Savaitės tema

Kūrėjai negali būti patenkinti, kai jų kūryba internete skelbiama be jų žinios, o už tai dar ir honorarai nueina nežinia kur. Tačiau, atrodo, kūrėjų kantrybė jau baigiasi. Per 1000 Europos įvairių šalių kūrėjų, tarp kurių yra ir Pedro Almodóvaras, Charles Aznavouras, Andrea Bocelli, Danielis Burenas, Ennio Morricone, bei kitos įžymybės parašė ir pasirašė bendrą atvirą laišką, kurį nusiuntė Europos Komisijai. Laiške kūrėjai ragina politikus imtis reikiamų veiksmų užtikrinant teisingą atlygį autoriams už jų kūrinių viešą skelbimą internetinėje erdvėje.

Šiandien eidamas į darbą sustojau prie Vyriausybės esančio piketo. Raudona palapinė, grupė piketuojančių jaunuolių, ranka užrašyti lozungai… Teiraujuosi, iš kur jie, dėl ko nepatenkinti. Vieni sakosi esą studentai, kiti jau dirbantys, bet visus šiuos jaunuolius sujungė viena mintis: “Gyvenimas per brangus”. Jie nepatenkinti naujuoju Darbo kodeksu, brangstančiu pragyvenimu. Nudžiugau, išgirdęs aktyvią visuomeninę poziciją. Abejingų žiniasklaidai tarp piketuojančių nebuvo. Tačiau tai tik grupė jaunuolių, o ką mąsto visi? Tokiam atsakymui reikalingi rimti tyrimai. Džiugu, kad Šiaurės ministrų tarybos biuras inicijavo, o tyrimų bendrovė TNS LT įgyvendino kokybinį jaunimo medijų vartojimo įpročių tyrimą.

Šiandien (birželio 17 d.) Seimas nėrė į krūmus ir naujojo Darbo kodekso priėmimą iš rytojaus nukėlė į kitą savaitę. Kodėl nėrė į krūmus? Todėl, kad rytoj profesinės sąjungos organizuoja protesto akciją prie Seimo rūmų. Vakar spaudos konferencijoje papasakojome, jog bus tiesioginė Seimo posėdžio transliacija, bus komentarai ir interaktyvus žmonių nuomonės reiškimas. Ir štai staigmena“ – vos tik reiškiama pilietinė akcija, drąsuoliai Seimo nariai traukiasi.

Turbūt nesuklysiu pasakęs, kad dabar mes gyvename tokiame laike, kai viešai pasakytas žodis gal tapti ginklu, net ir labai pavojingu ginklu. Tai supranta ir tuo naudojasi tie, kam tai paranku, kas turėdamas toli siekiančių tikslų skleidžia mums priešišką propagandą, bando juodą paversti baltu, ar tiesiog siekia sukiršinti žmones.

Viešosios informacijos rengėjai privalo turėti vidaus tvarkos taisykles ir (ar) vidaus etikos kodeksus. Bent viename iš šių viešosios informacijos rengėjo patvirtintų dokumentų turi būti nustatytos žurnalisto teisės, pareigos, atsakomybė, tarnybiniai santykiai, taip pat žurnalisto apsauga nuo galimo jo teisių suvaržymo. Ši nuostata įtvirtinta Visuomenės informavimo etikos kodekso 60 straipsnyje. Atitinkamą įpareigojimą viešosios informacijos rengėjams nustato ir Visuomenės informavimo įstatymo 23 straipsnis.

LŽS Vilniaus skyriaus nominacija už aukštų standartų žurnalistiką skirta žurnalistei Aldonai Žemaitytei-Petrauskienei. LŽS Vilniaus skyriaus valdybos sudarytos komisijos pirmininkė, žurnalistė Angelė Adomaitienė teigė, kad A. Žemaitytė-Petrauskienė iš kelių spaudos, TV ir radijo žurnalistų išskirta už profesionalumą, etiškumą, pagarbą žmogui ir gebėjimą jame įžvelgti gelmes, aktyvią pilietinę poziciją. Su „Žurnalisto etalono“ nominacijos laimėtoja, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko pavaduotoja kūrybiniams konkursams, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos valdybos nare kalbėjomės apie jos požiūrį į žurnalisto profesiją ir jos prestižą.

Profesinės šventės proga linkiu Tau, kolega, temų laisvės, pasirinkimo galimybių. Tegul Tavo darbą lydi garbinga konkurencija. Tegul misijai, kurią Tau tenka vykdyti, nepritrūksta idėjų ir išteklių. Tegul kiekviena diena būna prasminga ir įdomi.

Balandžio 26 dieną Prezidentės spaudos tarnyba informavo mus, kad Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios varžo žodžio laisvę, pamina pamatinius demokratijos principus ir sukuria prielaidas nepagrįstam žurnalistų baudžiamajam persekiojimui. Kažkodėl šios pataisos Seime buvo priimamos labai skubotai, visuomenei net nespėjus gerai susigaudyti, kas vyksta.

Žiniasklaidos poveikis mūsų sveikatai akivaizdus: kartais gana portalų antraštes peržvelgti ar TV reportažą pasižiūrėti, ir jau susinervini. Žinojimas sveikatos neprideda, tik ar žiniasklaida kalta dėl to, kas vyksta pasaulyje ar mūsų kieme? Kad Lietuvoje savižudybė yra kasdienybė? Tačiau šiandien žinoma ir tai, kad neatsakingai parengtos žinios kai kuriems iš mūsų gali kainuoti gyvybę, tapti postūmiu pabaigti šį gyvenimą. Todėl žurnalistai privalo paisyti tam tikrų informavimo apie savižudybės įvykį taisyklių. Jau daugiau mėnuo kaip veikia naujasis Visuomenės informavimo etikos kodeksas, papildytas konkretesnėmis rekomendacijomis, aiškesnės ir ribos, kurių šiukštu nedera peržengti rašant apie šiuo skaudžius įvykius.

Balandžio 19 dieną Prezidentės spaudos tarnyba informavo žiniasklaidą, kad Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia Seimui Teismų įstatymo ir susijusių įstatymų pataisas, kuriomis siekiama didesnio teismų atvirumo. Teikiamų projektų rengimą inicijavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jiems pritarė ir Teisėjų taryba. Įstatymų projektuose siūloma įtvirtinti galimybę transliuoti, filmuoti ar fotografuoti teismo sprendimo paskelbimą, daryti jo garso ar vaizdo įrašą, jei tai būtina visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais.

Su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ atstovai ir žurnalistai 2013 metų pavasarį iš skirtingų teismų pabandė gauti juos dominančius viešai paskelbtus nuosprendžius. Pasirodo, dokumentai, kurie vadovaujantis Teismų įstatymu ir Teisėjų tarybos sprendimu turi būti prieinami visuomenei, saugomi kaip pasakų herojams užrakintos princesės – po devyniais užraktais, aukštoje pilyje. Norėdami susipažinti su viešo nuosprendžio motyvais kolegos privalėjo gauti raštišką teisėjo leidimą, vykti į specialias patalpas, o viešai skelbto nuosprendžio negalima buvo net nukopijuoti. Jau tuomet „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) specialistai teigė, kad tokia tvarka kelia didelį nerimą. Taip mažinamas teismų sistemos skaidrumas ir ribojama visuomenės teisė gauti viešą informaciją.

Kultūros ministerijoje vyko ministro Šarūno Biručio ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovų - ESBO žiniasklaidos laisvės atstove Dunja Mijatovič ir ESBO žiniasklaidos laisvės biuro atstovu iš Ukrainos Andrei Richter. Susitikime aptarti svarbiausi kovos su priešiška propaganda aspektai ir žurnalistikos iššūkiai.

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro kreipimasis „Dėl nacionalinio transliuotojo nepriklausomumo ir žodžio laisvės suvaržymų“ Lietuvos Respublikos Prezidentei,Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms,Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, Lietuvos Nacionalinio radijo ir televizijos tarybai

Geriausiu Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto (KF) dėstytoju išrinktas Žurnalistikos instituto direktorius docentas Deimantas Jastramskis. Žiniasklaidos lauką tiriantis mokslininkas studentus moko būti pilietiškus, tačiau žino, kad vertybinę poziciją vis dėlto jie renkasi patys.

Apie žurnalisto profesiją, pokyčius ir dilemas šių dienų žurnalistikoje kalbamės su daugiau nei keturiasdešimties metų patirtį turinčiu, Lietuvos televizijos žurnalistu, publicistu, redaktoriumi ir Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno skyriaus pirmininku, Petro Babicko ir Vinco Kudirkos premijų laureatu Vidu Mačiuliu bei nusipelniusia Lietuvai žurnaliste, daugelio žurnalų ir laikraščių redaktore, Vytauto Gedgaudo premijos laureate Aldona Žemaityte – Petrauskiene.