Savaitės tema

„Įgijus žurnalisto specialybę, net vėliau ir nedirbant žurnalistinio darbo, kad ir kur bebūtum, negali jaustis kaip eilinis klausytojas ar žiūrovas“, – sako Asta Raicevičienė, Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) atstovė viešiesiems ryšiams. Vilniaus universitete baigusi žurnalistikos specialybę, ji 22-ejus metus dirbo „Kėdainių garso“ redakcijoje.

Sausio 25-osios vakarą Martyno Mažvydo bibliotekoje iškilmingame renginyje buvo apdovanoti Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Finansų ministerijos inicijuoto ir surengto kūrybinio konkurso „Europos Sąjungos investicijų efektyvumas Lietuvos ekonomikai ir visuomenei" laureatai.Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Finansų ministerija tokį pat konkursą planuoja surengti ir ateityje.

Jau prieš kelis mėsius buvo pranešta, kad gegužės 13-ąją, sekmadienį prieš Sekmines, minėsimos šiemetinės Pasaulinės visuomenės komunikavimo priemonių dienos proga, popiežius Pranciškus pakvies pamąstyti apie vadinamąjį „fake news“ reiškinį – tai yra apie melagingos informacijos naudojimą darant įtaką žmonių pasirinkimams, siekiant ekonominės ar politinės naudos. Ši trečiadienį, sausio 24 d., liturgijoje minint žurnalistų dangiškąjį globėją šv. Pranciškų Salezą, buvo paskelbta Pasaulinei žiniasklaidos dienai skirta popiežiaus Pranciškaus žinia, kurios tema: „Tiesa padarys jus laisvus (Jn 8,32). Fake news (melagingos žinios) ir taikai tarnaujanti žurnalistika“.

Prienų rajono savivaldybės taryba, suderinusi su LŽS ir NŽKA, 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T3-300 patvirtino naujus Mato Šalčiaus premijos skyrimo nuostatus.

Pralėkė lyg vėjo gūsis 2017 –ieji, ir mes su Jumis, mieli skaitytojai, metų pabaigoje imsime ir skaitysime antrąją almanacho „Žurnalistika” knygelę. Su kūrybine almanacho komanda, talentingais Šiaulių ir Panevėžio miestų žurnalistais, fotografais labai stengėmės, kad mūsų „Žurnalistika” būtų ne tik įdomi, naudinga profesine prasme, bet ir turėtų išliekamąją vertę. Antrasis šių metų almanachas – tai pasakojimas apie Šiaulių ir Panevėžio žurnalistus, šių regionų žiniasklaidos priemones, žurnalistikos aktualijas.

Socialinių tinklų era iš esmės ėmė keisti žiniasklaidos reikšmę visuomenėje, silpninti jos daromą įtaką, antravertus, žiniasklaida buvo ir išliks vienu svarbiausių veiksnių, užtikrinančių demokratinius valstybės valdymo procesus. Kuo stipresnė, kuo aštresnė, kuo kritiškenė žiniasklaida – tuo daugiau spaudimo visuomenės negerovėms, politikų savivalei, valdininkų piktnaudžiavimui. O ką apie tai mano portalo „Kas vyksta Kaune“ redaktorė Brigita Sabaliauskaitė, kuri neseniai, gruodžio 16 dieną LŽS Tarybos posėdyje buvo išrinkta LŽS pirmininko pavaduotoja?

Pastaruoju metu vis dažniau žmonės klausinėja, kaip vertinu Facebook ar kituose socialiniuose tinkluose žurnalistus (ir ne tik juos), kurie kitus žmones savo komentarais akivaizdžiai įžeidinėja, žemina ar tiesiog suvedinėja sąskaitas vienas su kitu. Atsakyti visada paprasta. Ir sunku. Taip elgtis nedera niekam. Tačiau man ypač nesmagu jei užgaulioja kitus žmones žurnalistas.

Susirinkusius į Mokslinę tarptautinę konferenciją „Europos romų genocidas 1939-1945 metais“ (organizatorius Lietuvos genocido ir rezidencijos tyrimo centras) Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse pasitiko kilnojamoji paroda su informatyviais stendais bendru pavadinimu „Lietuvos romų persekiojimas nacistinės okupacijos metais 1941-1944 metais“.

Lietuvoje televizija TV3 šiandien drauge su visu pasauliu švenčia pasaulinę televizijos dieną. Pasaulyje TV diena švenčiama nuo 1996 m., kai Jungtinių tautų organizacija taip įprasmino lapkričio 21 d. Šia proga paklausėme televizijoje dirbančių žmonių, ką jiems reiškia televizija.Skelbiame ir žiupsnelį žiūrovų minčių, kuriomis jie pasidalino TV3 televizijos Facebook paskyroje.

Už laisvę daugybė žmonių paaukojo gyvybes ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, ypač vaduodamiesi iš įvairiausių okupacijų pavergimo, siekdami atkurti savo nepriklausomas valstybes. Tik nepriklausomoje savo valstybėje kūrėjas gali pilnutinai išskleisti savo kūrybinės minties sparnus ir kurti savo tautinį meną. Gal kaip tik dėl to dailininkas Rimantas Dichavičius ir pavadino savo tritomę knygą „Laisvės paženklinti“ (2012, 2014, 2016) – savo „gulbės giesme, tapusia Lietuvos epochiniu kūriniu ir Lietuvos kultūros istorijos visu skyriumi.

Apie medijų politikos viziją, krypčių nustatymą, tarybos veiklos organizavimą ir Kultūros ministerijos ir žiniasklaidos sektoriaus dalyvių dialogą „Universiteto žurnalistas“ kalbina Lietuvos Medijų tarybos pirmininkę Auksę Balčytienę.

Gavusi visus patvirtinimus, JAV bendrovė Providence Equity Partners (PEP) baigė įsigijimo procesą ir tapo iki šiol MTG valdytų nemokamos ir mokamos televizijos, taip pat interneto bei radijo verslų Baltijos šalyse savininke. Už šiuos verslus bendrovė sumokėjo 115 milijonų eurų.

Praėjo jau metai, kai rugsėjo 16 dieną, Šakių rajono laikraštis „Valsčius“ paskelbė, kad išleidžia paskutinį numerį, o redakcija nutraukia savo veiklą. Situacija gal ir nebūtų išskirtinė, pastaruoju metu kartais užsidaro laikraščiai, tačiau „Valsčiaus“ redakcija paskutinį numerį išleido neslėpdama priežasčių – pirmajame laikraščio puslapyje buvo didžiulėmis raidėmis įdėta iškalbinga antraštė – „MUS BANDĖ NUPIRKTI“. Kas per tą laiką pasikeitė Šakių krašte, laikraštyje ? Apie tai LŽS svetainės redaktorius Vytautas Žeimantas kalbasi su Šakių krašto “Laikraščio Valsčius” redaktore Giedrime Didžiapetriene.

Apie tai, kad Lietuvoje su priešiška propaganda kovojame nepakankamai, pastebėjo ir neseniai Vilniuje viešėjusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovė Dunja Mijatovič. Ji paragino mus daugiau investuoti ir įgalinti nepriklausomą žiniasklaidą, stiprinti naujienų portalus, jaunų žurnalistų mokymą, skatinti žiniasklaidos suvokimą, stiprinti nacionalinius transliuotojus, panaikinti baudžiamąją atsakomybę už šmeižtą.

2018 metais švęsime Vydūno gimimo 150-metį, jį pagerbsime valstybiniu mastu. Įgyvendinus Vyriausybės parengtą renginių bei atliktinų darbų programą, galėsime skaityti naujai išleistus Vydūno raštų tomus, leidinius apie jį, įstabųjį kūrėją pagerbsime prie jam iškilusių paminklų, regėsime jo vardu pavadintas gatves, alėjas, bibliotekas, būsime aplankę sukaktuvines parodas, būsime pabuvoję iškilminguose minėjimuose, koncertuose, spektakliuose, konferencijose. Programa jau pradedama vykdyti dabar. Čia aktyvesni turėtų būti ir žurnalistai.