Savaitės tema

Mano nuomone, žurnalistinė visuomenė turėtų aktyviau išreikšti savo nuomonę dėl savivaldybių laikraščių uždarymo. Leisti savivaldybių merams pataikaujančią propagandą už valdiškus pinigus yra neleistina. Seimas turėtų uždrausti savivaldybių mokslo ir mokymo įstaigoms leisti periodinius leidinius.

Šiandien tapo geru tonu peikti lietuvišką žiniasklaidą. Daug priekaištų ji sulaukia dėl paviršutiniškumo (ypač daug tokiais dalykais kaltinami internetiniai portalai) bei neišradingumo. Deja, bet dažnai tai tikrai nėra vien tušti kaltinimai... Daug įdomių pastebėjimų galima padaryti, lyginant skirtingų geopolitinių erdvių žiniasklaidą. Patikslinsiu, kad šiame tekste noriu apsiriboti vien internetiniais informaciniais portalais, kaip lengviausiai pasiekiamais bei sparčiausiai besivystančiais.

Kiekvienais metais tarptautinė organizacija „Reporteriai be sienų“ skelbia žemėlapį, kuriame atvaizduojama spaudos laisvės situacija pasaulyje. Šiais metais minėtas žemėlapis paskelbtas visai neseniai. Kaip ir ankščiau, jį įdomu nagrinėti – pirmiausiai žiūrint į Lietuvos poziciją, po to – pasižvalgant aplinkui...

Lietuvos žurnalistų sąjungos etikos komisija, atsakydama į kolegų diskusijose iškeltą klausimą, ar žurnalistų organizacijoms etiška priimti paramą (pinigais, turtu, paslaugomis), primena, kad paramos gavimo ir naudojimo klausimus reglamentuoja Labdaros ir paramos įstatymas bei konkrečių organizacijų (jų skyrių) įstatai.

Neslėpsiu, kai LŽS XVI suvažiavime priiminėjome nutarimą “Dėl lietuvių kalbos vartojimo žiniasklaidoje”, aš pakėliau dvi rankas. Valstybinės kalbos įstatymą Seimas priėmė 1995 m. sausio 31 d. Įstatymas nustatė valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime, valstybinės kalbos apsaugą, kontrolę ir atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus. Ar šis Įstatymas visuotinai veikia?

Nelegaliai naudojantis intelektine nuosavybe – filmais, muzika, knygomis, fotografijomis, kompiuterinėmis programomis ir kitais kūriniais, apvagiami kūrėjai, atlikėjai ir kiti žmonės, prisidėję prie intelektinės nuosavybės gimimo ir kūrimo, kiekviena vagystė yra didelis nuostolis tiek savininkui, tiek valstybei, teigė kultūros ministras Šarūnas Birutis. Naudojimosi intelektinę nuosavybe situacija Lietuvoje atsispindi sausio 29 dieną Kultūros ministerijoje pristatytame Gyventojų tyrime dėl naudojimosi intelektine nuosavybe, kurį atliko „Spinter tyrimai“.

Neseniai, bendradarbiaudamas su fondu „Unija 1219“, skaičiau internetu paskaitą Ukrainos žurnalistams. Tema buvo daugiau nei aktuali – kaip profesionaliems žurnalistams išgyventi netikrų (abejotinų) žinių pasaulyje. Ruošdamasis šiai paskaitai staiga supratau, jog nėra jokios priežasties išradinėti dviračio – atsakymas į pagrindinį paskaitos klausimą ir profesionalaus elgesio receptas yra labai paprastas.

Iš Rytų pastaraisiais metais labai suaktyvėjęs informacinis karas kelia mums naujus uždavinius. Labiausiai mes atakuojami per kai kuriuos rusiškai transliuojančius televizijos kanalus, radijo stotis, priešiška informacija platinama per internetą. Su tokia padėtimi negalima taikstytis. Tačiau pasirodo, kad mūsų seniau ruošti įstatymai, priimti kai buvo sąlyginai rami politinė situaciją, dabar nepadeda aktyviai kovoti su mums brukama priešiška propaganda. Šias įstatymų spragas būtina taisyti. Kultūros ministerija informavo, kad ministro Šarūno Biručio pavedimu yra sudaryta darbo grupė dėl Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo, kuri siūlys Vyriausybei svarstyti įstatymo pakeitimus, siekiančius pažaboti propagandą audiovizualinėse informacijos prieigose.

Išpuolis prieš prancūzų satyrinį laikraštį „Charlie Hebdo“ sukrėtė visą pasaulį, tačiau dar labiau jis sukrėtė globalią profesinę žurnalistų bendruomenę. Minėtas teroro aktas tapo akivaizdžiu iššūkių žodžio ir saviraiškos laisvei, todėl žurnalistai visame pasaulyje ypač aktyviai palaikė žuvusių laikraščio darbuotojams atminti skirtą akciją „Je Suis Charlie“, t. y. „Aš esu Charlie“ – šūkis, parodantys, kad visi už laisvą žodį (plačiąja prasme) pasisakantys žmonės yra vienoje valtyje.

Valstybės teikiamos dalinės finansinės paramos kultūriniams ir šviečiamiesiems projektams pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui pateiktų paraiškų 2015 metų 1 programos (Kultūros ir meno leidiniai) ir 2 programos (Šviečiamojo pobūdžio leidiniai) rezultatai.

Valstybės teikiamos dakinės finansinės paramos kultūriniams ir šviečiamiesiems projektams pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui pateiktas paraiškas 2015 metų 4 programos (Radijo ir televizijos) REZULTATAI

Valstybės teikiamos dalinės finansinės paramos kultūriniams ir šviečiamiesiems projektams pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui pateiktas paraiškas 2015 metų 3 programos (Regioninė žiniasklaida) REZULTATAI

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos užsakymu 2014 m. gruodžio 5-14 d. Visuomenės nuomonės tyrimų centras „Vilmorus“ atliko reprezentatyvią Lietuvos 15-74 m. amžiaus gyventojų apklausą, buvo apklausti 866 lietuviai ir 501 kitų tautybių gyventojas. Tyrimo tikslas buvo įvertinti lietuviškos ir rusiškos žiniasklaidos naudojimą tarp lietuvių ir nelietuvių, nustatyti pasitikėjimo lygmenį šiomis žiniasklaidomis, nustatyti lietuvių ir nelietuvių vertinimus dėl konflikto Ukrainoje, įvykių Ukrainoje vertinimo priklausomybę nuo žiniasklaidos naudojimo.

Ne taip seniai įsivėliau į polemiką su vienu iš savo draugų apie kokybišką žiniasklaidą ir jos poreikį mūsų šalyje. Minėtas draugas yra mano buvęs kursiokas Vilniaus universiteto Žurnalistikos institute, žmogus dirbęs tiek žiniasklaidoje, tiek ryšių su visuomene sferoje, tad mūsų dialogas šia tema, sakyčiau, buvo kiek rimtesnis, nei abstraktūs pasvaičiojimai ir tuščias dūsavimas dėl pagrindinės mūsų darbo sferos ateities. Kiek prislopindamas intrigą iškarto parašysiu, kad prie kokios nors vieningos išvados mes taip ir nepriėjom...

Mokamų žurnalistų paslaugų reklamavimas (svetainėje zurnalistupaslaugos.lt), kaip ir vadinamoji užsakomoji žurnalistika neturi nieko bendra su profesionaliąja žurnalistika, klaidina visuomenę.