2020 m. lapkricio 25 d., Treciadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Savaitės tema

*print*

10-oji UNESCO Pasaulinė medijų ir informacinio raštingumo savaitė: „Dezinfodemija“ – iššūkis informacijos patikimumui

2020-10-28
 
Rimgailė Dikšaitė, 
Vytauto Didžiojo universitetas

 

Spalio 24-31 dienomis vyksta gražia tradicija tapusi, šiais metais jau 10-oji tarptautinė konferencija, skirta paminėti UNESCO Pasaulinę medijų ir informacinio raštingumo savaitę (Global Media and Information Literacy (MIL) Week). Konferenciją pavadinimu „Resisting Disinfodemic: MIL for everyone, by everyone", atspindinčiu pastarojo laiko aktualijas: dezinformacijos ir netikrų naujienų plitimą, ir Jaunimo forumą, nuolat lydintį konferenciją, nuotoliniu būdu organizuoja UNESCO Komunikacijos ir informacijos sektorius ir Pietų Korėjos Respublika.
Pagrindinės šiųmetės konferencijos temos: medijų ir informacinis raštingumas darnaus vystymosi tikslams, lygiateisiškumui ir taikai įgyvendinti, mokymasis visą gyvenimą, kritinis mąstymas, MIR (medijų ir informacinio raštingumo) įtaka rinkimų kampanijoms, moksliniams tyrimams, geram valdymui, žmogaus teisių gynimui, neformaliam švietimui, saviraiškos laisvė, gebėjimai megzti dialogą, MIR ir dezinformacija bei propaganda.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Viešosios komunikacijos katedros profesorės Auksė Balčytienė ir Kristina Juraitė teigia, jog medijų raštingumo ugdymo poreikis, ypač pandemijos laikotarpiu išaugus dezinformacijos, netikrų naujienų ir sąmokslo teorijų srautui, išlieka itin svarbus.

 

 

Medijų ugdymo poreikis turi tapti strategija
VDU Viešosios komunikacijos katedros prof. A. Balčytienės teigimu, akcentuoti informacinio ir medijų raštingumo poreikį visuomenei yra ypač svarbu. „Augant informacijos kiekiui, sykiu plečiasi ir turinio kūrėjų ratas, o tai nebūtinai atneša tik pozityvių slinkčių: su informacija gausėja ir dezinformacijos, kuomet kalbėti gali kiekvienas turintis tam galimybę. Raštingumo, susivokimo reikės nuolat, nes atverdami naujas technologines galimybes ir atrasdami naujus komunikacinius sprendimus, mes sykiu spartiname (tiesiogiai paveikiame) socialinių ryšių kūrimo procesus", - teigia VDU profesorė.
Tokios pat nuomonės laikosi ir VDU Viešosios komunikacijos katedros vedėja, prof. K. Juraitė. „Sparčiai besikeičianti informacinė erdvė iš kiekvieno informacijos vartotojo reikalauja žinojimo, kritinio mąstymo ir gebėjimų susiorientuoti informacijos pertekliaus akivaizdoje, atsirinkti patikimus informacijos šaltinius, atsakingai elgtis su informacija ir valdyti iškylančias rizikas. Kuo daugiau informacinių rizikų, tuo didesnis medijų raštingumo poreikis ir aktualumas, kad nepatektume į toksiškos informacijos pinkles," - perspėja K. Juraitė.
Vis dėl to, A. Balčytienė pabrėžia, jog medijų raštingumo mokymuose yra pernelyg susitelkiama į manipuliacijų atpažinimo technikas ir reikėtų į šį procesą žvelgti konceptualiau. „Kaip keičiasi medijų raštingumo samprata ir idėjinė misija keičiantis medijų aplinkai ir joje cirkuliuojantiems informacijos srautams?", - svarbų klausimą kelia A. Balčytienė ir teigia, kad daugėjant gandų ir dezinformacijos, o tai veikia emocijų sužadinimo būdu, medijų raštingumas turėtų būti labiau orientuotas tiek į kognityvinius, tiek ir į emocinio raštingumo aspektus. Pasak profesorės, medijų raštingumo projektuose svarbu telktis aiškinant bendruomeniškumo, atvirumo, įsitraukimo ir atskirties ištrynimo klausimus.
Prof. K. Juraitės manymu, medijų raštingumas nėra vien tik informacinių kompetencijų ir gebėjimų komunikuoti ugdymas. „Tai yra tiesiogiai susijęs su demokratijos ir žmogaus teisių užtikrinimu, todėl medijų edukacija ir kritinio mąstymo ugdymas turi tapti strateginiu įsipareigojimu, o ne trumpalaikėmis priemonėmis", - akcentuoja VDU Viešosios komunikacijos katedros vedėja.

 

 

„Dezinfodemija" - iššūkis informacijos patikimumui
Šiųmetės UNESCO Pasaulinės medijų raštingumo savaitės konferencijos tema: "Resisting Disinfodemic: MIL for everyone, by everyone" (liet. „Priešinantis dezinfodemijai: medijų ir informacinis raštingumas visiems"). „Dezinfodemijos" naujadaras, anot prof. A. Balčytienės, konferencijos pavadinime pasirinktas neatsitiktinai. „Dezinformacija plinta masiškai. Kiekvienas mūsų esame potencialūs dezinformacijos kaip kokio biologinio viruso nešėjai - tai, ką skaitome, kuo dalinamės soc. tinkluose, tampa aktyviais masinę dezinformacijos grandinę palaikančiais veiksmais. Dezinfodemija - tai tarsi naujo reiškinio įvardinimas siekiant pasakyti, kad tai (šis reiškinys) nevyksta be mūsų: tai veikia šalia mūsų ir su mūsų kiekvieno pagalba. Šioje vietoje galime kelti klausimus: ar galima šiam reiškiniui pritaikyti karantino aspektą? Ar galima uždaryti viešąją skaitmenizuotą erdvę, ją visiškai išjungti ir išvalyti? Kas tai galėtų padaryti?" - retoriškai klausia A. Balčytienė.
2018 m. UNESCO Pasaulinį medijų ir informacinio raštingumo konferencija - svarbiausias medijų raštingumo savaitės renginys - vyko Vytauto Didžiojo universitete. „Mums, VDU, tai buvo svarbus postūmis įsijungiant į tarptautinius medijų ir informacinio raštingumo tinklus", - pabrėžia VDU Viešosios komunikacijos katedros vedėja K. Juraitė. „Praėjusiais metais VDU Politikos ir diplomatijos fakultete buvo įkurtas UNESCO-UNITWIN medijų ir informacinio raštingumo tyrimų centras, kuriame yra vykdomi moksliniai tyrimai, mokymai, ekspertinių žinių sklaida tokiomis temomis, kaip: viešosios komunikacijos teisės ir laisvės, medijų transformacijos, piliečių dalyvavimas, viešieji diskursai, žurnalistikos ir žiniasklaidos procesai, medijų politika ir visuomenės švietimo klausimai. Šiais metais Viešosios komunikacijos katedroje buvo parengtas naujas, laisvai pasirenkamas studijų dalykas „Žurnalistika dezinformacijos amžiuje", kurio tikslas suteikti teorinių bei analitinių žinių apie šiuolaikinių medijų aplinką, dezinformacijos iššūkius ir žurnalistikos svarbą pokyčių akivaizdoje," - apie medijų raštingumo ugdymo iniciatyvas Vytauto Didžiojo universitete pasakoja prof. K. Juraitė

 

 

Žurnalistų kompetencijai kelti - mokslininkų projektas
„Šiais metais VDU Viešosios komunikacijos katedros tyrėjai kartu su partneriais iš Austrijos, Graikijos, Ispanijos, Kipro, Liuksemburgo ir Prancūzijos vykdo ERUM projektą, kurio tikslas - kelti būsimų žurnalistų rengimo kokybę, stiprinti jų medijų raštingumo kompetencijas bei atsparumą dezinformacijai, ugdyti įrodymais ir faktais pagrįstos informacijos rengimo įgūdžius. Šiuo metu atliekama žurnalistų ir žiniasklaidos atstovų apklausa apie žurnalistikos situaciją ir jos iššūkius pandemijos metu," - projekto užkulisius atskleidžia prof. K. Juraitė. ERUM projekto svarbą ir reikšmę profesorė A. Balčytienė apibūdina kaip kvietimą žurnalistams ieškoti įvairiausių prieigų ir kalbėjimo kampų. „Kuo daugiau žinoti, pažinti, suprasti įvairiausioms mokslo tematikoms aktualių dalykų - tuo domėtis ir nuolatos aiškintis," - kompetencijų ugdymo svarbą profesionalams pabrėžia prof. A. Balčytienė.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-10-28 12:35
 
Share |
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media