Savaitės tema

Nemažai Lietuvą ir jos sąjungininkus juodinančios informacijos patenka ir per įvairius kabelinės televizijos kanalus. Anksčiau, kai gyvenome palyginus ramiame politiniame klimate, tokių išsišokimų būdavo reta, dabar jų labai padaugėjo, vartojama dezinformaciją, net akivaizdūs klastojimai. Su tokia situacija, suprantama, negalima taikstytis. Džiugu, kad rugpjūčio 18 dieną į savo pirmąjį posėdį susirinko Kultūros ministro Šarūno Biručio vadovaujama Transliavimo ir retransliavimo veiklos teisinio reglamento tobulinimo darbo grupė

Šiemet Antano Macijausko premija buvo įteikta biržiečiui žurnalistui Algirdui Vladislovui Butkevičiui. Tą proga paprašėme kolegos duoti inteviu LŽS svetainei.

Liepos 18 dieną Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Visuomenės informavimo įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisas. Šį pranešimą paskelbusi Lietuvos prezidento kanceliarija teigia, kad prezidentės inicijuotais įstatymų pakeitimais siekiama garantuoti žiniasklaidos laisvę, užtikrinti žmogaus teisių apsaugą ir sustiprinti demokratiją.

Dabartinės sudėties Seimas, atrodo, labai rūpinasi žiniasklaidos padėtimi Lietuvoje.Jis taisė ir toliau bando taisyti ar papildyti įvairius įstatymus, kurie sąlygoja žiniasklaidos veiklą. Aktyvus čia ir Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Jis ką tik pritarė naujai Lietuvos radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio redakcijai. Priėmus šią Įstatymo pataisą, LRT programas elektroninių ryšių tinklais perduoti galės tik strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė – LRTC, o atsiskaitymo už paslaugą tvarka būtų sukurta vėliau. Ar čia viskas gerai?

Vakar, liepos 10 dieną Lietuvos Seimas, apsvarstė kai kurias Visuomenės informavimo įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisas. Svarstymo eiga parodė, kad daugeliui Seimo narių ši problema visiškai nerūpėjo. Seime, kaip žinia, yra 141 deputatas, o už Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus (projektas Nr. XIIP-1210(2) balsavo tik 69 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 16 parlamentarų. 56 Seimo deputatai nebalsavo, jie, turbūt, sprendė rimtesnius dalykus.

Dabar jau dažnas labiau patyręs žurnalistas imasi leisti ir savas, autorines knygas, ar sudarinėja ir leidžia knygas su kitų kolegų parašytais tekstais. Nemažai žurnalistų tiesiogiai dirba knygų leidybos versle. Todėl mums, žurnalistams yra aktualu, kokia politinė, ekonominė, finansinė politika yra knygų leidybos versle, kokie čia vyksta pokyčiai. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje, nes dabar ir iš ten ateina įvairios naujovės. Todėl buvo įdomu stebėti neseniai Vilniuje kelias dienas vykusią Europos leidėjų federacijos (Federation of European Publishers, FEP) generalinę asamblėją, kuri čia buvo surengta Lietuvos leidėjų asociacijos kvietimu.

Spaudos konferencijoje bus pristatyta nauja Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) ir Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) iniciatyva – „Liepa – renovadienių mėnuo“. Spaudos konferencija įvyks birželio 18 d., trečiadienį, 10 val. Aplinkos ministerijoje (A. Jakšto g. 4/9, Vilnius, 508 salėje, 5 aukšte)

Konfliktinėse situacijose didelę reikšmę turi ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) nuomonė. Iki šiol praktiškai ši tarnyba dažniausiai gindavo fizinių asmenų garbę. O kaip ŽEIT reikėtų reaguoti, jei į ją dėl dalykinės reputacijos gynimo kreiptųsi juridiniai asmenys?.

Tik 2013 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimas gegužės 21-ąją įtraukė į Atmintinų dienų sąrašą ir paskelbė ją Tautinių bendrijų diena. Lietuvoje nuo seno gyvena įvairių tautų žmonės. Galų gale Seimas padarė tai, ką turėjo jau žymiai anksčiau, gal net pirmaisiais Nepriklausomybės metais padaryti.

Lietuvoje su autorių teisėmis dažnai iškildavo problemų. Kada galima naudotis kūriniu, kada tai – tik eilinis piratavimas, kitaip sakant svetimo kūrinio vagystė. Tokie neaiškumai kildavo, nes mūsų Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas buvo ne visai profesionaliai paruoštas. Taip atsirasdavo įvairaus interpretavimo, terpė ginčams ir nesusipratimams. Gerai, kad Seimas gegužės 14 dieną priėmė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisas.

Prisipažinsiu, kad būdamas LŽS svetainės redaktoriumi, prieš šventės net pasimečiau nuo tokios gausos renginių. Viską norėjosi sudėti, o mano norus varžė internetinės programos rėmai, teko šventėms skirtą informaciją išbarstyti po įvairias rubrikas. Atrodo, nieko nenuskriaudžiau, sudėjau visą tai, ką siuntė kolegos žurnalistai, universitetai, muziejai, visuomeninės organizacijos. Visi tie, kurie rengė ir kvietė.

Gegužės 7-ąją Lietuvoje minime vieną reikšmingiausių datų tautos ir valstybės istorijoje – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Daugiau kaip prieš šimtmetį pergalingai baigusis lietuvių tautos kova dėl teisės reikšti mintis savuoju raštu, skaityti lietuviškai nūdienoje užgožiama materialiuoju pradu, naujųjų technologijų pervertinimu. Paradoksalu, tačiau inovacijas, šiuolaikiškumą, pažangą skatinančioje mūsų valstybės politikoje deramo dėmesio nesulaukia pamatinė komunikacijos vertybė – skaitymas.

Nieko naujo nepasakysiu...nenustebinsiu...tik patvirtinsiu, kad daugiausia laiko prie televizoriaus praleidžia pensininkai ir vaikai (jie nepačiumpa kompiuterio). Nesistebiu, nes paaugliai televizijos laidose neranda jiems skirtos įdomios programos. Mano dukra užaugo ir domėjosi animaciniais filmukais: juose nebuvo smurto, o pamokantys – kaip senutei padėti pereiti gatvę ar paslaugyti seną sergantį artimąjį. Gėris visada nugalėdavo blogį. Kur tie filmukai dabar? Tvirtai tikiu, kad vaikams skirtas laikas išmainomas į reklamą.

Neseniai paminėjome Saugaus eismo dieną, kuri pagal Atmintinų dienų įstatymą kasmet Lietuvoje pažymima balandžio 6-ąją. Ta proga Susisiekimo ministerijoje buvo pasirašytas Memorandumas dėl saugaus eismo gerinimo, eismo kultūros ugdymo ir avaringumo Lietuvos keliuose ir gatvėse mažinimo. Jį pasirašė Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Skirmantas Skrinskas, Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininkas Vidmantas Žukauskas, Akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, kitų valstybės institucijų ir visuomeninių organizacijų atstovai.

Metas ir kai kuriems teisės bendruomenės atstovams susivokti, kad siūlomas Konstitucijos pataisos įstatymo Projektas skirtas opiausiai visuomenės demografijos problemai – lietuvių tautos išlikimo klausimui. Čia bene svarbiausias švietėjiškas vaidmuo tenka mūsų žiniasklaidai, žurnalistams, kurių pažiūros ir įsitikinimai neretai lemia daugumos Seimo narių sprendimus. Todėl LŽTKC kviečia visus žurnalistus būti solidariais ir saugoti pamatinę vertybę šeimą, kuri yra valstybės pagrindas ir mūsų vaikų ateitis.