2024 m. vasario 22 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Redaktoriaus žodis

*print*

Archyvas :: Mažosios Lietuvos tyrėjui, enciklopedininkui Algirdui Matulevičiui tik 85. Sveikiname!

2024-01-11
 
Algirdas Matulevičius  su kolegomus. Kęstučio Puloko nuotrauka

Algirdas Matulevičius su kolegomus. Kęstučio Puloko nuotrauka

Vytautas Žeimantas

 

Sausio 10 d., Vilniuje, Žurnalistų namuose įvyko LŽS nario, iškilaus Mažosios Lietuvos tyrėjo, ilgamečio enciklopedisto, istoriko, daktaro Algirdo Matulevičiaus pagerbimo vakaras, skirtas jo 85-ečio sukakčiai. Vakarą vedė LŽS Senjorų klubo pirmininkas Ipolitas Skridla.
LŽS pirmininko pavaduotojas Vytautas Kvietkauskas perskaitė LŽS pirmininko Dainiaus Radzevičiaus įsąkymą dėl Algirdo Matulevičiaus apdovanojimo Vardiniu parkeriu ir jį įteikdamas palinkėjo sukaktuvininkui toliau aktyviai rašyti, kurti.
LŽS Senjorų klubo pirmininkas Ipolitas Skridla su pavaduotoju Alfonsu Kairiu apdovanojo kolegą Algirdą Senjorų klubo Padėkos raštu, pabrėždami aktyvią sukaktuvininko veiklą klubo Taryboje.
Sukaktuvininką sveikino Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Kęstutis Pulokas ir Garbės pirmininkas Vytautas Šilas, Kristijono Donelaičio daugijos pirmininkas, žurnalo „Donelaičio žemė" redaktorius Gintaras Skamaročius, žurnalo „Vyzdis" redaktorius Valentinas Juraitis, akademikas Domas Kaunas, grupė buvusių Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto (centro) bendradarbių, kiti. Kolega, dailininkas Albertas Vaidila padovanojo spečialiai sukakties proga sukurtą ekslibrisą.
Algirdas Matulevičius yra ne tik geras mūsų kolega, LŽS narys, aktyviai veikiantis LŽS Senjorų klubo Taryboje, 2019 m. apdovanotas medaliu "Už nuopelnus žurnalistikai", bet ir žinomas istorikas, enciklopedininkas, Mažosios Lietuvos tyrėjas. 1973 m. jis sėkmingai apgynė disertaciją apie Mažąją Lietuvą, lietuvininkų etnogenezę, gyvenamą teritoriją, jų ir vokiečių santykius, vokiškosios kolonizacijos ir germanizacijos procesus, didlietuvių ir mažlietuvių bendradarbiavimą. Vėliau sudarė originalų Mažosios Lietuvos žemėlapį.
Daugiau kaip 43 metų jis leido įvairias enciklopedijas, su kolegomis parengė ir išleido nemažai enciklopedijų ir žinynų lietuvių, rusų, vokiečių ir anglų kalbomis. Nuo 1972 m. Vilniuje leistose enciklopedijose yra gausu A. Matulevičiaus straipsnių apie Mažąją Lietuvą ir visą Prūsiją. Jis pirmasis padėjo pagrindus ir su kitais parengė "Mažosios Lietuvos enciklopediją" (4 tomai, 2000-2009 m.).
Parašė ir išleido unikalias knygas „Mažoji Lietuva XVIII amžiuje: Lietuvių tautinė padėtis (1989), „Kas tu, Mažoji Lietuva" (1989), 'Tautos žadinimo šaukliai (2017), "Mažosios Lietuvos ir lietuvninkų fenomenas Europos kultūroje" (2019). Paskutinioji kolegos Algirdo knyga, mums žurnalistams papildomai įdomi dar ir tuo, kad jos leidime dalyvavo dar du LŽS Senjorų klubo nariai. Knygą sudarant talkino kolegė Loreta Nikolenkienė, o kolega Jonas Laurinavičius buvo ne tik šios knygos redaktorius, bet ir leidimo mecenatas.
Kolega Algirdas paskelbė Lietuvos ir užsienio moksliniuose leidiniuose per 20 studijų ir apie 1000 mokslinių straipsnių. Svarbesnės sukaktuvinko studijos: „Vokiečių ir lietuvių santykiai Prūsų Lietuvoje" (Deutsch-litauische Beziehungen ir Preussisch-Litauen, 1992), „Tautiniai santykiai ir bažnyčia Mažojoje Lietuvoje ir visoje Prūsijoje" (1995), „Mažoji Lietuva nuo XVI iki XIX amžiaus (Mala Litva od XVI do XIX wieku, 2006), „Lietuvininkai: nuo kultūrinės autonomijos iki prisijungimo prie Lietuvos valstybės (XIX a. - 1918 m.) (2010).
Labiau susidomėjusiems kolegos Algirdo moksline, leidybine ir publicistine veikla siūlyčiau paskaityti Vilniaus universiteto mokslinės bibliotekos skyriaus vedėjos Audronės Matijošienės parašytą bibliografinę knygą "Algirdas Matulevičius apie Mažąją Lietuva" (2008).
Reziumuojant galima dąsiai teigti, kas kolegos Algirdo kūrybinę, mokslinę, publicistinę veiklą jungia Mažosios Lietuvos vardas, ir, manau, tai ypač svarbu, autoriaus gilus pasirinktos temos supratimas, gebėjimas sudėtingiausius procesus paaiškinti suprantamai, įtaigiai ir su meile lietuviškam pradui.
Visada yra įdomu paskaityti kolegos Algirdo mintis apie lietuvninkus Anot jo, lietuvninkų vardas vartojamas nuo XVI a. ne tik lietuvių raštijoje, bet ir oficialiuose Prūsijos valstybės dokumentuose, istoriografijoje. Įdomu tai, kad net periodinių leidinių pavadinimuose buvo vartojama ši savoka. Antai 1849 m. Klaipėdoje ėjęs leidinys vadinosi "Lietuvninkų Prietelis", 1863-1864 m. Šilutėje ėjo "Lietuvninkų Paslas". Kolega Algirdas išsamiai aprašo lietuvninkų genezę, buities, kultūros išskirtinumą, maro tragediją, asimiliacijos pasekmes, situaciją susidariusią po II pasaulinio karo, kai dėl sovietinio genocido bei etnocido lietuvninkų Karaliaučiaus krašte neliko.
Daug dėmesio kolega Algirdas skyrė mažlietuvių ir didlietuvių studentams, studijavusiems Karaliaučiaus universitete ir jų nuopelnams lietuvių raštijai XVI-XIX amžiuose. Šia tema jis domėjasi jau nuo jaunumės, archyvuose universiteto studentų sąrašuose ieškodamas lietuviškų pavardžių. Pasak jo, Karaliaučius XVI-XIX a. I pusėje buvo svarbus mažlietuvių ir didlietuvių kultūros centras. 1524-1940 m. iš apie 190 Karaliaučiuje veikusių spaustuvių, 22 spausdino produkciją lietuviams. Išleido apie 600 lietuviškų knygų, 6 periodinius leidinius. Karaliaučiuje 1832-1915 m. ėjo pirmasis lietuviškas laikraštis "Nusidavimai apie Evangelijos prasiplatinimą tarp žydų ir pagonių". Karaliaučiaus universitete irgi būta lietuviško prado. Čia mokėsi jaunuoliai ir didžiosios ir mažosios Lietuvos. 1718-1944 Karaliaučiaus universitete veikė Lietuvių kalbos seminaras, kuriame pirmą kartą aukštojoje mokykloje lietuvių kalba buvo dėstoma kaip atskira, savarankiška disciplina. Jau XVIII a. čia buvo išugdytas K. Donelaitis, lietuvių raštijos veikėjai G. Ostermejeris, P. F. Ruigys, K. G. Milkus, kiti šviesuoliai, kėlę lietuvninkų savimonę, leido lietuviškus laikraščius, knygas, kaupė ir leido tautosakos rinkinius, steigė lietuvių mokslo ir kultūros draugijas. Iš viso Lietuvių kalbos seminarus lankė apie 1700 seminaristų.
Neapėjo savo moksliniuose tyrymuoe ir prūsų,vokiečių, lenkų, mozūrų, gyvenusių tuometinėje Prusijoje. Ji domino Mažosios Lietuvos daugiatautės etninės kultūros, gyventojų tautiniai santykiai, valdžios politika įvairių čia gyvenačių tautų atžvilgiu, situacija, susidariusi po sovietų įkurtos Kaliningrado srities.
Įdomios sukaktuvininko mintys ir apie Tilžės Akto - Mažosios Lietuvos nepriklausomybės deklaracijos šimtąsias metines.Tilžės Aktą 1918 m. lakkričio 30 d. pasirašė 24 Mažosios Lietuvos tautinės tarybos nariai. Juo buvo reikalaujama Mažąją Lietuvą prijungti prie lietuvių tautos kamieno Didžiosios Lietuvos, prie atkurtos Lietuvos valstybės. Jis buvo atspausdintas Tilžėje gotišku šriftu 10 000 tiražu ir plačiai pasklido po Mažąją Lietuvą. Deja, tuometiniai pasaulio didieji nusprendė kitaip: Klaipėdos kraštą atsidavė Prancūzijos globai.
Negalima nepaminėti jo kraštotyrinės veiklos. Praktiškai jis išvaiščiojo visą Mažąją Lietuvą, kurią dabar dalijasi net trys valstybės - Lietuva, Rusija ir Lenkija. Ši žinojimą kolega Algirdas noriai perduoda ir raštu. Antai paskutiniojoje jo knygoje ir net skyrius pavadintas "Keliaujantiems po Mažąją Lietuvą. Kultūros paveldas". Jis skirtas turistams, norintiems ne tik pamatyti dabartinę Kaliningrado sritį, bet ir susipažinti su čia klestėjusia lietuvninkų veikla, pajusti lietuvišką dvasią. Čia autoriui ypač talkina jo aistra keliauti, kuri per kelis dešimtmečius vedė jį Mažosios Lietuvos keliais, takais ir net takeliais. Visi knygoje aprašyti miestai, miesteliai, gyvenvietės autoriaus mokslinėse ekspedicijose, turistiniuose žygiuose ne kartą aplankytos, apeitos, apžiūrėtos. O nuo eilinio turisto, kolega Algirdas skiriasi dar ir tuo, kad jis visur ieškodavo lietuviško prado ir, svarbiausia, jau iš anksto žinodavo kur jį rasti. O vadovaudamas ekskursantų grupėms visa šį žinių lobyną perduodavo žmonės, praturtindamas juos ne tik turistiniais įspūdžiais. Beje, aš susipažinau su A. Matulevičiumi ne Lietuvoje, O keliaujant po Mažąją Lietuvą ir klausantis jo išsamių, intriguojančių, dažnai niekad negirdėtų komentarų. Ir visad jis mane stebino gilių vietovių žinojimų. Todėl pagrįstai mes jį vadindavome „Vaikščiojančia enciklopedija".
Baigiat šį rašinį norėtųsi pabrėžti svarbiausia - kolega Algirdas Mažosios Lietuvos temą nagrinėjo ir nagrinėja Europos kultūros kontekste. Iki šiol daugelis autorių, rašiusių apie Mažąją Lietuvą kalbėjo apie jos istoriją, išskirtinumą, dabartį, bet nebuvo bandoma į šį kraštą pažvelgti per Europos prizmę. Kolega Algirdas tai padarė, čia jo tyrinėjimų ypatingas išskirtinumas, čia jo sėkmė.
Tai tik keletas pastebėjimų, kuriuos iššaukė vakarykštis bedravimas šventiniame vakare su sukaktuvininku, kolega Algirdu.
Algirdai - visada tik pirmyn!

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2024-01-11 15:10
 
 

Komentarai (9)

Jūsų el. paštas

Stanislava Rainytė

2024-01-14 13:31

Sveikinu.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Ona Grimalauskienė

2024-01-13 16:06

Sveikinimai!

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Aušra Kalinauskienė

2024-01-13 16:05

Nuoširdžiai sveikinu!

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Julija Vitkutė - Šiušienė

2024-01-13 16:03

Su gimtadieniu.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Angelija Jurkevičienė

2024-01-13 16:02

Sveikinu. Daug pažįstamų veidukų. Būkite sveiki ir laimingi!

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Birutė Butkevičienė

2024-01-13 16:00

Sveikinimai.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Angelė Sarlauskienė

2024-01-13 16:00

Sveikinimai

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Loreta Nikolenkienė

2024-01-12 15:56

Sveikinu.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Nijolė

2024-01-12 15:09

Nuoširdžiai sveikinu

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media