Savaitės tema

Prieš penkerius metus nustojau skaityti laikraščius. Tiesą pasakius, iki tol labai mėgau juos skaityti ir net nesupratau kodėl mano visas "protas" ir "širdis" pradėjo neigti šį poreikį. Tik vėliau (maždaug po 3 metų) pradėjau suvoktii tikrąsias priežastis, kuriomis noriu su Jumis ir pasidalinti. Tuo labiau, kad net ir dabar dažnai pagalvoju, ar yra normalu, kad mano nei protas, nei "širdis" visiškai netrokšta informacijos iš laikraščių. Iš karto noriu pasakyti, kad aš labai domiuosi, kas vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, bet dabar kažkaip faktus renkuosi labai atsargiai, kritiškai ir su dideliu jų tikrumo abejonės laipsniu. Dar noriu pridurti, kad prieš nieką nesu nusistatęs (tuo labiau prieš žurnalistus), bet pati "širdis" kažkaip diktuoja elgtis kitaip nei anksčiau. Nežinau, ar Jums tai yra buvę, o gal ir yra?

Rugpjūčio pabaigoje Palanga buvo tapusi ne vien vasaros, bet ir jaunųjų žurnalistų sostine. Čia aktyvių Palangos jaunųjų žurnalistų iniciatyva įvyko tris dienas trukęs festivalis „Dramblys“, į kurį iš visos Lietuvos suvažiavo norintieji tapti garbingos, etiškos ir atsakingos žurnalistikos puoselėtojais.

Per penkiasdešimt mano darbo gamtosaugoje metų daug matyta, rengta ir dalyvauta įvairiose akcijose, reiduose ar brakonierių gaudynėse. Todėl drąsiai galiu pasakyti, kad vien tik didindami baudas, vaizdžiai tariant, mosikuodami vien tik „baudų kardais“, nepasieksime užsibrėžtų tikslų. Tik sveiku protu ir gyvenimo patirtimi pamatuotos bausmės, derinamos su visuomenės, piliečių nuoširdžiu bendradarbiavimu, kviečiant saugoti gamtą ir neteršti aplinkos, su įstatymų plačiu ir išsamiu išaiškinimu, su giliu gamtos pažinimu bei aktyviu visuomenės skatinimu grąžinti gyvenamąją vietovę, gimtąjį kraštą, duos gerų vaisių ne tik aplinkosaugoje, bet ir ugdant visuomenės kultūrą plačiąja prasme.

Nemažai Lietuvą ir jos sąjungininkus juodinančios informacijos patenka ir per įvairius kabelinės televizijos kanalus. Anksčiau, kai gyvenome palyginus ramiame politiniame klimate, tokių išsišokimų būdavo reta, dabar jų labai padaugėjo, vartojama dezinformaciją, net akivaizdūs klastojimai. Su tokia situacija, suprantama, negalima taikstytis. Džiugu, kad rugpjūčio 18 dieną į savo pirmąjį posėdį susirinko Kultūros ministro Šarūno Biručio vadovaujama Transliavimo ir retransliavimo veiklos teisinio reglamento tobulinimo darbo grupė

Šiemet Antano Macijausko premija buvo įteikta biržiečiui žurnalistui Algirdui Vladislovui Butkevičiui. Tą proga paprašėme kolegos duoti inteviu LŽS svetainei.

Liepos 18 dieną Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Visuomenės informavimo įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisas. Šį pranešimą paskelbusi Lietuvos prezidento kanceliarija teigia, kad prezidentės inicijuotais įstatymų pakeitimais siekiama garantuoti žiniasklaidos laisvę, užtikrinti žmogaus teisių apsaugą ir sustiprinti demokratiją.

Dabartinės sudėties Seimas, atrodo, labai rūpinasi žiniasklaidos padėtimi Lietuvoje.Jis taisė ir toliau bando taisyti ar papildyti įvairius įstatymus, kurie sąlygoja žiniasklaidos veiklą. Aktyvus čia ir Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Jis ką tik pritarė naujai Lietuvos radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio redakcijai. Priėmus šią Įstatymo pataisą, LRT programas elektroninių ryšių tinklais perduoti galės tik strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė – LRTC, o atsiskaitymo už paslaugą tvarka būtų sukurta vėliau. Ar čia viskas gerai?

Vakar, liepos 10 dieną Lietuvos Seimas, apsvarstė kai kurias Visuomenės informavimo įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisas. Svarstymo eiga parodė, kad daugeliui Seimo narių ši problema visiškai nerūpėjo. Seime, kaip žinia, yra 141 deputatas, o už Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus (projektas Nr. XIIP-1210(2) balsavo tik 69 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 16 parlamentarų. 56 Seimo deputatai nebalsavo, jie, turbūt, sprendė rimtesnius dalykus.

Dabar jau dažnas labiau patyręs žurnalistas imasi leisti ir savas, autorines knygas, ar sudarinėja ir leidžia knygas su kitų kolegų parašytais tekstais. Nemažai žurnalistų tiesiogiai dirba knygų leidybos versle. Todėl mums, žurnalistams yra aktualu, kokia politinė, ekonominė, finansinė politika yra knygų leidybos versle, kokie čia vyksta pokyčiai. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje, nes dabar ir iš ten ateina įvairios naujovės. Todėl buvo įdomu stebėti neseniai Vilniuje kelias dienas vykusią Europos leidėjų federacijos (Federation of European Publishers, FEP) generalinę asamblėją, kuri čia buvo surengta Lietuvos leidėjų asociacijos kvietimu.

Spaudos konferencijoje bus pristatyta nauja Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) ir Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) iniciatyva – „Liepa – renovadienių mėnuo“. Spaudos konferencija įvyks birželio 18 d., trečiadienį, 10 val. Aplinkos ministerijoje (A. Jakšto g. 4/9, Vilnius, 508 salėje, 5 aukšte)

Konfliktinėse situacijose didelę reikšmę turi ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) nuomonė. Iki šiol praktiškai ši tarnyba dažniausiai gindavo fizinių asmenų garbę. O kaip ŽEIT reikėtų reaguoti, jei į ją dėl dalykinės reputacijos gynimo kreiptųsi juridiniai asmenys?.

Tik 2013 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimas gegužės 21-ąją įtraukė į Atmintinų dienų sąrašą ir paskelbė ją Tautinių bendrijų diena. Lietuvoje nuo seno gyvena įvairių tautų žmonės. Galų gale Seimas padarė tai, ką turėjo jau žymiai anksčiau, gal net pirmaisiais Nepriklausomybės metais padaryti.

Lietuvoje su autorių teisėmis dažnai iškildavo problemų. Kada galima naudotis kūriniu, kada tai – tik eilinis piratavimas, kitaip sakant svetimo kūrinio vagystė. Tokie neaiškumai kildavo, nes mūsų Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas buvo ne visai profesionaliai paruoštas. Taip atsirasdavo įvairaus interpretavimo, terpė ginčams ir nesusipratimams. Gerai, kad Seimas gegužės 14 dieną priėmė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisas.

Prisipažinsiu, kad būdamas LŽS svetainės redaktoriumi, prieš šventės net pasimečiau nuo tokios gausos renginių. Viską norėjosi sudėti, o mano norus varžė internetinės programos rėmai, teko šventėms skirtą informaciją išbarstyti po įvairias rubrikas. Atrodo, nieko nenuskriaudžiau, sudėjau visą tai, ką siuntė kolegos žurnalistai, universitetai, muziejai, visuomeninės organizacijos. Visi tie, kurie rengė ir kvietė.

Gegužės 7-ąją Lietuvoje minime vieną reikšmingiausių datų tautos ir valstybės istorijoje – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Daugiau kaip prieš šimtmetį pergalingai baigusis lietuvių tautos kova dėl teisės reikšti mintis savuoju raštu, skaityti lietuviškai nūdienoje užgožiama materialiuoju pradu, naujųjų technologijų pervertinimu. Paradoksalu, tačiau inovacijas, šiuolaikiškumą, pažangą skatinančioje mūsų valstybės politikoje deramo dėmesio nesulaukia pamatinė komunikacijos vertybė – skaitymas.