Savaitės tema

Lietuvoje išliko platus regioninės spaudos tinklas. Beveik visuose rajonuose, savivaldybėse leidžiami 2-3 laikraščiai. Atsiranda ir balsų, kad internetas, naujosios technologijos nurungs spausdintus laikraščius. Jų ateityje neliks. O ką apie tai mano patys regioninės spaudos atstovai? Į www.lzs.lt redaktoriaus Vytauto Žeimanto klausimus atsako Vilkaviškio krašto laikraščio „Santaka“ redaktorė Dangyra APANAVIČIENĖ.

Kolegos žurnalistai buvo įpratę prie Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos, veikusios nuo 1996 metų. Dabar ją pakeitė Visuomenės informavimo etikos komisija. Kokios permainos įvyko šiame bare? Į šį ir kitus LŽS internetinio laikraščio klausimus atsako Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininkė Vaiva Žukienė.

Ar Lietuvoje išgyvens periodiniai spaudos leidiniai? Šis klausimas dabar dažnai keliamas, įvairiai interpretuojamas. Atsakymo į šį klausimą ieškojo ir grupė žurnalistų, susirinkusių prie “apvalaus stalo” Žurnalistų namuose. Pokalbyje dalyvavo žurnalistai Aldona Armalė, Algimantas Jazdauskas, Jeronimas Laucius, Stasys Lipskis, Danielius Mickevičius, Antanas Šimkūnas ir Vytautas Žeimantas.

Į klausimą, kokia periodinė spauda gali išlikti, galima atsakyti labai trumpai – tokia, kuri geriausiai prisitaikys prie besikeičiančių žmogaus poreikių ir įveiks konkurentus. Tačiau tame trumpame atsakyme slypi ištisas vandenynas problemų, klausimų, interpretacijų.

Žurnalistų namuose LŽS internetinio laikraščio iniciatyva įvyko pokalbis tema “Piliečių ir profesionali žurnalistika: panašumai ir pranašumai”. Prie apvalaus stalo susėdo žurnalistai: 2007 metų V. Kudirkos premijos laureatė Aurelija Arlauskienė, Žurnalistikos instituto mokslo darbuotoja Genovaitė Burneikienė, LŽS Vilniaus skyriaus pirmininkė Aldona Armalė, laikraščio “Tėviškės gamta” redaktorius Juozas Stasinas, LŽS Senjorų klubo Tarybos narys Albertas Vaidila, LŽS internetinio laikraščio redaktorius Vytautas Žeimantas.

Žurnalisto ir mėnraščio „Tėviškės gamta“ leidėjo Juozo STASINO pamąstymai apie šiandieninę periodinę spaudą ir jos ateitį.

Š. m. liepos 10 d. Europos Komisija priėmė sprendimą, kad „priemonės, kurių Lietuva ėmėsi prieš kanalą „RTR Planeta“ yra suderinamos su Sąjungos teise“.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), vykdydama programų stebėseną nustatė, kad per vienus metus Jungtinės Karalystės audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojo – OFCOM licencijuoto transliuotojo „BMA Ltd.“ Rusijos Federacijoje gaminamoje programoje „NTV Mir Lithuania“ buvo padaryti keli pažeidimai. Jos laidoje „Norkino sąrašas“ buvo skleidžiama informacija, pažeidžianti Visuomenės informavimo įstatymo ir Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos nuostatas.

Ryšiai su visuomene (RsV) ir žurnalistika yra kaip brolis ir sesuo. Turi panašumų, bet iš esmės yra skirtingi. Toks panašumas leidžia ir specialistams, besidarbuojantiems vienoje iš šių sričių, be didesnio vargo pereiti dirbti iš žurnalistikos į RsV, ar iš RsV į žurnalistiką. Tiesą sakant, dažniau vis gi tenka girdėti apie žurnalistus, kurie persikvalifikuoja į ryšių su visuomene specialistus...

Lietuvos iniciatyva Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė rezoliuciją, kuria paragino užtikrinti žurnalistų saugumą ginkluotuose konfliktuose. Lietuva galėjo iniciuoti šią rezoliuciją, nes tuo metu pirmininkavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai. Džiugu ir tai, kad šis dokumentas buvo priimtas vienbalsiai.

Naujas Visuomenės informavimo įstatymas numato efektyvesnę valstybės ir žmonių apsaugą nuo skleidžiamos dezinformacijos bei karo propagandos ir įtvirtina didesnę Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atsakomybę kovojant su pažeidėjais.

Šį šeštadienį teko apsilankyti Klaipėdoje. Buvo vėl smagu susitikti ir pabendrauti su klaipediškais Jolanta Beniušyte, Gediminu Pilaičiu, kitais kolegomis. Iš J. Beniušytės rankų ir gavau šį įdomų, gausiai iliustruotą leidinį, pavadintą “Ženios” vardu.

Visuomenės informavimo etikos asociacijos pirmininkės pavaduotojas ir Lietuvos žurnalistų sąjungos Etikos komisijos vadovas Viktoras Trofimišinas pateikė praktinį pavyzdį. Vienoje interneto svetainėje patalpinus dvi informacijas apie sužeistą gyvūnėlį ir sužeistą vaiką, daugiau dėmesio sulaukė pirmoji. „Užuojautos jausmas pabunda „mažesniesiems broliams“, o ne tos pačios genties atstovams. Tai akivaizdi tendencija, nežinau iš kur ji atsirado“,- teigia V.Trofimišinas.

Šiemet sukanka 25 metai, kai Lietuvos spaudai, radijui ir televizijai buvo suteikta teisė savo veiklą organizuoti ir plėtoti demokratiniais pagrindais, įtvirtintais specialiame įstatyme. 1990 m. kovo 1 d. pradėjo galioti Lietuvos žurnalistų sąjungos iniciatyva parengtas ir Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. vasario 9 d. priimtas Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymas. Įstatymą rengusi komisija, sudaryta iš žurnalistų ir teisininkų (pirmininkas D. Šniukas), atsižvelgė į demokratinių šalių spaudos įstatymus, todėl iš principo jis atitiko pagrindines spaudos laisvės nuostatas.

Neseniai teko moderuoti diskusiją Žurnalistų namuose. Diskusijos tema buvo ne iš lengvųjų - „Ar įmanomas konstruktyvūs žiniasklaidos, verslo ir politikos bendradarbiavimas?“. Atsakymas į šį klausimą, ko gero, diskusijos metu taip ir nebuvo atrastas, tačiau iš tikrųjų suteikė peno pamąstymams...