Savaitės tema

Artėjant gegužės 7-ąją minimai Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paskelbti LRT žodis ir LRT posakis. Juos iš šio sezono laidų rinko iš LRT žurnalistų ir laidų vedėjų sudaryta komisija, taip pat žiūrovai ir klausytojai. Komisijos nuomone, LRT žodžio titulo nusipelnė slydmetis, nuskambėjęs LRT TELEVIZIJOS „Panoramos“ laidoje, o LRT posakio – Kiaulės akių problema, pavartotas LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dėmesio centre“. Šį posakį laidos vedėjas Edmundas Jakilaitis pavartojo kalbėdamas apie Broniaus Markausko skandalą.

Kovo 21 d. Seimo Kultūros komitete ministrė Liana Ruokytė-Jonsson keliose skaidrėse pristatė pasiūlymus dėl „naujo žiniasklaidos paramos modelio“ ir drauge pateikė posėdžio dalyviams Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektą. Kaip paaiškino ir Komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, būtinybė imtis šių reformų iškilo po to, kai dviejų kultūros ir meno leidinių atstovai ėmėsi viešų protesto akcijų dėl, jų nuomone, nepakankamos paramos, kurią jie šiais metais gavo iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo.

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras pasiuntė Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijai, Lietuvos žurnalistų sąjungai ir Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondue savo siūlymus dėl LR Kultūros ministerijos pateikto Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo NR. I-1418 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.

Įdėmiai paklausykime per visus Lietuvos radijo bei TV kanalus pokalbių. Dažniausiai į kiekvieną korespondento ar laidos vedėjo klausimą kalbantysis pirmiausia atsako žodeliais iš tikrųjų, iš tiesų, o vedėjas dar pagilina klausimą žodelyčiu ane lyg ir be klaustuko. Tas ane kai kada taip įsiėdęs į pokalbių vedėjų leksikoną, kad, pavyzdžiui, labai gerą LNK laidą „Valanda su Rūta“ taip ir norisi pervadinti „Valanda su ANE“, nes tasai klausimas-neklausimas yra tapęs vedėjos kalbos yda. Panašių ydų yra ir daugiau.

redaktoriaus pavaduotoju, vėliau – Kauno miesto savivaldybės atstovu spaudai, spaudos centro vadovu. Dabar jis – vienas iš LRT televizijos dokumentinių apybraižų ciklo „Šiandien prieš 100 metų“ kūrėjų ir pagrindinis jos herojus, beletristikos knygos autorius. 2017 metais jas buvo apdovanotas Stasio Lozoraičio premija.pokalbį. Su juo kalbėjosi kolegė Daiva Červokienė.

„Įgijus žurnalisto specialybę, net vėliau ir nedirbant žurnalistinio darbo, kad ir kur bebūtum, negali jaustis kaip eilinis klausytojas ar žiūrovas“, – sako Asta Raicevičienė, Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) atstovė viešiesiems ryšiams. Vilniaus universitete baigusi žurnalistikos specialybę, ji 22-ejus metus dirbo „Kėdainių garso“ redakcijoje.

Sausio 25-osios vakarą Martyno Mažvydo bibliotekoje iškilmingame renginyje buvo apdovanoti Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Finansų ministerijos inicijuoto ir surengto kūrybinio konkurso „Europos Sąjungos investicijų efektyvumas Lietuvos ekonomikai ir visuomenei" laureatai.Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Finansų ministerija tokį pat konkursą planuoja surengti ir ateityje.

Jau prieš kelis mėsius buvo pranešta, kad gegužės 13-ąją, sekmadienį prieš Sekmines, minėsimos šiemetinės Pasaulinės visuomenės komunikavimo priemonių dienos proga, popiežius Pranciškus pakvies pamąstyti apie vadinamąjį „fake news“ reiškinį – tai yra apie melagingos informacijos naudojimą darant įtaką žmonių pasirinkimams, siekiant ekonominės ar politinės naudos. Ši trečiadienį, sausio 24 d., liturgijoje minint žurnalistų dangiškąjį globėją šv. Pranciškų Salezą, buvo paskelbta Pasaulinei žiniasklaidos dienai skirta popiežiaus Pranciškaus žinia, kurios tema: „Tiesa padarys jus laisvus (Jn 8,32). Fake news (melagingos žinios) ir taikai tarnaujanti žurnalistika“.

Prienų rajono savivaldybės taryba, suderinusi su LŽS ir NŽKA, 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T3-300 patvirtino naujus Mato Šalčiaus premijos skyrimo nuostatus.

Pralėkė lyg vėjo gūsis 2017 –ieji, ir mes su Jumis, mieli skaitytojai, metų pabaigoje imsime ir skaitysime antrąją almanacho „Žurnalistika” knygelę. Su kūrybine almanacho komanda, talentingais Šiaulių ir Panevėžio miestų žurnalistais, fotografais labai stengėmės, kad mūsų „Žurnalistika” būtų ne tik įdomi, naudinga profesine prasme, bet ir turėtų išliekamąją vertę. Antrasis šių metų almanachas – tai pasakojimas apie Šiaulių ir Panevėžio žurnalistus, šių regionų žiniasklaidos priemones, žurnalistikos aktualijas.

Socialinių tinklų era iš esmės ėmė keisti žiniasklaidos reikšmę visuomenėje, silpninti jos daromą įtaką, antravertus, žiniasklaida buvo ir išliks vienu svarbiausių veiksnių, užtikrinančių demokratinius valstybės valdymo procesus. Kuo stipresnė, kuo aštresnė, kuo kritiškenė žiniasklaida – tuo daugiau spaudimo visuomenės negerovėms, politikų savivalei, valdininkų piktnaudžiavimui. O ką apie tai mano portalo „Kas vyksta Kaune“ redaktorė Brigita Sabaliauskaitė, kuri neseniai, gruodžio 16 dieną LŽS Tarybos posėdyje buvo išrinkta LŽS pirmininko pavaduotoja?

Pastaruoju metu vis dažniau žmonės klausinėja, kaip vertinu Facebook ar kituose socialiniuose tinkluose žurnalistus (ir ne tik juos), kurie kitus žmones savo komentarais akivaizdžiai įžeidinėja, žemina ar tiesiog suvedinėja sąskaitas vienas su kitu. Atsakyti visada paprasta. Ir sunku. Taip elgtis nedera niekam. Tačiau man ypač nesmagu jei užgaulioja kitus žmones žurnalistas.

Susirinkusius į Mokslinę tarptautinę konferenciją „Europos romų genocidas 1939-1945 metais“ (organizatorius Lietuvos genocido ir rezidencijos tyrimo centras) Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse pasitiko kilnojamoji paroda su informatyviais stendais bendru pavadinimu „Lietuvos romų persekiojimas nacistinės okupacijos metais 1941-1944 metais“.

Lietuvoje televizija TV3 šiandien drauge su visu pasauliu švenčia pasaulinę televizijos dieną. Pasaulyje TV diena švenčiama nuo 1996 m., kai Jungtinių tautų organizacija taip įprasmino lapkričio 21 d. Šia proga paklausėme televizijoje dirbančių žmonių, ką jiems reiškia televizija.Skelbiame ir žiupsnelį žiūrovų minčių, kuriomis jie pasidalino TV3 televizijos Facebook paskyroje.

Už laisvę daugybė žmonių paaukojo gyvybes ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, ypač vaduodamiesi iš įvairiausių okupacijų pavergimo, siekdami atkurti savo nepriklausomas valstybes. Tik nepriklausomoje savo valstybėje kūrėjas gali pilnutinai išskleisti savo kūrybinės minties sparnus ir kurti savo tautinį meną. Gal kaip tik dėl to dailininkas Rimantas Dichavičius ir pavadino savo tritomę knygą „Laisvės paženklinti“ (2012, 2014, 2016) – savo „gulbės giesme, tapusia Lietuvos epochiniu kūriniu ir Lietuvos kultūros istorijos visu skyriumi.