Redaktoriaus žodis

2017 metų pabaigoje buvo užbaigtas įdomus tyrimas, kuris atskleidė, kad Lietuvos gyventojų pasitikėjimas interneto portalais yra kiek mažesnis nei popierine spauda, radiju ar televizija. Tai praėjusių metų pabaigoje pranešė visuomenės apklausos duomenis pristačiusi Kultūros ministerija.

Visų pirma, džiugu, kad mūsų Kultūros ministerija domisi žiniasklaidos būkle Lietuvoje, daro tokius tyrimus. Tik žinant realią situaciją galimi teisingi sprendimai. 

O ką parodė šis tyrimas? Vertindami žiniasklaidą skalėje nuo vieno iki penkių, kur žemiausias rodiklis rodo nepasitikėjimą, o aukščiausias - visišką pasitikėjimą, apklausoje dalyvavę lietuviai laikraštį įvertino 4,05 balo, televiziją - 4,09 balo, radiją - 4,13 balo, o interneto portalus - 3,83 balo.

- Džiugu, kad tradicinė profesionali spauda šiandien vis dar Lietuvos žmonėms yra patikimas informacijos šaltinis. Manau, kad tai yra ir akivaizdus Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos aktyvios pozicijos nuopelnas. Mūsų profesiniame žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse dar 1996 metais ryškiomis raidėmis buvo užrašyta, kad tą kodeksą kolegos tvirtino ne tik suvokdami visuomenės informavimo priemonių vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje bei atsakomybę už savo darbą. Tada kolegos teigė, kad didžiausias visuomenės informavimo priemonės turtas yra pasitikėjimas ja, kurį sukūrė ne tik dabartiniai žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, bet ir ankstesnės jų kartos, skleidusios laisvą žodį. Šiandien visuomenės nuomonės tyrimai parodo, kad net ir išgyvendama sunkius ekonominius laikus profesionali spaudos žurnalistika žmonėms kelia netgi daugiau pasitikėjimo nei neribotus plotus turintis internetas. Tai logiška. Bet ir įpareigoja. Žinau, kiek daug kainuoja šiandien parengti profesionalų straipsnį, interviu ar tyrimą. Kiek daug kainuoja tai atspausdinti ir pristatyti skaitytojui. Didelis pasitikėjimas spausdintine žiniasklaida iš esmės šiandien atsako į vieną paprastą - kokia ateitis laukia tradicinės spaudos. Tos redakcijos, kurios ne vien pelno vaikosi, o brangina savo reputaciją ir žmonių pasitikėjimą, turi gražiausią ateitį. Galbūt tai padės ir verslui bei politikams suvokti, kurios sritys nusipelno didžiausių investicijų, - teigia Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

- Manau, kad tyrimo rezultatai atspindi tikrąją situaciją. Žmonės iš pradžių labai puolė prie interneto. Vėliau pamatė, kad jame ir labai daug paprastų šiukšlių, melo, patyčių. Todėl skaitant žinias ar nuomones internete reikia visad galvoti, ką čia tau duoda ar pakiša. Popierinėje periodikoje informacija atrenkama žymiai rimčiau ir atsakingiau. Išskyrus keletą bulvarinių laikraščių, ją galima pasitikėti, - teigia menotyrininkas Albertas Vaidila. 

- Apklausos rezultatus patvirtina ir nemažėjantis „Kauno dienos" prenumeratorių būrys, kuris 2018 m. bus net šiek tiek didesnis nei 2017-aisiais. Nepaisant to, kad kai kurie interneto portalų atstovai jau daugybę metų bando įpiršti mintį, kad spauda miršta, to neįvyksta. Net naujausios pasaulinės tendencijos rodo, kad spauda ne tik išlieka, bet ir stiprina savo pozicijas, pasitelkdama ir tą pačią interneto erdvę. Dienraščiai, žinoma, priversti keisti savo strategijas ir konkuruoti ne naujausiomis žiniomis, bet išskirtinėmis publikacijomis, tyrimais, analitiniais straipsniais. To rezultatas - „Kauno diena" ir 2018-aisiais skaitytojus pasieks šešis kartus per savaitę", - teigia „Kauno dienos" vyr. redaktorius Arūnas Andriuškevičius.

- Atrodo, internetinės žiniasklaidos bumas pradeda strigti. Internetas, aišku, patogus, bet jis ir klastingas. Deja, ten tikros žurnalistikos, kaip yra daugumoje laikraščių, nerasi. Tai ir pradeda suprasti eilinis skaitytojas. Todėl tokie ir tyrimo rezultatai, - mano leidyklos "Trys žvaigždutės" direktorius, rašytojas Jeronimas Laucius.

- Manau, kad šiuolaikiniame informacijos sraute tiek ir internetinėje žiniasklaidoje, tiek ir popierinėje spaudoje galima rasti įvairios kokybės pranešimų. Kiekvienas žmogus turi gebėti pasirinkti pagal savo poreikius. Tačiau, žinoma, Lietuvoje pastaruoju metu popierinei spaudai reikia pakovoti už savo pozicijas. Valstybė daug investavo į naująsias technologijas, kuo pasinaudojo ir naujosios žiniasklaidos priemonės. Tuo tarpu popierinė spauda tokios akivaizdžios paramos niekada nebuvo sulaukusi. Štai ir pernykštis Seime ištartas pažadas sumažinti spaudai PVM iki 5 proc., o tai atitiktų ES vidurkį, liko šiemet neištesėtas. Tačiau kitose Europos šalyse padėtis yra kiek kitokia. Pavyzdžiui, Vokietija popierinės spaudos atžvilgiu gali būti pavyzdžiu daugeliui šalių. Jos tradicijų nenugali internetas. Laikraščių skaitomumo rodiklis daug didesnis nei Lietuvos ar kitų Baltijos valstybių. Šiemet du kartus teko lankytis Romoje, atkreipiau dėmesį, kad ten prie spaudos kioskų tebesidriekia eilės, žmonės skaito laikraščius kavinėse, gatvėse, diskutuoja dėl straipsnių, ten žymiai mažiau galvų, sukištų į telefono ekranus. Europos, ypač Skandinavijos šalyse valstybiniu lygiu yra remiamos laikraščių skaitymo skatinimo bei jų prenumeravimo tradicijos. Be abejonės, modernėjančiose visuomenėse skatinamas naujų tradicijų kūrimas, kuris susijęs su šiuolaikinėmis technologijomis. Bet tai nėra priežastis nepadėti klestėti patikrintoms spaudos tradicijoms. Tai padėtų išlaikyti spausdintą žiniasklaidą ir kokybišką, ir populiarią", - sako Klaipėdos rajono laikraščio „Banga" redaktorė, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos pirmininko pavaduotoja Vilija Butkuvienė.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų nuomonės apklausą Kultūros ministerijos užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai", buvo apklausti 1 008 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Papildomame Lietuvos tautinių mažumų tyrime apklausti 504 to paties amžiaus žmonės. Tyrimas atliktas pernai rugsėjo 17 - spalio 25 dienomis

Beja, buvo tiriama ir tautinių mažumų- rusų ir lenkų nuomonė. Šis tyrimas taip pat parodė, kad jos mažiau pasitiki interneto portalais (3,83 balo). Televizija tautinių mažumų apklausoje surinko 3,73 balo, radijas - 4,01 balo, o laikraščiai - 3,8 balo. Į tai turėtų atkreipti dėmėsi mūsų kolegos, Lietuvoje leidžiantys laikraščius rusų ir lenkų kalbomis.

Rubrika Redaktoriaus žodis yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.