Savaitės tema

Po individualizmo triumfo privalo ateiti bendruomeniškumas, kolektyvinis sutarimas, kuris atsigręžtų į akivaizdžius pavojus, prisiimtų atsakomybę už tautos išlikimą. Reikalingas antrasis atgimimas. Lietuviškasis renesansas. Paradoksalu, kad tai, kas atvedė Lietuvą prie šitos krizės, turbūt padės jai atgimti iš naujo.

Galime pasidžiaugti Krašto apsaugos ministerijos iniciatyva. Jai pavaldus Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ir didžiausios Lietuvos interneto žiniasklaidos priemonės rugpjūčio 28 dieną pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo kibernetinio saugumo srityje.

Augantis socialinių tinklų naudojimas keičia žmonių kasdieninius įpročius. Socialiniuose tinkluose šiuo metu ypač populiarūs nuomonės lyderiai – tinklaraštininkai, įžymybės, visuomenės veikėjai, tam tikros srities ekspertai ar tiesiog aktyvūs entuziastai, kurių komentarai, išsakyta nuomonė ar požiūris daro poveikį tinklų vartotojams, savanoriškai sekantiems lyderius.

Lietuvoje atsiranda naujovė – Kultūros pasas. Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson kartu su Švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene pasirašė įsakymą, patvirtinantį Kultūros paso koncepciją. Dabar jau bus skelbiami kvietimai kultūros ir meno įstaigoms, menininkams bei edukatoriams teikti pasiūlymus, ką įtraukti į moksleiviams skirtų kultūrinių paslaugų rinkinį. “Atsiradęs Kultūros pasas numato kultūros paslaugų plėtrą jauniems žmonėms ir valstybės finansavimą. Manau, kad galima būtų padiskutuoti ir apie galimybę įtraukti į paslaugas ir spaudos prenumeratą ir padidinti finansavimą, “ – sako LŽS ir NŽKA pirmininkas Dainius Radzevičius.

„Nesuprantame, kodėl norima didinti valstybės reguliavimą žiniasklaidai? Norėdami padėti žiniasklaidai tapti skaidresnei, o žurnalistams – saugesniems, turėtume orientuotis į savireguliaciją, o ne valstybinę žiniasklaidos kontrolę. Žurnalistai ne politikų prašė apsaugoti žiniasklaidą ir juos pačius nuo persekiojimo, o kad tai darytų įstatymai“, - sako Liberalų sąjūdžio pirmininkas ir frakcijos seniūnas Seime Eugenijus Gentvilas.

Lietuvos retransliuotojus vienijančios organizacijos – Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Lietuvos telekomunikacijų operatorių asociacija – ir autorių teises ginančios Kolektyvinio administravimo asociacijos AVAKA, LATGA ir AGATA pasirašė ilgalaikį bendradarbiavimo susitarimą. Jis numato, kad Lietuvos kabelinių televizijų operatoriai per 9 metus Kolektyvinio administravimo asociacijoms sumokės per 22 mln. eurų, kuriuos šios paskirstys autoriams ir gretutinių teisių turėtojams.

Dabar veikia Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas. Žurnalistams, rašantiems apie nepilnamečius, iškyla daug problemų: ką galima rašyti, o ko geriau vengti, ar iš viso apie tai nerašyti? Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, vadovaujama Gražinos Ramanauskaitės-Tiumenevienės, atsako į mums rūpimus klausimus.

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai skirtoje kauniečių šventėje gegužės 12-ąją buvo pagerbta septintoji pirmojo Lietuvos radijo pranešėjo Petro Babicko premijos laureatė Virginija Motiejūnienė. Kauno apskrities skyriaus valdybos nariai, tarpininkaujant LŽS pirmininkui Dainiui Radzevičiui, 2018-ųjų garbingo vardo premija paskirta net 42 metus LRT žurnaliste, šiuo metu televizijos ,,Panoramoje“ dirbančiai Virginijai Jonynaitei – Motiejūnienei. Ji pelnė Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos tūkstanties eurų premiją.

Šiemet Vinco Kudirkos premija skirta LŽS ir NŽKA nariui kauniečiui Juozas Kundrotui, 2017 metais išleidusiam dvi Lietuvos Respublikos šimtmečiui skirtas knygas: apysaką „Kryžius nuo knygnešio kapo" ir romaną „Viena knygnešio diena". Ta proga su juo kalbėjomės apie žurnalistiką, kūrybą, knygas ir knygnešius.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su partneriais parengė atmintinę žurnalistams, kaip tinkamai pranešti apie vyrų smurto prieš moteris atvejus. Žiniasklaidoje pastebėję neetišką informaciją, aukų kaltinimą arba smurtautojo teisinimą specialistai autoriams ar redakcijoms paštu išsiųs klaidų paaiškinimus ir rekomendacijas, kaip reikėtų jų išvengti.

Praėjusį sekmadienį Bažnyčioje jau 52-ąjį kartą paminėjus Pasaulinę žiniasklaidos dieną, kuri palaimintojo Pauliaus VI buvo įsteigta Vatikano II Susirinkimo tėvų pageidavimu, svarbus išlieka popiežiaus Pranciškaus mokymas apie socialinio komunikavimo ir evangelizavimo sąsajas. Apie tai Šventasis Tėvas nuolat kalba nuoširdžiai bendraudamas su katalikiškos spaudos atstovais, taip suformuodamas reikšmingą jau daugiau nei penkerius metus trunkančio jo pontifikato bruožą.

LŽS pirmininkas D. Radzevičius, Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininko pavaduotoja Vaiva Žukienė, Žurnalistų sąjungos Aukštaitijos skyriaus pirmininkas Rolandas Meiliūnas, LŽS Vilniaus skyriaus pirmininko pavaduotojas Raimondas Polis, Lietuvos žurnalistų sąjungos Tarybos narė Rasa Liutkuvienė nuvyko į Širvintas ir su rajono savivaldybės mere Živile Pinskuviene bei savivaldybės darbuotojais diskutavo apie žiniasklaidos atstovų ir savivaldybės bendradarbiavimą, žurnalistų teisę rinkti informaciją.

Šiandien Širvintų rajono savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės kvietimu kartu su Lietuvos žurnalistų sąjunga buvo surengtas susitikimas-diskusija aptarti žiniasklaidos atstovų ir Savivaldybės bendradarbiavimą teisės rinkti informaciją srityje.

Lietuvos žurnalistai šiemet Spaudos, kalbos ir knygos dieną vėl pasitiko Kudirkos Naumiestyje, mieste, kuriame paskutinius savo gyvenimo metus praleido vienas žinomiausių tautinio atgimimo judėjimo veikėjų ir ideologų Vincas Kudirka, mieste, kuriame šventai saugomas jo atminimas: gražiai prižiūrimas jo kapas, nuo 1934 metų miestui buvo suteiktas Kudirkos vardas, o jo pagrindinėje aikštėje stovi V. Grybo sukurtas V. Kudirkos paminklas, šalia veikia V. Kudirkos muziejus, kurio durys ir buvo svetingai atvertos šventės dalyviams.

Pastarosios savaitės įvykiai, susiję su politinės korupcijos skandalu, ne tik apnuogino verslo ir politikos sąsajas, bet ir atskleidė gėdingus procesus, vykstančius valdžios vertikalėje. Žurnalistų skirstymas į gerus ir blogus, tikrus ir netikrus, žurnalisto informacijos šaltinių aiškinimasis parlamente rodo įsisenėjusį valdžios ir politikų nepakantumą kritikai, siekį nustatyti sau naudingas žaidimo taisykles.