Lietuvos žurnalistų sąjunga :: Naujienos » Redaktoriaus žodis » Žurnalistų namuose - Alberto Vaidilos jubiliejinė retrospektyvinė paroda

Archyvas :: Žurnalistų namuose - Alberto Vaidilos jubiliejinė retrospektyvinė paroda

2024-04-01

Vytautas Žeimantas

ŽURNALISTŲ NAMUOSE

Kovo 27 dieną Žurnalistų namuose buvo visuomenei pristatyta žurnalisto ir dailininko Alberto Vaidilos retrospektyvinė tapybos ir grafikos paroda, kuri surengta autoriaus 80 - mečio proga. Renginį vedė LŽS Tarybos ir Valdybos narys, Senjorų klubo pirmininkas Ipolitas Skridla.

LŽS pirmininko pavaduotojas Vytautas Kvietkauskas, pasveikinęs A. Vaidilą su jubiliejumi ir nauja paroda, įteikė jam vardinį parkerį. Senjorų klubo pirmininkas Ipolitas Skridla ir jo pavaduotojas Alfonsas Kairys pasveikino kolegą klubo vardu.

Apie A. Vaidilos kūrybinį kelią ir naująją jo parodą kalbėjo Alfonsas Čepauskas, Kęstutis Šiaulytis, Jeronimas Laucius, šių eilučių autorius, kiti.

Naujos parodos ekspozicijoje apie 30 darbų. Daugiausia dar niekur neeksponuotų, kuriuos dailininkas sukūrė per pastaruosius kelerius metus. Tematika įvairi: vyrauja pavasario gamtos atgimimo tematika, taip pat atkreipia dėmesį paveikslai skirti karui Ukrainoje, ypač gražių Lietuvos bažnyčių architektūra, kosminiai motyvai, abstrakčios kompozicijos.

Taigi, mūsų geram kolegai NŽKA, LŽS ir Dailininkų sąjungos nariui Albertui Vaidilai sukanka 80 metų. Tai gera proga, apžvelgti jo kūrybinį kelią, juolab jame būta ir gražių pasiekimų.

PRADĖJO ŠIAULIUOSE

„Pradžioje apie susidomėjimą menu. Mano jaunystės ir ankstyvieji kūrybos metai prabėgo gimtajame Šiaulių mieste, kur greta žurnalistinio darbo miesto laikraštyje, domėjausi ir menine kūryba - piešiau, tapiau aliejiniais dažais portretus, peizažus, liejau akvareles. studijavau ir įgijau menotyrininko kvalifikaciją dailės institute, Vilniuje. Nenuleisti rankų skatino ir studijų procesas - kūrinius su bendrakursiais privalėjome atsivežti ir eksponuoti sesijų metų dailės institute. Vėliau patraukė akmens skulptūra: iš granito nutašiau antkapinių skulptūrinių paminklų", - sakė A. Vaidila.

Taip, jis gimė Šiauliuose, 1944 metais. Čia buvo jo pirmieji žingsniai menotyroje, kai dirbo Šiaulių miesto laikraščio kultūros skyriuje, dėstė meno istoriją Šiaulių pedagoginiame institute.

Nuo jaunystės jį traukė dvi mūzos: meno ir menotyrinės žurnalistikos. 1974 metais baigia Lietuvos valstybinį dailės institutą ir įgyja menotyrininko specialybę. Nesitenkina tik menotyra, ima į rankas skulptoriaus kaltus ir iš akmens iškala kelis paminklus, kurie dabar stovi Šiauliuose ir Kuršėnuose. Jis tapo aliejumi, kelis žinomų kultūros žmonių portretus mačiau asmeninėse kolekcijose. Dailininkui paklūsta ir grafikos menas. Kuria portretus, draugiškus šaržus, ekslibrisus. Pastarųjų nemažą pluoštą eksponavo pirmojoje Žurnalistų ekslibrisų parodoje, kuri 2012 m. sėkmingai apkeliavo ne vieną ekspozicijos salę Lietuvoje.

Jam artimas ir knygų iliustravimo menas. Kūrybingai iliustravo keliolika knygų, tarp jų ir žurnalistų poezijos ir dainų knygas „Šitas aidas toli girdis..." (2012), „Sušvieski, saule" (2014), „Ačiū tau, žeme" (2022). Beje, šiose knygoje yra ir A. Vaidilos eilėraščių, dainų. Vadinasi, jį galima vadinti ir poetu.

A. Vaidila 1985 m. buvo priimtas į Lietuvos dailininkų sąjungą, 2005 m. tapo valstybės pripažintu meno kūrėju. Šis garbingas statusas jam buvo suteiktas Lietuvos kultūros ministro įsakymu. 1991-2000 m. jis buvo Lietuvos tautodailės ir amatų fondo prezidentas. 2017 m. A. Vaidila buvo priimtas į Nacionalinę žurnalistų kūrėjų asociaciją. 2019 m. apdovanotas medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai".

PROFESIONALAUS MENOTYRININKO ŽVILGSNIS

A. Vaidila reiškiasi ir kaip produktyvus, kūrybingas menotyrininkas. Skelbia spaudoje publikacijas apie .dailininkus, jų kūrybą, pristato įvairias parodas, rašo įvadinius straipsnius parodų katalogams. Su pranešimais apie dailės problemas dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose. Pranešimų konferencijose pagrindu paruoštus straipsnius skelbia periodiniuose leidiniuose „Literatūra ir menas", „Kultūros barai", „Teatras", vėliau "Lietuvos aide", kitur. O tarptautinėje konferencijoje darytas pranešimas „Šiuolaikinės lietuvių liaudies tapybos raida ir problemos" įtrauktas į knygą „Pabaltijo liaudies tapyba".

2008 m. parašė vadovėlį statybininko profesiją pasirinkusiam jaunimui „Statybos menas", jame pristatė pasaulio architektūros istoriją, daugelyje atvejų remdamasis ir Lietuvos architektūros, statybos meno pasiekimais.

Kai dirbau „Lietuvos Aide" mielai redaguodavau jo straipsnius įvairiomis menotyros ir meno filosofijos temomis. „Lietuvos Aide" recenzavau ir jo pirmąją kompiuterinės tapybos ir grafikos parodą, kuri įvyko Vilniuje 2005 metais. Tada rimčiau susimąsčiau ir apie kompiuterio ir meno santykį.

KOMPIUTERINĖ KŪRYBA

Pastaraisiais metais A. Vaidilos susidomėjimas kompiuterine grafika tik augo. Gerai suprasdamas meno ir kibernetikos subtilybes, savo darbais dabar drąsiai teigia, kad kompiuterinė pelė ar klavišas gali būti toks pat meno kūrimo įrankis kaip skulptoriaus kaltas, ar pieštukas, teptukas.

2013 m. Žurnalistų namuose atidarant A. Vaidilos parodą, jis sakė: „Jau susikaupė kelios dešimtys kompiuterinės tapybos ir grafikos darbų, iš kurių apie 30 pateikiu šiai „Būties ženklų" parodai. Kūrinių tematika įvairi kaip įvairūs ir žurnalistų interesai - nuo kosminių vizijų, gyvybės užuomazgų, dramatiškų grėsmių iki mažų žemiškų džiaugsmų, supančios aplinkos apmąstymų ir poetizavimo".

Tada sakiau: „Kalbant apie naująją A. Vaidilos parodą, reiktų pabrėžti, kad yra akivaizdžių naujų poslinkių. Visų pirma išsiplėtė tematika. Dailininkas pradeda nuo pasaulio sutvėrimo, kosminių vizijų, po to veda žiūrovą prie konkretesnių detalių, atskleisdamas įvairius žmogaus būties ženklus. Antra - padidėjęs minties maštabiškumas. Akivaizdu, kad kai kurie kūriniai prašyte prašosi didesnio formato, tačiau visos parodos formatas, ekspozicijos plotas tam, deja, nepritaikytas. Trečia - žymiai guvesnis spalvų žaismas, atsiranda daugiau šviesos, šviesesnių spalvų potėpių. Tai ne tik gyvina vaizdą, gaudo akies žvilgsnį, bet ir sudaro optimistinę atmosferą".

Dabar matosi, kad A. Vaidila šia linkme toliau dirba aktyviai, produktyviai ir kūrybingai. Galima drąsiai teigti, jog tampa vienu iš kompiuterinės grafikos pradininkų Lietuvoje. Jau surengė savo darbų parodas Seime, Vilniaus rotušėje, Žurnalistų namuose, Vilniaus karininkų Ramovėje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kitur.

Mano nuomone, ryškiausias šia technika sukurtas jo ciklas yra „Žurnalistų portretai". Jų jau sukurta apie pusantro šimto. A. Vaidila pirmasis Lietuvos žurnalistikos istorijoje, 2014 m. surengęs autorines žurnalistų portretų parodas. Jo sukurti mūsų kolegų portretai buvo demonstruojami Žurnalistų namuose, Vilniaus Rotušėje. Nemažai buvo paskelbta almanache "Žurnalistika", periodinėje spaudoje, internetinėse svetainėje, kitur, todėl jau galima daryti ir kai kurias išvadas. Manau, kad šiame cikle galima išskirti dvi stilistines kryptis. Vieną tiktų pavadinti dekoratyvine. Šios krypties darbuose visas portretuojamasis fonas padengtas stilizuota linijine ir spalvinių dėmių ornamentika. Taip sukuriamas judrus, mirgantis vaizdas, primenantis impresionistų darbus. Antra kryptis - puantilistinė, nes vaizde dominuoja taškai. Puantilistinė tapybos maniera būdinga vėlyvajam impresionizmui, kitaip sakant, postimpresionizmui. Ji artimesnė realistinei tapybai, nes skiriama daugiau dėmesio formai ir spalviniams santykiams. Tačiau ir vienu, ir kitu atveju A. Vaidila išsaugo portretuojamojo panašumą, tik paryškina charakteringus bruožus, sukuriama ir atitinkanti sumanymą nuotaika. Turint galvoje tai, kad darbai atliekami modernia kompiuterine technika, A. Vaidilos kūrinius galima pavadinti šiuolaikišku ar moderniu impresionizmu.

Sveikiname kolegą Albertą su gražia sukaktimi, linkime sėkmės kūryboje ir gyvenime.

Remia

Paskutinį kartą atnaujinta: 2024-11-30 13:53

Atgal