Archyvas :: Lietuva ir spaudos laisvės spalvos
Viktoras Denisenko
Viktoras Denisenko
Kiekvienais metais tarptautinė organizacija „Reporteriai be sienų" skelbia žemėlapį, kuriame atvaizduojama spaudos laisvės situacija pasaulyje. Šiais metais minėtas žemėlapis paskelbtas visai neseniai. Kaip ir ankščiau, jį įdomu nagrinėti - pirmiausiai žiūrint į Lietuvos poziciją, po to - pasižvalgant aplinkui...
„Reporterių be sienų" skelbiamas žemėlapis yra gana margas. Čia iš viso naudojamos penkios spalvos - balta, šviesiai geltona, šviesiai rūda, raudona ir juoda. Lietuva yra šviesiai geltonų šalių grupėje. Gerai tai ar blogai?
Nesunku suprasti, kad spalvų diferenciacija demonstruoja spaudos laisvės lygį. Kuo tamsesnė spalva - tuo sunkiau ir pavojingiau šioje valstybėje dirbti žurnalistams, tuo mažiau tos šalies gyventojai turi galimybių gauti prieigą prie sąžiningos, neangažuotos informacijos.
„Reporterių be sienų" spaudos laisvės indekse Lietuvai yra skirta 31-ą vietą. Tai gana aukšta pozicija 180 šalių sąraše. Geltona spalva parodo, jog situacija su spaudos laisve mūsų šalyje iš tikrųjų yra gera. Verta paminėti, kad tokia pat spalva žemėlapyje pažymėta mūsų kaimyninė Latvija, o taip pat Rumunija, Slovėnija, Prancūzija, Ispanija, Portugalija ir Jungtinė Karalystė.
Jeigu tikėti žemėlapio spalvomis, mes tikrai nesame Europos Sąjungos spaudos laisvės autsaideriai. Yra šalių, kuriuose situacija yra blogesnė. Pavyzdžiui, žemesnės pakopos - šviesiai ruda - spalva žemėlapyje yra pavaizduota Italija, Graikija, Vengrija ir Kroatija.
Taip pat nėra jokių abejonių, kad reikalai mūsų šalyje yra kur kas geresni, nei pas rytinius kaimynus. Tiek Baltarusija, tiek Rusija, tiek Ukraina žemėlapyje pažymėtos grėsminga raudona spalva.
Tačiau geltona spalva, šiuo atveju, visgi yra blogiau, nei balta. Ir čia yra dėl ko susimąstyti. Baltai yra pažymėtas Vakarų Europos vidurys. „Balta" situacija, pavyzdžiui, yra mūsų kaimynėje - Lenkijoje. Balta yra ir Šiaurės Europa. Verta vien paminėti, kad į pirmą spaudos laisvės šalių dešimtuką patenka mūsų amžina regioninė varžovė Estija.
Galiausiai, ir mūsų šalis kadaise buvo „balta". Nesunku atrasti duomenis, kad 2009 metais mums pavyko pasiekti dešimtą indekso vietą - tą, kurioje dabar yra jau minėta Estija (tiesa, tada Estija buvo dar aukščiau - 6-je vietoje).
Vienu žodžiu, kritome (iš tikrųjų kritimas įvyko dar prieš kelis metus - dabar mes tiesiog išlaikom šią ne itin aukštą poziciją). Neturime ir kuo pateisinti šį kritimą, nes čia nepadės svaičiojimai apie rinkos dydį ar pan. Kaip ir minėjau, mūsų Europos Sąjungos kaimynai - tiek didelė Lenkija, tiek maža Estija - yra baltoje zonoje, iš kurios mes patys iškritome prieš kelis metus.
Verta priminti ir „Reporterių be sienų" metodologiją. Sudarydami savo spaudos laisvės indeksą jie vertina tokius kriterijus, kaip pliuralizmas (t.y. nuomonių įvairovė), medijų nepriklausomumo lygis, aplinkos poveikis žurnalistams ir savicenzūros apraiškos, teisinė aplinka, skaidrumas, infrastruktūra bei išpuolių prieš žurnalistus skaičius.
Sunku pasakyti kuris (ar kurie) iš kriterijų lėmė tai, kad spaudos laisvės situacija Lietuvoje vertinama tik patenkinamai (o ne gerai, kaip prieš penkerius metus). Ko gero, tai ne kriminaliniai išpuoliai prieš žurnalistus, kurių, ačiū Dievui, seniai nepasitaikė. Tačiau visuose kituose aspektuose, matyt, mes galėtume ir turėtume pasitempti.
Rubrika Savaitės tema yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.
Komentarai (0)