Archyvas :: Kaip užtikrinti žurnalistų saugumą?
Vytautas Žeimantas
Vytautas Žeimantas
Iš Niujorko atskriejo gera žinia. Ji džiugino ne tik savo turiniu, bet ir tuo, kad šį solidų veiksmą iniciavo Lietuva.
Taip, Lietuvos iniciatyva Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė rezoliuciją, kuria paragino užtikrinti žurnalistų saugumą ginkluotuose konfliktuose. Lietuva galėjo iniciuoti šią rezoliuciją, nes tuo metu pirmininkavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai. Džiugu ir tai, kad šis dokumentas buvo priimtas vienbalsiai.
Niujorke patvirtintame dokumente Saugumo Taryba paragino gerbti žiniasklaidos nepriklausomybę ir nedelsiant paleisti įkaitais laikomus žurnalistus. „Saugumo Taryba patvirtina, kad laisvos nepriklausomos ir nešališkos žiniasklaidos darbas yra vienas iš esminių demokratinės visuomenės pagrindų", - teigiama dokumente.
Tai pirmoji tokia rezoliucija dėl žurnalistų saugumo per devynerius metus. Joje pirmą kartą pripažįstamas žurnalistų vaidmuo apsaugant civilinius ir užkertant kelią ginkluotiems konfliktams, žiniasklaidai veikiant kaip „išankstinio perspėjimo mechanizmui".
Deja, žurnalistams dirbti nėra lengva. Pernai pasaulyje žuvo daugiau 60 žurnalistų, šiemet - jau kelios dešimtys.
Daugiausia žurnalistų pastaruoju metu žuvo Sirijoje, kurios dalyje įsitvirtino radikali „Islamo valstybės" grupuotė. Organizacija „Reporteriai be sienų" teigia, kad Sirijoje šiuo metu nelaisvėje laikomi 25 žurnalistai, penki iš jų - užsieniečiai.
Saugumo Taryba atkreipė dėmesį, kad dažniausiai žurnalistų žudikai išvengia atsakomybės.
Susitikimui Niujorke pirmininkavęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad žiniasklaidai didelę grėsmę kelia radikalaus ekstremizmo ir terorizmo plitimas Sirijoje ir Irake bei Rusijos veiksmai Ukrainoje.
„Sirija išlieka mirtiniausia vieta žurnalistams. Mažiausiai 80 žurnalistų buvo nužudyti Sirijoje nuo konflikto pradžios 2011 metais. Antra ir trečia vietos pagal žurnalistų mirtis yra Irakas ir Ukraina - dėl besitęsiančio Rusijos finansuojamo ir Rusijos remiamo karo prieš jos suverenitetą", - kalbėjo Linas Linkevičius.
Neminėdamas konkrečių šalių, ministras taip pat pabrėžė „tyčinės dezinformacijos ir propagandos" keliamą pavojų.
„Šiandien karai kovojami ne tik ginklais, bet ir per tyčinę dezinformaciją, propagandą ir žiniasklaidos suvaržymus. Karas tampa vis labiau asimetriškas, o tikslinė propaganda tampa tik dar vienu karo ginklu, todėl reikia daugiau visapusiškų priemonių užtikrinti žiniasklaidos nepriklausomybę", - sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Daugelis Vakarų Europos šalių diplomatų susitikime paminėjo sausio mėnesį įvykdytas žudynes „Charlie Hebdo" redakcijoje Paryžiuje. Radikalūs islamistai išpuolį surengė keršydami už pranašo Mahometo karikatūras. Gerai prisimenu tą jaudulį kai kartu su kitais Lietuvos žurnalistais ėjau prie Prancūzijos ambasados Lietuvoje pastato pareikšti užuojautą ir solidarumą.
Debatuose Niujorke kalbėjusi Prancūzijos žurnalistė Mariane Pearl, 2002 metais Pakistane nužudyto „Wall Street Journal" žurnalisto Danielio Pearlo našlė, savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu vis daugiau šalių persekioja žurnalistus nacionalinio saugumo pretekstu.
Lietuvos žurnalistai irgi yra labai nukentėję. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, daugelis lietuvių žurnalistų pateko į NKVD mėsmalę. Jiems buvo kurpiamos politinės bylos, jie buvo kalinami, šaudomi, mažiau "prasikaltę" - tremiami. Jie jau negalėjo dalyvauti Lietuvos žurnalistikoje. Tik žurnalistai, spėję išvykti į Vakarus, galėjo reikštis ir reiškėsi lietuviškoje išeivijos spaudoje.
Mums, dabarties žurnalistams reikėtų rimtai paskaičiuoti tuos nuostolius, kuriuos Lietuvos žurnalistikai padarė bolševikinė okupacija.
Atgavus nepriklausomybę mes netekome kolegos Vito Lingio. Jis rašė apie nusikalstamų struktūrų veiklą, bandė su jomis kovoti, viešindamas surinktą informaciją. Todėl buvo 1993 metų spalio 12 dieną nušautas prie savo namų S. Stanevičiaus gatvėje. Mažai mus guodžia ir žinia, kad šios žmogžudystės įkvėpėjai ir vykdytojai buvo išaiškinti ir griežtai nuteisti.
Dabar, ačiūdie, Lietuvoje jau žurnalistų nešaudo. Tačiau mums lengvai nesigyvena. Žiniasklaidos priemonių savininkai dažnai bando elgtis arogantiškai, nurodinėja žurnalistams ką ir kaip rašyti, nepaklusnius atleidinėja iš darbo, kitaip žemina. Su tokia padėtimi irgi negalima taikstytis. Tik veikiant solidariai, galėsime pasiekti norimų rezultatų.
Rubrika Savaitės tema yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.
Prenumeruoti komentarus: El. paštu RSS
G.R.
2015-07-12 09:56
Džiaukimės, kad Lietuvoje mūsų jau nešaudo.
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus
CHa
2015-06-14 12:51
Dabar žurnalsitus medžioja kaip kiškius.
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus
Komentarai (2)