Savaitės tema

Pokalbyje apie opiausias Lietuvos žurnalistikos problemas ir tendencijas dalyvauja VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorė Auksė Balčytienė, portalo 15min.lt tyrimų žurnalistas Skirmantas Malinauskas, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Laidą veda Jolanta Kryževičienė. Filmuotų siužetų autorė Raminta Jonykaitė. Režisierė Jolanta Stripeikienė. „Nes man tai rūpi“ – lapkričio 13 d., sekmadienį, 21.00 val. per LRT Kultūrą. Laida kartojama lapkričio 18 d. 14.45 val.

Viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl žurnalistų atvirai reiškiamos nuomonės vieno ar kito kandidato naudai rinkimų kampanijų metu, taip pat žurnalistų dalyvavimo rinkimų kampanijoje, Lietuvos žurnalistų sąjungos Etikos komisija – žurnalistų profesinio susivienijimo savitvarkos institucija – primena Visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatą – žurnalistinė veikla ir dalyvavimas politinėje veikloje yra nesuderinami.

Žurnalistų namuose buvo surengtas apvalus stalas, kurio metu buvo kalbama apie tai, kaip socialiniai tinklai keičia tradicinę žiniasklaidą. Turint omeny, kad tai plati tema, diskusija buvo susiaurinta iki vieno klausimo: Kodėl internetas tampa bendrinės lietuvių kalbos darkytoju? Diskusijoje dalyvavo žurnalistai Alfonsas Kairys, Ipolitas Skridla, Albertas Vaidila, Vytautas Petras Vaitkus ir Vytautas Žeimantas.

Televizijos auditorijos tyrimai rodo, kad Lietuvai svarbių įvykių metu žiūrovai renkasi LRT, iš 7 Lietuvos žiniasklaidos grupių LRT labiausiai puoselėja kultūrą ir ugdo žiūrovus, yra patikimiausia ir objektyviausia. Tai atskleidžia neseniai Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ šalies gyventojų apklausa apie Lietuvos žiniasklaidos priemones.

Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius įteikė padėką už asmeninę iniciatyvą ir paramą dekriminalizuojant žodžio laisvę Lietuvoje.

Lietuvos žurnalistų sąjungos Taryba šiemet sulaukė daugiau nei bet kada informacijos vietinių žurnalistų ir spaudos patiriamą spaudimą. Ypač pavojinga tendencija tapo nedemokratiškai veikiančios rajonų valdžios atstovų ir neskaidraus verslo bandymai prieš rinkimus perimti laikraščių turinio kontrolę, spausti reklamos užsakovus.

Šių metų rugsėjo 26-tą dieną Kultūros ministerija paskelbė pretendentų Vyriausybės kultūros ir meno premijai gauti sąrašą. Jame yra ir mūsų kolega Laimonas Tapinas. Tai įvairiapusė asmenybė: žurnalistas, rašytojas, vertėjas (iš latvių ir prancūzų kalbų), Vilniaus universiteto docentas, visuomenininkas (Nacionalinio radijo ir televizijos valdybos pirmininkas, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkas, drauge su kitais Seime yra parengęs net tris Žiniasklaidos įstatymo projektus ir t.t.).

Šakių rajono laikraščio “Valsčius” redaktorė Giedrimė Didžiapetrienė: "Skaitytojams reikėjo paaiškinti laikraščio redakcijos pasitraukimo iš darbo priežastis. Kadangi jokių kitų teisinių būdų, kaip galėtume išsaugoti savo minties ir žodžio nepriklausomybę, nebuvo, priėmėme būtent tokį sprendimą - kad nauji akcijų valdytojai savo remiamų politikų į Seimą neprastumtų, žmonėms smegenų „neplautų“, kad laikraščio tribūna nepasinaudotų ir jo vardo neterštų. O juk nepriklausoma spauda ir yra valstybės demokratijos garantas, argi ne?"

Antano Macijausko vardo premija šiemet įteikta fotonovelių ciklo „Lietuvos šviesovaizdžiai" kūrėjams, portalo Bernardinai.lt žurnalistams ir projekto Fragmentai.lt kūrėjams Vaivai Lanskoronskytei-Stanienei ir Ignui Algirdui Staniui. Premija įvertintos 2015 metais sukurtos fotonovelės apie dailininką, skulptorių Antaną Kmieliauską, dailininkę Jūratę Stauskaitę, aktorių Regimantą Adomaitį, aktorių, režisierių Valentiną Masalskį, filosofą Arvydą Šliogerį. Su jaunais žurnalistais kalbėjomės apie jų darbus ir požiūrį į žurnalistiką.

Kūrėjai negali būti patenkinti, kai jų kūryba internete skelbiama be jų žinios, o už tai dar ir honorarai nueina nežinia kur. Tačiau, atrodo, kūrėjų kantrybė jau baigiasi. Per 1000 Europos įvairių šalių kūrėjų, tarp kurių yra ir Pedro Almodóvaras, Charles Aznavouras, Andrea Bocelli, Danielis Burenas, Ennio Morricone, bei kitos įžymybės parašė ir pasirašė bendrą atvirą laišką, kurį nusiuntė Europos Komisijai. Laiške kūrėjai ragina politikus imtis reikiamų veiksmų užtikrinant teisingą atlygį autoriams už jų kūrinių viešą skelbimą internetinėje erdvėje.

Šiandien eidamas į darbą sustojau prie Vyriausybės esančio piketo. Raudona palapinė, grupė piketuojančių jaunuolių, ranka užrašyti lozungai… Teiraujuosi, iš kur jie, dėl ko nepatenkinti. Vieni sakosi esą studentai, kiti jau dirbantys, bet visus šiuos jaunuolius sujungė viena mintis: “Gyvenimas per brangus”. Jie nepatenkinti naujuoju Darbo kodeksu, brangstančiu pragyvenimu. Nudžiugau, išgirdęs aktyvią visuomeninę poziciją. Abejingų žiniasklaidai tarp piketuojančių nebuvo. Tačiau tai tik grupė jaunuolių, o ką mąsto visi? Tokiam atsakymui reikalingi rimti tyrimai. Džiugu, kad Šiaurės ministrų tarybos biuras inicijavo, o tyrimų bendrovė TNS LT įgyvendino kokybinį jaunimo medijų vartojimo įpročių tyrimą.

Šiandien (birželio 17 d.) Seimas nėrė į krūmus ir naujojo Darbo kodekso priėmimą iš rytojaus nukėlė į kitą savaitę. Kodėl nėrė į krūmus? Todėl, kad rytoj profesinės sąjungos organizuoja protesto akciją prie Seimo rūmų. Vakar spaudos konferencijoje papasakojome, jog bus tiesioginė Seimo posėdžio transliacija, bus komentarai ir interaktyvus žmonių nuomonės reiškimas. Ir štai staigmena“ – vos tik reiškiama pilietinė akcija, drąsuoliai Seimo nariai traukiasi.

Turbūt nesuklysiu pasakęs, kad dabar mes gyvename tokiame laike, kai viešai pasakytas žodis gal tapti ginklu, net ir labai pavojingu ginklu. Tai supranta ir tuo naudojasi tie, kam tai paranku, kas turėdamas toli siekiančių tikslų skleidžia mums priešišką propagandą, bando juodą paversti baltu, ar tiesiog siekia sukiršinti žmones.

Viešosios informacijos rengėjai privalo turėti vidaus tvarkos taisykles ir (ar) vidaus etikos kodeksus. Bent viename iš šių viešosios informacijos rengėjo patvirtintų dokumentų turi būti nustatytos žurnalisto teisės, pareigos, atsakomybė, tarnybiniai santykiai, taip pat žurnalisto apsauga nuo galimo jo teisių suvaržymo. Ši nuostata įtvirtinta Visuomenės informavimo etikos kodekso 60 straipsnyje. Atitinkamą įpareigojimą viešosios informacijos rengėjams nustato ir Visuomenės informavimo įstatymo 23 straipsnis.

LŽS Vilniaus skyriaus nominacija už aukštų standartų žurnalistiką skirta žurnalistei Aldonai Žemaitytei-Petrauskienei. LŽS Vilniaus skyriaus valdybos sudarytos komisijos pirmininkė, žurnalistė Angelė Adomaitienė teigė, kad A. Žemaitytė-Petrauskienė iš kelių spaudos, TV ir radijo žurnalistų išskirta už profesionalumą, etiškumą, pagarbą žmogui ir gebėjimą jame įžvelgti gelmes, aktyvią pilietinę poziciją. Su „Žurnalisto etalono“ nominacijos laimėtoja, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko pavaduotoja kūrybiniams konkursams, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos valdybos nare kalbėjomės apie jos požiūrį į žurnalisto profesiją ir jos prestižą.