2021 m. gruodžio 3 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Redaktoriaus žodis

*print*

Archyvas :: Jeronimas Laucius: "Džiaugiuosi, kad kiekvienos knygos tituliniame puslapyje rašoma, jog ji išversta iš lietuvių kalbos“

2021-03-02
 
Iš Ukrainos, Poltavos miesto atskriejo džiugi žinia: išleista mūsų kolegos Jeronimo Lauciaus knyga ukrainiečių kalba.
Jeronimas LAUCIUS - aktyvus LŽS ir NŽKA narys, žurnalo „Žvaigždutė" redaktorius, leidyklos „Trys žvaigždutės" direktorius, daugelio knygų autorius. Knygos ukrainiečių kalba išleidimo proga jį šnekina LŽS svetainės www.lzs.lt redaktorius Vytautas ŽEIMANTAS.
 
- Sveikinu, Jeronimai, su nauja knyga. Jų esi išleidęs jau nemažai, bet ukrainiečių kalba, atrodo, tai pirmoji?
- Taip, ukrainiečių kalba pirmoji. Prieš keletą dienų gavau iš Ukrainos laišką, kad mano knyga „Robotų maištas" laimėjo konkursą „Draugauja literatūros - draugauja tautos" ir bus leidžiama ukrainiečių kalba.
- Kas ją išvertė į ukrainiečių kalbą? Kur susipažinai su vertėju?
- Knygą išvertė Glebas Kudriašovas, ukrainietiškai - Гліб Кудряшов. Jis literatūrologas, scenaristas, eseistas, vertėjas. Baigė Poltavos nacionalinio universiteto Filologijos fakultetą. Liko jame dėstyti. 2013 metais Kijevo T. Ševčenkos nacionaliniame universitete sėkmingai apgynė disertaciją, nuo 2014 metų - docentas. Yra meno ir literatūros almanacho „Gimtasis kraštas" (Рідний край) atsakingasis redaktorius. Literatūrinių V. Korolenkos (2008) ir I. Kotliarovskio (2014) premijų laureatas. Kaip mokslininkas domisi Kairiakrantės Ukrainos literatūriniu palikimu, ukrainiečių-baltarusių literatūriniais ryšiais, kaip kūrėjas - rašo scenarijus, esė, publicistiką. Yra išleidęs keturias knygas. Jo darbai publikuojami ne tik Ukrainoje, bet ir Baltarusijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Rusijoje, kitur.
Su Glebu susipažinau ir pradėjau artimiau bendrauti nuolat dalyvaudamas Tarptautinėse Minsko knygų mugėse. Perskaitęs „Robotų maištą", jis iškart pasakė, kad norėtų ją išversti ir išleisti Ukrainoje. Knygos prezentacija turėtų įvykti rugpjūčio mėnesį.
- Gal galėtum išvardinti į kokias kalbas jau yra išverstos tavo knygos?
- Pabandysiu paskaičiuoti: baltarusių, lenkų, rusų, anglų, vokiečių, prancūzų, makedonų, tadžikų, azerbaidžaniečių... Dabar dar prisidės ukrainiečių. Yra pažadų, kol kas žodinių, kad kai kas bus verčiama į kazachų ir serbų kalbas...
- O konkrečiai? Kur, kas ir kokias tavo knygas vertė į kitas kalbas?
- Pirmieji mano knygų vertimai į kitas kalbas, ačiū Atgimimui, pasirodė Lietuvoje, o vėliau ir užsienyje: Rusijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje,Tadžikijoje, Juodkalnijoje, Azerbaidžane.
1991 metais leidykla „Viltis" net 300 000 egzempliorių tiražu išleidžia pirmąją mano knygą svetima - rusų kalba - „Kas atvers duris". Klaipėdos „Ryto" leidykla 170 000 egzempliorių tiražu išleidžia „Na, ufonate, palauk! Arba vilko teismas". Kauno „Spindulys" 100 000 egzempliorių tiražu - „Planetų karas". Tokie dideli tiražai, suprantama, buvo skirti ne Lietuvoje gyvenantiems rusams. Jos paplito po gretimas šalis, kuriose gyvena rusakalbiai. Ir netrukus buvo pastebėtos.
1992 metais viena iš didžiausių ir solidžiausių Maskvos vaikų leidyklų „Detskaja kniga" (Vaikų literatūra) iš karto išleidžia dvi mano pasakų knygas - „Ufonautas ir pilkas vilkas" ir „Robotų maištas". Abi knygos išėjo dideliu tiražu - po 200 000 egzempliorių.
1993-1994 metais mano kūryba susidomi ir baltarusiai. Minsko „Universitetskoje" leidykla 100-50 000 tiražu išleidžia net penkias mano pasakų knygas: „Lėlė svajoja tapti...", „Lėlė sniegė", „Lėlė burtininkė", „Žverelių olimpiada" ir „Rytas miške". Minskiečiai ne tik išverčia jas į baltarusių ir rusų kalbas, bet ir šalia pateikia vertimus į anglų kalbą.
Vėliau Varšuvoje „Agencja Ars" leidykla lenkų kalba 30 000 egzempliorių tiražu išleidžia mano eilėraščių knygą „Tarp mūsų žvėrelių". Taip prasidėjo mano knygų vertimai į kitas kalbas...
- 2009 metais buvai priimtas į Baltarusijos rašytojų sąjungą. Tai, be abejo, aktyvaus bendradarbiavimo su kaimynų literatais pasekmė. O kuo konkrečiai pasireiškė šis bendradarbiavimas?
- Paskutiniais metais aš savo knygų daugiau išleidžiu Baltarusijoje nei namie, Vilniuje. Esu dažnai kviečiamas į Baltarusijoje vykstančius įvairius literatūrinius renginius, knygų muges. Kadangi tose rašytojų konferencijose, susitikimuose paprastai dalyvavo kūrėjai daugiau nei iš 20 Europos ir Azijos šalių, tai sudaro puikios sąlygos bendrauti, dalintis kūrybinėmis mintimis. Tokio bendravimo pasekmėje mano knygos buvo išleistos Juodkalnijoje, Tadžikistane. Praėjusiais metais Minsko leidykla „Adukacja i vychovanja" išleido mano novelių knygutę „Blagoslavi sebia" (Palaimink save), kurią į azerbaidžaniečių kalbą išvertė filologijos m. dr. Flora Nadzi.
Ypatingai džiaugiuosi tuo, kad kiekvienos knygos tituliniame puslapyje rašoma: „Išversta iš lietuvių kalbos". Tuo ir prasmingi tie tarptautiniai mūsų susitikimai, kūrybinis bendradarbiavimas, kuris, tikiuosi, pasibaigus pandemijai, vėl tęsis ne tik nuotoliniu būdu.
- Ką aplamai manai apie lietuvių autorių vertimus į užsienio kalbas? Žinau, kad yra šalys, kurių valdžia rūpinasi savos literatūros plitimu, įvairiai skatina vertėjus. O kokia situacija Lietuvoje?
- Aš mažai domiuosi, kas vyksta toliau už mūsų leidyklos pasaulio ribų. Panašiai menkai domisi ir tie, kurie turėtų domėtis kitų - ne savo pačių ir savo draugų - kūrėjų gyvenimu, problemomis, vertimais. Labai simptomatiškai tai apibūdina prieš dešimt metų Tarptautinėje Minsko knygų mugėje mano atmintyje įstrigęs vaizdas. Aš su savo knygomis stoviu stende, virš kurio užrašyta LIETUVA. Pamatau artėjantį vieną iš trijų mūsų vaikų literatūros šulų. Pastebėjęs mane jis išdidžiai nusisuko ir neatsigręždamas tvirtu žingsniu pražygiavo pro mane...
Deja, mes išmokome ir kitose veiklose gyventi nusisukę vieni nuo kitų...
- Vadovauji ir leidyklai „Trys žvaigdutės". Ką įdomaus išleidai pastaraisiais metais?
- Gerai žinomas mūsų leidyklos vardas padeda mums išlikti ir gūdžiomis pandemijos sąlygomis. Neseniai išleidome Alytaus trečiojo amžiaus universiteto knygą „Bendravimu naujai įprasmintas gyvenimas". Šiuo metu rengiame spaudai Kupiškio senjorų kūrėjų knygą.
Miela buvo ruošti spaudai žinomo poeto Jono Jackevičiaus originalias kūrybos knygas „Obsesijos" ir „Kokteilis iš spinduliuotės".
Leidykla laukia ir kitų autorių. Mes atviri ir jauniems, ir jau žinomiems autoriams.
- O kokie asmeniniai kūrybiniai planai?
- Daug laiko skiriu energetinių seminarų vedimui. Kartu su daktaru Artūru Bautrėnu Lietuvos „Žinijos" draugijoje vedu Pozityvistų klubo seminarus-diskusijas. Beje, kovo 16 d. 15 val. rengiame naują, tema „Nerimo pozityvioji priežiūra ir galimybės". Kviečiu registruotis virtualiai. Pasibaigus karantinui vėl susitiksime gyvai.
Kalbant apie knygas, tai ieškau tokio banko, kuriame galėčiau padėti tas knygas, kurios buvo verčiamos į kitas kalbas, kurias, ieškodami kūrybiškumo paskatų, skaitė mokiniai, dėl kurių buvau nuolat kviečiamas visoje Lietuvoje į kūrybinius susitikimus. Deja, tokios knygos, kuriose skatinamas dvasingumas, kūrybiškumas pas mus ne tik kad nebeskaitomos, bet jos ir nesuprantamos. Dabar, rinkos ekonomikoje, dvasingumas, humaniškumas verslininkus nuvestų nebent tik į bankrotą... Taigi, belieka ieškoti bankinio seifo.
Bandau apskaičiuoti po kiek dešimčių ar šimtų metų vėl žmogui prireiks to, be ko anksčiau buvo sunku įsivaizduoti.
- Ačiū už išsamius ir įdomius atsakymus.
 
Rubrika Redaktoriaus žodis yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis. 
 
 
Paskutinį kartą atnaujinta: 2021-03-30 13:15
 
 

Komentarai (16)

Jūsų el. paštas

Jonas Jackevičius

2021-03-29 15:03

Sveikinu Jeronimą! Linkiu ir toliau būti pozityvu visuose gyvenimo vingiuose.kūrybos sklaida įvairiomis lalbomis - puiki dovana lietuviškai kultūrai
Esi, mielas Jeronimai,šaunuolis!

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Ipolitas Skridla

2021-03-26 08:31

Jeronimai, sveikinu su nauja knyga. Džiaugiuosi, kad plečiasi tavo kūrybos vertimų erdvė. Džiaugiuosi, kad aktyviai dalyvauji LŽS Senjorų klubo veikloje.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Birutė

2021-03-12 10:59

Prisimenu buvau Vilniaus rotušėje, ten buvo pristatoma J.Lauciaus knyga norvegų kalba. Koldė apie ją nekalbama?

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Regina

2021-03-10 11:18

Jeronimai, sveikinu su nauja knyga! Sėkmės!

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Marius Dedinskas

2021-03-10 11:16

Girdėjau, kad Estijos vyriausybė skiria iš biudžeto specialias lėšas, skirtas estų literatūros platinimui užsienyje. O Lietuvos - nei šnypšto! Gėda!

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Danutė Nekrašaitė

2021-03-10 10:50

Pritariu Gražinai. Mūsų valdžioms visiškai nerūpi lietuvių literatūros plėtra užsienio šalyse. Džiugu, kad yra tokie entuziastai, kaip J. Laucius.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Vytautas Žeimantas

2021-03-10 10:44

Atsakau į kolegos Vydanto klausimą. Kiek man žinoma, esperanto kalba yra išėjusios šios Jeronimo Lauciaus knygos: „La tria frato Teoristo“ (Trečias brolis Teoristas, 2003), „Veturu al Piedpilklando!“ (Varom į Futboliją!, 2003) ir „Libro de Leono“ (Liūto knyga, 2003).

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Vygantas

2021-03-10 10:33

O kodėl neminima, kad išėjo knygų ir esperanto kalba?

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Gražina Kazlauskienė

2021-03-06 16:27

Valstybė ir dabartinė Vyriausybę visiškai nesirūpina lietuvių autorių knygų vertimu į kitas kalbas.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media