Savaitės tema

„Kiekvieno gyvenime yra daugybė mažų šv. Velykų ir mažų šv. Kalėdų. Per šias šventes mes patiriame gilius išgyvenimus, kurie? mums padeda pasiruošti kitiems jausmams bei jų ciklams kasdienybėje. Šv. Velykos moko kaip kantriai apsivalyti nuo sunkumų, gyvenimo dulkių ir kaip oriai, per kančią vėl sulaukti šventės. Šv. Kalėdos moko, kiek kitokio, švelnesnio stebuklo bei pokyčio laukimo – išklausant, suprantant, nurimstant“, – švenčių prasmę aiškino kunigas Algirdas Toliatas.

“Būna dienų, kai nekenčiu savo darbo. Tiksliau, to, kokiu tapo interneto žurnalisto darbas. Nori ar nenori, esi priverstas skubėti, nes jei neskubėsi, tai tave aplenks. O tada jau sugrius pasaulis." - teigia žurnalistas Gediminas Gasiulis.

Virš Lietuvos žiniasklaidos, atrodo, kaupiasi rimti juodi debesys. Seimo narys Petras Gražulis siūlo piniginėmis baudomis bausti žiniasklaidos priemones, kurių žurnalistai pažeidė Visuomenės informavimo įstatymą. Penktadienį jis kartu su keliais kitais parlamentarais įregistravo pataisas, pagal kurias žurnalistų etikos inspektorius bei Lietuvos radijo ir televizijos komisija galėtų taikyti administracines priemones. Tą patį penktadienį „valstietės“ Dovilės Šakalienės vadovaujamos seimūnų grupelės pateiktos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos jau sukėlė tikrą audrą. Jomis buvo siekiama žiniasklaidą įpareigoti skelbti tiek pat gerų naujienų, kiek ir blogų. LR prezidentė Dalia Grybauskaitė,premjeras Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius šį siūlymą griežtai sukritikavo. Tačiau tai nesustabdė P. Gražulio.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai inicijuoja įstatymų pataisas, kuriomis žiniasklaida būtų įpareigota ne mažiau nei pusėje skelbiamo turinio nurodyti teigiamą informaciją. Tai numatančias Visuomenės informavimo įstatymo pataisas Seimo sekretoriate registravo „valstiečiai“ Dovilė Šakalienė, Zenonas Streikus ir Robertas Šarknickas.

Noriu atkreipti kolegų žurnalistų dėmesį į, ką tik, kovo16 dieną žmogaus teisių ir visuomeninių organizacijų išplatintą pareiškimą, kuriame sakoma, jog viešojoje erdvėje kuriamos trečiaeilės svarbos psichologinės įtampos tuo nukreipiant piliečių dėmesį nuo itin skaudžių visuomenės ir valstybės problemų – didėjančios gyventojų nelygybės, neproporcingos ES mastu žmonių socialinės atskirties ir Lietuvos valstybę žlugdančios demografinės krizės.

Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos minėjime medaliais "Už nuopelnus Vilniui ir Tautai" buvo pagerbti asmenys, aktyviai dalyvaujantys visuomeninėje, bendruomenių veikloje, vietos savivaldoje, savo darbais ir veikla stiprinantys Lietuvos Nepriklausomybę, puoselėjantys gynybą ir nacionalinį saugumą, turintys didžių nuopelnų mūsų Tautai ir jos Sostinei. Šiemet tarp apdovanotųjų medaliais "Už nuopelnus Vilniui ir Tautai" buvo ir žinomas žurnalistas, rašytojas, LŽS Tarybos narys Vytautas Žeimantas.

Ką tik dienos šviesą išvydo naujas, jau antrasis “Žurnalistikos” almanachas, kurį suredagavo klaipėdietė žurnalistė Jolanta Beniušytė. Apie almanacho leidimą, kitas žurnalistikos aktualijas ją šnekina LŽS svetainės redaktorius Vytautas Žeimantas.

Periodinė spauda, kaip rašo J. Rudokas, „daugelį dešimtmečių buvo vienintelė masinės žiniasklaidos priemonė, todėl jos vaidmuo ypač išaugo atsiradus poreikiui platinti visuomenėje naująsias idėjas: socialinio teisingumo, tautiškumo, jų propagandai ir agitacijai, burti apie leidinius bendraminčius tam tikrų idėjų pagrindu, organizuoti juos į visuomenines-politines struktūras“.

Sausio 31 d. sukaks 95-eri metai, kai Kaune buvo įsteigta lietuvių rašytojų ir žurnalistų profesinė organizacija. Tai padarė garsūs to meto visuomenės veikėjai Juozas Tumas - Vaižgantas, Jonas Strimaitis, Antanas Žukauskas, Adolfas Klimas ir Jonas Laurinaitis. 1925 metais naujoji organizacija buvo pavadinta Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjunga. Šios datos proga kelių kolegų, save vadinančių žurnalistais ir rašytojais, paklausėme, ar skiriasi rašytojo ir žurnalisto žvilgsnis į mūsų kasdienybę. O jei skiriasi, tai būtent kuo.

1998 metais Aplinkos ir Kultūros ministerijos, bendradarbiaudamos su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, įsteigė P. Abukevičiaus, žymaus režisieriaus ir operatoriaus, vardo premiją, kurios tikslas – skatinti videofilmų ar kino filmų apie Lietuvos gamtą ir gamtos apsaugą kūrimą. Šiemet šį garbinga premija buvo paskirta žinomai televizijos ir aplinkosaugos žurnalistei Daliai Juočerytei. Ta proga laureatę šnekina LŽS internetinio laikraščio redaktorius Vytautas Žeimantas.

Ukmergės rajono laikraštyje išdirbau kelias dešimtys metų. Ir prie įvairių valdžių. Dabar dažnai savęs klausiame, ar išliks regioniniai laikraščiai? Turint omenyje tai, kad Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį išnyko beveik kas trečias laikraštis, piešti visos regioninės spaudos ateitį vien rožinėmis spalvomis būtų per daug optimistiška. Juolab dabar valdžia remia tik tokią regioninę spaudą, kuri jos nepeikia, nekritikuoja, o tik giria ir liaupsina.

„Žodžiais galima įkvėpti toleranciją ir stiprinti taiką. Tačiau taip pat – skleisti melą, baimę ir neapykantą. Matome gerai organizuotas pastangas kurti ir skleisti melagingas žinias, sėti abejones dėl demokratinių valstybių sąrangos, ar netgi bandymus kurstyti karinę agresiją“, – sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, pradėdamas šią diskusiją.

Prestižinė Vinco Kudirkos vardo premija šiemet įteikta žinomam žurnalistui, publicistui, fotografui Povilui Sigitui Krivickui. Pagal seną ir gerą tradiciją LŽS ir NŽKA premijų laureatai prisistato ir LŽS svetainėje. Todėl su kolega laureatu ir kalbamės apie jo darbus, kūrybą, požiūrį į žurnalistiką ir dabartinę žiniasklaidą.

Lietuvos žurnalistų sąjungos Etikos komisija, atsiliepdama į diskusijas viešojoje erdvėje dėl 2016-11-15 LRT televizijos laidos „Dėmesio centre“ ir gavusi pil. Z. I ir pil. L. I. prašymus įvertinti šią laidą visuomenės informavimo ir žurnalistų profesinės etikos požiūriu, susipažino su laidos turiniu ir kreipiasi į kolegas, primindama pagrindinę žurnalisto pareigą – gerbti tiesą ir visuomenės teisę į tiesą, kurių užtikrinimas įmanomas laikantis žurnalistų profesinės etikos standartų.

„Nėra nieko pastovesnio už kintamą“ – šie žodžiai istorijos tėkmėje neprarado savo vertės, nes ir modernioje šių dienų visuomenėje mąstymo, pasaulėžiūros ir atvirumo kitoms kultūroms nuostatos nuolat kinta, tačiau tik nuo mūsų noro ir pastangų atsiverti kitokiam pažinimui priklauso rytdienos istorijos tėkmė. Nuolat nesikeičiančiame šių dienų pasaulyje tolerancija tampa vis svarbesne, taiką ir skirtingų tautų savastį padedančia išsaugoti sąlyga. Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sukvietė tautinių bendrijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus, departamento rengtų konkursų dalyvius ir laureatus, žurnalistus į iškilmingą renginį, skirtą Tolerancijos dienai.