Savaitės tema

Vytautas Žeimantas

Balandžio 26 dieną Prezidentės spaudos tarnyba informavo mus, kad Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios varžo žodžio laisvę, pamina pamatinius demokratijos principus ir sukuria prielaidas nepagrįstam žurnalistų baudžiamajam persekiojimui.

Kažkodėl šios pataisos Seime buvo priimamos labai skubotai, visuomenei net nespėjus gerai susigaudyti, kas vyksta. Balandžio 14 dieną žurnalistai gavo peskaityti labai jau formalų Seimo pranešimą:

„Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso papildymo 247(1) straipsniu įstatymą (projektas Nr. XIIP-309(3). Šiuo teisės aktu kodeksas papildytas nuostata, reglamentuojančia atsakomybę už teismo bylos medžiagos ar jos dalies atskleidimą, ar viešą paskelbimą.

Kodekse įtvirtinta, kad tas, kas atskleidė arba viešai paskelbė neviešame (uždarame) teismo posėdyje nagrinėjamos ar išnagrinėtos bylos medžiagą ar jos dalį arba viešame teismo posėdyje išnagrinėtos bylos medžiagą ar jos dalį, kurią teismas nustatė, kad yra nevieša, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsakys ir juridinis asmuo. Pataisos priimtos už balsavus 79, prieš - vienam, susilaikius 11 Seimo nariams."

Kitaip, žmogiška kalba, sakant žurnalistas, rašantis iš teismo salės, seimūnų valia gali tapti kriminaliniu nusikaltėliu, kuris gali būti ne tik baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, bet net laisvės apribojimu, areštu, gali būti kalinamas.

Todėl aktyviai prieš šias Seimo Baudžiamojo kodekso pataisas pasisakė Lietuvos žurnalistų sąjunga, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija.

"Tokios naujos kriminalinės bausmės, akivaizdu, nukreiptos į teismų ir teisėsaugos institucijų veikla besidominčius žurnalistus. Nors Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO) Lietuvą jau ne kartą ragino dekriminalizuoti bausmes žodžio laisvės srityje, šis įstatymo projektas yra aiškus noras eiti ne demokratiniu dekriminalizavimo keliu, o naudoti diktatūroms būdingas priemones - persekioti ir bausti žurnalistus naujomis sankcijomis, - sakė LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius. - Žurnalistų bendruomenei nuo pat pataisų registravimo momento kilo klausimų, kodėl kriminaline bausme gali būti baudžiamos redakcijos ar žurnalistai, o kai kuriais atvejais net ir atimama teisė dirbti žurnalistinį darbą ar leisti laikraštį, jei viešumoje pasirodytų informacija, kad koks nors asmuo padarė, pvz., kelių eismo taisyklių pažeidimą? Minėtu BK projektu siūloma numatyti dar griežtesnę baudžiamąją atsakomybę, jeigu buvo atskleisti arba paskelbti duomenys, susiję su nepilnamečio veikla. Tai reiškia, kad jei dėl viešo intereso visuomenei būtų pranešta apie kokį nors nepilnamečio daromą nusižengimą ir to asmens duomenys, redakcija galėtų būti uždaryta, o jos žurnalistams atimta teisė dirbti savo darbą. Siūlymas kriminalizuoti Visuomenės informavimo etikos kodekse įtvirtintą žurnalisto pareigą skelbti ikiteisminio tyrimo surinktą informaciją, jei ji turi visuomenės (viešą) interesą, yra nutolimas nuo demokratijos. Galiausiai tokio projekto priėmimas taptų paskutiniu smūgiu ir taip Lietuvoje vos egzistuojančiai tiriamajai žurnalistikai."

Su prašymu vetuoti šias pataisas kaip keliančias grėsmę žodžio laisvei bei prieštaraujančias Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo įtvirtintiems žurnalistų apsaugos principams, į Prezidentę kreipėsi kelios dešimtys nacionalinės ir regioninės žiniasklaidos atstovų.

"Lietuvos žurnalistų sąjunga visais atvejais smerkia bet kokius bandymus riboti žurnalistų teisę rinkti informaciją ar diskriminuojant juos atsisakyti teikti akreditacijas. Ypač smerkiamas neteisėtas persekiojimas už kritiką. LŽS taip pat atkreipia dėmesį,  kad jau dabar yra įvairių kriminalinių bausmių žurnalistams ir redakcijoms (pvz., už šmeižtą ir t.t.), o kiti teisės aktai numato ir daugiau atsakomybės formų už privatumo pažeidimą, nepilnamečių teisių pažeidimą. Todėl bet kokių naujų normų įvedimas būtų akivaizdus noras tik papildomai gąsdinti žurnalistus ar redakcijas bei bausti juos už jų profesinę pareigą viešai kalbėti apie viešą interesą turinčius reiškinius ir įvykius," - teigia LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius.

Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Viešumas yra viena iš teisingumo vykdymo ir užtikrinimo sąlygų. Aplinkybės, dėl kurių teismo posėdis gali būti neviešas, yra detalizuotos kituose teisės aktuose. Tokios konstitucinės vertybės, - kaip asmens privatus gyvenimas, valstybės, komercinė paslaptis ginamos šiuo metu galiojančiais įstatymais. Todėl šios Seimo priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos yra netikslingos, neprisideda prie svarbiausių konstitucinių vertybių apsaugos, o priešingai - apriboja visuomenės teisę būti informuotai.

Prezidentė D. Gribauskaitė teisingai pabrėžė, kad, Seimo priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos varžo žiniasklaidos teises, apriboja visuomenės interesą bei didina teismų uždarumą. Tokios įstatymo pataisos taip pat sukurs prielaidas piktnaudžiauti neviešų posėdžių teise - ypač tais atvejais, kai bus siekiama nuo žiniasklaidos ir visuomenės nuslėpti rezonansines bylas, susijusias su viešais asmenimis. 

Prezidentė pabrėžia, kad siekis kriminalizuoti bet kokios neviešo teismo posėdžio  bylos medžiagos ar jos dalies viešą paskelbimą prasilenkia su teisingumu, atviros visuomenės lūkesčiais ir demokratinės valstybės principais. Seimo priimtos įstatymo pataisos numato, kad bet kuris asmuo - tiek žurnalistas, tiek nukentėjusysis, nukentėjusiojo atstovas - atskleidęs arba viešai paskelbęs neviešo teismo posėdžio bylos medžiagą ar jos dalį, net jeigu tai nesukelia neigiamų pasekmių,  bus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Prezidentės teigimu, visuomenei turi būti sudarytos sąlygos žinoti apie teismuose nagrinėjamas bylas ir priimtus sprendimus. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, kad visuomenė turi teisę gauti informaciją, susijusią su teisingumo vykdymu, pabrėžiama spaudos svarba skelbiant informaciją visuomenei rūpimais klausimais ir visuomenės teisė tai žinoti.

Reikia nepamiršti, kad mūsų veiksmus stebi ir užsienis. Antai visiškai neseniai tarptautinė organizacija Reporteriai be sienų (Reporters Without Borders) paskelbė savo kasmetinį tyrimą apie žiniasklaidos laisvę Pasaulyje. Bendra išvada nėra labai džiuginanti. Lietuva pagal tą tyrimą priklauso laisvų šalių kategorijai, tačiau per metus smuktelėjo reitinge keturiomis pozicijomis žemyn. Galima tik spėlioti, kiek kitais metais šis reitingas smuktų žemyn, jei Prezidentė būtų pritarusi šiam Seimo puolimui prie laisvą spaudą.

Taigi, Seimui grąžintas dokumentas, gerokai įmirkęs į negerus kvapus. Seimo nariai turi laiko suprasti šio sprendimo blogybes ir atsisakyti jų.   

Rubrika Savaitės tema yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.