Savaitės tema

„Televizija be sienų“ yra Europos Sąjungos direktyva priimta ir įsigaliojusi dar praeitame amžiuje, tačiau šiame tekste bus kalbama ne apie ją. Pagrindinis minėtos direktyvos principas šiandien yra realizuojamas be jokios politinės valios, o gal tiksliau reikėtų pasakyti – nepaisant jokios politinės valios. Televizija transformuojasi kartu su visomis kitomis medijomis, kartais prarasdama tam tikrus savo požymius, tačiau atrasdama ir naujas galimybes pasiekti žiūrovą.

Mano įsitikinimu žiniasklaida ne dėl tyčinių pastangų, bet dėl savo negebėjimų nuslėpė bene svarbiausiąją pirmininkavimo pusę – teisėkūrą. Kitaip tarus – rašto darbus, t.y. Lietuvos vyriausybės narių pasirašytais dokumentais, kuriais bus vadovaujamasi ne metus ir ne du, o tol, kol gyvenimas nepareikalaus juos keisti. ES tarybos vardu Lietuvos ministrai ar juos pavaduojantieji pasirašė šimtus dokumentų – reglamentus, direktyvas, sprendimus, nuomones, rekomendacijas. O kuris eilinis informacijos naudotojas apie šimtus (kartu sudėjus) reglamentų, direktyvų, sprendimų, nuomonių, rekomendacijų girdėjo ar matė?

Internetas vis plačiau įžengia į mūsų gyvenimą. Praktiškai visi žurnalai, laikraščiai, televizijos ir radijo stotys turi internetines svetaines. Auga blogerių skaičius. Dažnas solidesnis žurnalistas jau turi savo svetaines, kuriose skelbia savo kūrybą: komentarus, interviu, nuotraukas, filmus, kitką. Aktyvėja ir visuomenė, vis plačiau komentuodama mūsų publikacijas. Atrodytų, dėl to reikėtų tik džiaugtis. Tačiau atsiveria ir kita medalio pusė.

Melagingas pranešimas žiniasklaidoje nuo seno yra vadinamas „antimi“. Šį „paukštį“ neretai galima aptikti ir mūsų dienų visuomenės informavimo priemonėse, o technologinio progreso pasiekimai suteikia jam galimybę skraidyti greičiau ir toliau, nei anksčiau.

Taigi mūsų žurnalistams, kaip ir mokslininkams, įvairių konfesijų atstovams yra ties kuo padirbėti. Lietuvos autorių, gerai žinančių mūsų realijas, analitiniai straipsniai suteiktų daugiau objektyvumo, gilesnio religijų pažinimo, skatintų mūsų visuomenėje tolerancijos idėjas, tvirtintų visuomenės solidarumą.

Religija visų pirma paremta tikėjimu. O žmonių, priklausančių įvairioms tautoms ir religinėms bendruomenėms, pasaulėžiūra, etinės nuostatos, ritualai gali būti skirtingi, ir net labai. Todėl žurnalistams, nutarusiems parašyti straipsnį, sukurti televizijos ar radijo laidą, iškila daug pavojų suklysti, net nepelnytai užgauti, įžeisti. Taip gali nutikti ne iš blogos žurnalisto valios. Nepasitenkinimo priežastimi gali būti neteisingai pavartota sąvoka, net vienas ne vietoje pasakytas žodis.

Jeigu laida vadinama „Provokacija“, tai jos vedėjai, būdami ne žurnalistai yra provokatoriai? Tikrai taip! Jie savo laidos tinklapyje rašo, kad laidos provokatoriai tapo turgaus prekiautojais, jie žmonėms pasiūlė moterišku biustu puoštą prijuostę. Tai, kaip jie rašo, pamačiusios bobutės grasino iškviesti policiją ir provokatorius apdovanojo špygomis, o kiti linksmai pasijuokė ir padėkojo už smagų pokštą. Padėkojo? Čia jau tinka liaudies išmintis – toks tokį pažino ir ant alaus pavadino.

Europos Sąjunga paskelbė programą „Kūrybiška Europa“, kurioje gali pasireikšti ir Lietuvos kūrėjai, ypač televizijos, kino, audiovizualinio meno žmonės, knygų leidėjai, vertėjai, verčiantys iš įvairių Europos tautų kalbų, kiti kūrėjai. Tai bus ilgametė programa. kuriai skirimai nemaži pinigai

Lapkričio pabaigoje ir gruodžio pradžioje įvykiuose Ukrainoje nukentėjo nemažai žurnalistų. Šiandien kalbama apie 52 nukentėjusius visuomenės informavimo priemonių atstovus. Šis sąrašas iki šiol pildomas ir tikslinamas. Ypatingai nerimauti verčia tai, kad, pasak kai kurių nukentėjusiųjų, specialiųjų pajėgų kariai, vaikydami masines demonstracijas Kijevo gatvėse, mušdavo juos net aiškiai matydami ir suprasdami, kad kelią ranką prieš savo darbą dirbančius žiniasklaidos atstovus. Tai leidžia įtarti, kad žurnalistai buvo tarp tikslinių šių pajėgų taikinių.

Senasis bibliotekos pastatas buvo uždarytas 2008 metais ir iki šiol dar rekonstruojamas. Nacionalinės bibliotekos rekonstrukcijai numatyta 85,7 mln. litų. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. tam skirta 37,7 mln. Lt. Lėšų poreikis pastato rekonstrukcijos užbaigimui 48 mln. Lt. Tačiau iš Valstybės biudžeto 2014 metų projekte numatyta skirti tik 8,8 mln. Lt. Taigi, ne Lietuvos statybininkai kalti, kad rekonstrukcijos darbai vyksta taip vangiai, nors pastato rekonstrukciją buvo numatyta baigti dar 2011 m. Vyriausybė, deja, nemano, kad tai ypatingos svarbos objektas, ir kasmet skiria tik nedaug lėšų. Jei bus toks prastas finansavimas, tai ir dabar kuriami planai užbaigti statybos darbus iki 2016 metų pasirodys nerealūs.

Šiuos nutarimus mes priėmėme lapkričio viduryje. Nemanau, kad juos išgirdo Europos Sąjungos Taryba, tačiau ji lapkričio 26 dieną patvirtino išvadas dėl žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo.

Seimo spaudos konferencijų salėje lapkričio 28 d., ketvirtadienį 15.30 val. įvyks Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininko Elmaro Broko (Elmar Brok) ir Europos Parlamento stebėsenos misijos Ukrainoje nario, buvusio Europos Parlamento Pirmininko Pato Kokso (Pat Cox) spaudos konferencija „Rytų partnerystė: Ukrainos kryptis“.

Seimo spaudos konferencijų salėje lapkričio 28 d., ketvirtadienį 12 val. įvyks Seimo narės, Moterų parlamentinės grupės pirmininkės prof. Marijos Aušrinės Pavilionienės ir Irako Atstovų Tarybos narės Alos Talabani spaudos konferencija.

Seimo spaudos konferencijų salėje lapkričio 28 d., ketvirtadienį 13.45 val. įvyks Parlamentinio demokratijos forumo pirmininko Emanuelio Zingerio ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados nario Vitalijaus Kličko (Vitali Klitschko) spaudos konferencija.

Seimo spaudos konferencijų salėje lapkričio 28 d., ketvirtadienį 13 val. įvyks spaudos konferencija, kurioje dalyvaus Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas prof. Benediktas Juodka, Parlamentinio demokratijos forumo pirmininkas Emanuelis Zingeris, Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, Ukrainos Aukščiausiosios Rados Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Vitalijus Kaliužnijus (Vitaliy Kalyuzhnyi), Moldovos Respublikos Parlamento Užsienio reikalų ir Europos Integracijos komiteto pirmininkė Ana Gucu (Ana Guţu), Gruzijos Parlamento Užsienio ryšių komiteto pirmininkas Tedas Džaparidze (Tedo Japaridze).