Redaktoriaus žodis

„Kodėl nebegirdime jūsų spaudos apžvalgų? Taip aiškiai viską išdėstydavote, o dabar ne viską suprantame", - tokių klausimų vis dar sulaukia kolega Juozas Šalkauskas, nors jis LRT jau nedirba keletą metų.

Kolega Juozas, dirbdamas televizijoje ir radijuje, daugeliui patiko. Jo įtaigus balsas, atrodo, darė net stebuklus, jam paklusdavo... net oro prognozės. Radijo senbuviai man pasakojo apie kadaise gautą vieno klausytojo laišką: „Neleiskite orų prognozių skelbti Algimantui Sadukui - jis niekada orų nenuspėja. Tegul tai daro Juozas Šalkauskas - jo prognozės visada pasitvirtina."

Kolega Juozas gimė 1951 m. balandžio 13 dieną, Kalpokų kaime, esančiame Pakruojo rajono. Tačiau save laiko Joniškio žmogumi, nes į pirmą klasę įžengė Joniškyje. 1958 - 1969 metais mokėsi Joniškio 1 ojoje vidurinėje mokykloje ir Joniškio darbo jaunimo vakarinėje vidurinėje mokykloje.

„Aš visiems sakiau ir sakau, kad esu laikinas vilnietis ir laikau save joniškiečiu, nors nieko nėra pastoviau už laikinumą... - sako kolega Juozas. - Meilę Joniškiui nuo pat mažumės visų pirma ugdė mama, paskui - mokykla, mokytojai. Dažnai išvykdamas į kitus kraštus, apsilankydamas svečiose šalyse, aš galiu palyginti kaip yra Joniškyje ir kaip kitur. Tai darau tam, kad atvykęs į tėviškę, kalbėdamas su miestelio gyventojais, galėčiau patarti, padėti, vieną ar kitą dalyką pagerinti. Yra ir skaudulių tam Jonišky - ne viską čia gyvenantieji gali padaryti taip, kaip jie norėtų..."

2006 metais kolegai Juozui už kūrybinę veiklą, raiškų žodį, nuoširdų bendradarbiavimą ir svarų indėlį į Joniškio kultūrinį gyvenimą suteiktas Joniškio garbės piliečio vardas.

Baigęs vidurinę mokyklą, kolega Juozas toliau žinių siekė Vilniaus universiteto Istorijos - filologijos fakultete, Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultete.

Jo biografijoje randu dvi eilutes: „1970 - 2009 m. LRT radijo diktorius, 1988 - 2014 m. spaudos apžvalgininkas". Čia tik porą žodžių, o kiek juose visko slypi?! Juk Lietuvos radijui ir televizijai, vėliau pervadintai į LRT, kolega Juozas atidavė net 44 savo darbingo gyvenimo metus. Ir dirbo sėkmingai, kūrybingai. Buvo priimtas į Lietuvos žurnalistų sąjungą, Nacionalinę žurnalistų kūrėjų asociaciją. 2007 metais jam buvo suteiktas LRT kalbos grynuolio garbės vardas. 2014 metais buvo apdovanotas tarpukaryje garsaus radijo žurnalisto Petro Babicko premija.

Jo, kaip meninio skaitovo, balsą Lietuva ir dabar tebegirdi.

„Tik spėk suktis", - džiaugiasi kolega Juozas. Jo šiltą, malonų balsą gali išgirsti ir Prezidentūros, Vyriausybės, Seimo renginiuose, respublikinėse dainų ir šokių šventėse, ir „Poezijos pavasariuose", Lietuvoje vykstančiose tarptautinėse sporto varžybose, daugelyje kitų pramoginių susibūrimų. Jis, kaip deklamatorius, laukiamas literatūros vakaruose, todėl pelnytai 1987 metais tapo „Poezijos pavasario" skaitovų laureatu.

Dabar vis populiarėja įgarsintos knygos. Jomis jau domisi ne tik aklieji. Ir čia kolega Juozas palieka gilią vagą, jau įgarsinęs per keturias dešimtmetis knygų. Tarp jų „Baltaragio malūną", „Mažąjį princą", „Skerdžių", „Graikų mitus", „Robinzoną Kruzą", kitas.

2010 metais už patriotiškumą ir meilę gimtąjai kalbai, indėlį į kokybiškesnės žiniasklaidos kūrimą kolegai Juozui buvo paskirta Antano Macijausko premija.

Kitas jo pomėgis, sakyčiau net aisra, yra fotografija. Ja susidomėjo nuo vaikystės, nuo Joniškio laikų. Fotoaparatas jį lydi visur. Olimpinėse žaidynėse ir tyliame provincijos miestelyje vykstančiame literatūros vakare, tolimoje užsienio kelionėje ir jaukiame šeimos rate. Dabar drąsiai galima teigti, kad šis pomėgis tapo profesionalia veikla. Kolega Juozas pradėjo rengti fotografijos parodas, leisti fotoalbumus. Ypač man įsiminė 1996 metais jo surengta autorinė fotografijų paroda „Girdimi, bet nematomi Lietuvos radijo žmonės". Iš viso jis surengė per dešimt fotografijų parodų. Keletą fotoalbumų jis sukūrė ir grįžęs iš gana egzotiškų šalių. Taip atsirado „Peru ir Kolumbija", „Baltojo debesies šalis - Naujoji Zelandija". 2001 metais jis buvo priimtas į Lietuvos fotomenininkų sąjungos narius.

Ypač daug kolega Juozas nuveikė sporto žurnalistikoje. Jis vykdavo į olimpines žaidines ir iš ten atveždavo pluoštus įdomių, nepakartojamų nuotraukų. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas išleido jo fotoalbumus „Permainingasis Naganas" apie žiemos olimpines žaidynes Nagane (Japonija, 1998) ir „Solt Leik Sitis: spalvinga baltoji olimpiada" (2002).

Už aktyvią sporto propogandą kolega Juozas 2001 metais buvo apdovanotas LTOK Olimpine žvaigžde, 2006 metais - Kūno kultūros ir sporto departamento „Sporto garbės kryžiumi". Jis buvo priimtas į Lietuvos sporto žurnalistų federaciją.

Turi kolega Juozas ir hobį, kuris jį jau išgarsino ne tik visoje Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Šis hobis -kaklaraiščiai, jam jie it vizitinės kortelės. Prisimenu, kartą važiuojant į Malaišių kaime rengiamas Vaižgantines, stabtelėjome Svėdasuose, tai Juozas sendaikčių turgelyje iškart suleido rankas į kaklaraščių šūsnį, kelis nusipirko. Dabar jo kolekcijoje jau turbūt apie 2000 egzempliorių, ir ji vis didėja. Labiausiai jį domina proginiai, žinybiniai, netradiciniai kaklaraiščiai. Jo iniciatyva sukurta ir nemažai specialių, įvairioms progoms skirtų kaklaraiščių - Lietuvos vardo 1000-ečiui, Lietuvos Radijo 90-ečiui, Joniškio „Aušros" gimnazijos 100-ečiui, kiti.

2015 metų lapkričio pabaigoje Lietuvos rekordus registruojanti agentūra „FACTUM" įregistravo naują rekordą: Sunkiausias kaklaraištis - 1,36 kg masės 56 cm ilgio - nukaldintas joniškiečio kalvio Jono Gvozdo ir 2015 m. Joniškio rajono Kirnaičių kaimo bendruomenės padovanotas kolegai Juozui. Kraštiečiai jam padovanojo tokį išskirtinį kakalaraštį, nes jis yra nuolatinis Kirnaičiuose rengiamo kaimo bendruomenių festivalio vedėjas. 2016 metais agentūra įregistravo ir antrą rekordą: Gausiausia proginių kaklaraiščių kolekcija. Joje tuo metu buvo 1400 eksponatų iš 43 šalių.

Kakalaraiščių susirinko tiek daug, kad jau buvo galima pradėti rengti jų parodas, bendras ir specializuotas, pavyzdžiui, skirtas tik Kalėdoms, sportui, įvairioms sukaktims ir jubiliejams. Kolega Juozas surengė kakalaraiščių parodas ne tik daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių, bet ir kaimyninėse šalyse: Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje.

Pabaigai dar du štrichai kolegos Juozo kūrybiniam portretui: 2004 metais jis buvo apdovanotas Gedimino ordino Riterio kryžiumi, 2005 metais jam suteiktas valstybės pripažinto meno kūrėjo statusas.

Taip ir toliau laikyk, Juozai!

 

Rubrika Redaktoriaus žodis yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.