatūra ir menas), žurnalus: moterims “Alesia”, vaikams Biarozka (Berželis), satyros “Vožyk” (Ežiukas), leidžia ir knygas baltarusių, rusų kalbomis.

Jau Ventėje už Kuršių marių mėlio esanti Juodkrantė viliojo mus, tarsi kukli jaunamartė, save pridengusi lyg retu rūku, lyg permatoma skraiste.

Vieną jaunavedžių porą matėme ir mes. Jaunieji kabino “ištikimybės spyną”, turėjo darbo ir žurnalistai. Jolanta Jurkūnienė, Selemonas Paltanavičius, Adolfas Drungilas šnekino stoties darbuotojus, čia dirbančius savanorius, bus įdomios laidos per LRT radiją. Salomėja Pranaitienė su Gintautu Čepulėnu ruošė reportažą “Panoramai”. Blykčiojo Jūratės Mičiulienės fotoaparatas, bus nuotraukų “Lietuvos žinioms”. Rinko medžiagą Arūnas Marcinkevičius, bus įspūdžių, kuriuos paskelbs savaitraštyje “Savaitė”. Augustas Uktveris dirbo ir su diktofonu, ir fotoaparatu, vadinasi, bus fotoreportažas "Žaliajame pasaulyje". Kažką užsirašinėjo ir šių eilučių autorius…

Laikraštį “Echo” 1920 m. įkūrė iš Rusijos atvykęs satyrikas, dramaturgas, poetas, įvairių leidinių redaktorius Arkadijus Buchovas. 1920 m. spalio 22 d. jis įteikė Kauno miesto ir apskrities viršininkui pareiškimą leisti ir redaguoti laikraštį rusų kalba. Spalio 26 d. Kaune išėjo pirmasis “Echo” numeris.

Šis rašinys prasidėjo nuo netikėto skambučio. Į Žurnalistų namus paskambino Eugenija Vėlyvienė, kolegos Jono Vėlyvio našlė ir tarė: “Išleidau Jono romaną apie Joną Basanavičių.”

Šuo metu straipsnių apie žurnalistus ir žiniasklaidos darbuotojus jau yra paruošta net per 1810. Tai daug, tačiau ne visi kolegos, kurie galėtų patekti į enciklopedija, atsiuntė apie savę informaciją. Kai kas dar skambina, teiraujasi, ar jie gali tikėtis patekti į leidinį. Todėl, norėdami paspartinti šios informacijos rinkimą, skelbiame sąrašą žurnalistų ir spaudos darbuotojų, kurie galėtų patekti į dabar spaudai ruošiamą „Lietuvos žiniasklaidos enciklopediją“. Jei jame rasite save – rašykite mums, jei rasite kolegą – praneškite jam šią gerą naujieną. Mūsų laukia rimtas ir visiems reikalingas darbas. Padėkime vieni kitiems ir tada galėsime visi džiaugtis sėkminga pabaiga.

Anksčiau į tokią rinkiminę veiklą įsitraukę ar įtraukti žurnalistai elgėsi įvairiai, nes jų veikla nebuvo konkrečiai reglamentuota. Tačiau šiemet buvo priimtas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas, kuriuo turėtų vadovautis kiekvienas profesionalus žurnalistas. Šiame Kodekse yra ir nuostatų, kaip elgtis arba kaip nesielgti žurnalistui per įvairius rinkimus.

Naujasis Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas buvo priimtas Vilniuje 2016 metų vasario 29 dieną Viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkime. Iki tol jį buvo galima paskaityti tik internete. Dabar šis mums, žurnalistams labai svarbus Kodeksas jau išleistas ir atskira knygele.

Džiugu, kad žavios Joninių dienos išvakarėse mano kompiuteris parodė gražų skaičių – 1000. Taip, jau paruošta "Lietuvos žiniasklaidos enciklopedijai" 1000 straipsnių, skirtų kolegų personalijoms. Mes pradėjome rimtą ir visiems reikalingą darbą, kuriame savo istoriją. „Lietuvos žiniasklaidos enciklopedija" turi būti fundamentalus leidinys. Kitą panaši knyga nežinia kada pasirodys. Padėkime vieni kitiems ir tada galėsime visi džiaugtis sėkminga pabaiga.

Birželio 18-oji įeis į Lietuvos transporto, ypač geležinkelių istoriją. Tadien iš Kauno geležinkelio stoties į Balstogę išvyko pirmieji keleiviai, panorę pasinaudoti naujuoju traukinio maršrutu KAUNAS – BALSTOGĖ. Kartu su jais kelionėn į Lenkiją išvyko ir didelė grupė Lietuvos žurnalistų, kuriuos pakvietė AB “Lietuvos geležinkeliai”.

Prisipažinsiu, su neslepiamu smalsumu priėmiau kvietimą surinkti grupę vilniečių žurnalistų, norinčių geriau suprasti ir pažinti dabartinio žemės ūkio problematiką. O proga tam pasitaikė puiki: įmonių grupė „KG Group“ su partneriais suorganizavo įspūdingą renginį, pavadintą dar įspūdingiau – „Grūdo kelias“.