Savaitės tema

Vytautas Žeimantas

Dabar jau dažnas labiau patyręs žurnalistas imasi leisti ir savas, autorines knygas, ar sudarinėja ir leidžia knygas su kitų kolegų parašytais tekstais. Nemažai žurnalistų tiesiogiai dirba knygų leidybos versle. Todėl mums, žurnalistams yra aktualu, kokia politinė, ekonominė, finansinė politika yra knygų leidybos versle, kokie čia vyksta pokyčiai.  Ir ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje, nes dabar ir iš ten ateina įvairios naujovės.

Todėl buvo įdomu stebėti neseniai Vilniuje kelias dienas  vykusią Europos leidėjų federacijos  (Federation of European Publishers, FEP) generalinę asamblėją,  kuri čia buvo surengta Lietuvos leidėjų asociacijos  kvietimu. Į Vilnių buvo atvažiavę 38 Europos Sąjungos ir Bendrijos leidėjų asociacijų atstovai iš 20 šalių.  Generalinėje asamblėjoje Europos leidėjų federacijos narės, tarp jų ir Lietuva, kalbėjo ne tik apie bendras knygų leidybos problemas, bet  ir apie  savo šaliai charakteringas patirtis.

Europos leidėjų federacija įkurta 1967 metais. Ji  - tai nepriklausoma, nekomercinė, skėtinio tipo asociacija, jungianti Europos Sąjungos knygų leidėjus. Federaciją sudaro 28 ES ir Europos ekonominės zonos valstybių nacionalinės asociacijos, taigi ji atstovauja didžiumai Europos leidėjų. Fedaracija sprendžia su Europos teisėkūra susijusius reikalus autorių teisių ir leidybos srityse, konsultuoja leidėjų asociacijas teisiniais klausimais.

Lietuvos leidėjų asociacija buvo įkurta 1989 metais. Jos funkcijos apima asociacijos narių viešosios nuomonės reiškimą ir atstovavimą nacionaliniu lygmeniu, produkcijos pristatymą tarptautinėje erdvėje. Šiuo metu asociacija vienija 42 aktyvią veiklą vykdančias leidyklas ir specializuotų leidinių leidyba užsiimančias nevyriausybines organizacijas. Lietuvos leidėjų asociacija nuo 2003 metų yra pilnateisė ir pilnavertė Europos leidėjų federacijos narė.

Generalinėje asamblėjoje džiugu buvo išgirsti, kad mes gyvename žemyne, pasižyminčiame aukšta kultūra. O knygų leidyba yra viena didžiausių kultūrinių ir kūrybinių industrijų Europoje. Pastaraisiais metais, nepaisant ekonominės krizės, šis verslo sektorius kasmet sukuria produkcijos už 22-24 milijardų eurų, o jos rinkos vertė sudaro apie 40 milijardų eurų. 6-8 Europos leidybos įmonės nuolat atsiduria tarp 10 geriausių leidybos grupių pasaulyje. Leidyboje tiesiogiai ir netiesiogiai dirba daugiau kaip pusė milijono žmonių, kurie prisideda prie Europos kultūros įvairovės, išleisdami daugiau nei 500 tūkst. naujų kūrinių per metus. Europos piliečiai gali rinktis iš 9 milijonų knygų prekyboje.

Čia reikėtų atskirai pabrėžti naują iššūkį knygų prekyboje - knygas elektronių formatu. Pernai Europos Sąjungoje buvo išleista net  2 milijonai knygų elektroniniu formatu.

Asamblėjoje buvo išsamiai nagrinėjama ES politika autorių teisių klausimu. Pripažįstama, kad Europoje elektroninių knygų leidyba yra dar ankstyvoje stadijoje, todėl susiduriama su įvairiomis jų prieinamumo skaitytojams patirtimis, kurios turi įtakos viso sektoriaus tvarumui. Ši tema buvo taip pat keliama atviroje konferencijoje „Leidėjai ir bibliotekos - tobula lygtis?", kuri įvyko  Vilniaus universiteto Senato salėje. Konferencijoje Lietuvos specialistams buvo skaitomi pranešimai apie leidinių prekyboje masinio skaitmeninimo patirtis Vokietijoje ir Prancūzijoje. Be to, buvo pristatoma, kaip nuotolinis elektroninių knygų skolinimas, užsakymas ir išdavimas bibliotekose sprendžiamas Danijoje. Visa tai suteikė gerą progą apibendrinti įvairius sprendimus, leidėjų siūlomus skaitytojams ir bibliotekoms, o kai ką, gal būt, ir pritaikyti Lietuvoje.

Lietuvos knygų leidėjai yra sunerimę, dėl kai kurių galimų pokyčių šiame veiklos bare. Ypač mokesčių sistemoje.  ES Finansų ministrų tarybos sprendimas Europos Komisijos pasiūlymo pagrindu kelia nemažus iššūkius PVM:  yra didelė paklausa suvienodinti spausdintų ir elektroninių knygų PVM, pastarąjį sumažinant. Nepaisydamas Europos leidėjų federacijos  ir kitų leidėjų asociacijų pateiktų įrodymų ir savo kadencijos pabaigos, Arvydo Šemetos vadovaujamas generalinis mokesčių direktoratas vis dar nepateikė jokio pozityvaus sprendimo. Netgi  blogiau - Europos Komisijos įgalioti ekspertai rekomenduoja padidinti PVM tarifus, pateikdami tai kaip biudžeto deficito mažinimo būdą. Žinant, kokį neigiamą poveikį turės toks PVM padidinimas knygoms, kyla vienintelis klausimas: ar šie ekspertai atsižvelgia į tai, kad kultūrų įvairovės idėja yra ES Sutarties pagrindas?

Todėl neseniai paskelbtoje Aukšto lygio ekspertų grupės prie Europos Komisijos ataskaitoje pateikti pasiūlymai dėl skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo labai nuvylė Europos leidėjų federaciją.  Nepritardama nuostatai dėl lengvatinių PVM tarifų taikymo elektroninėmis priemonėmis teikiamoms paslaugoms, pavyzdžiui, e-knygoms ir e- laikraščiams bei jų fizinėms versijoms, grupė teigia, kad būdami tokie panašūs, šie produktai turi būti apmokestinami standartiniu PVM tarifu - pagrinde todėl, kad būtų galima sukaupti mokestinių pajamų ir jomis finansuoti valstybių narių viešąsias paslaugas.

Tikslas supaprastinti PVM sistemą yra teisėtas, bet neturėtų nusverti tokių svarbių faktorių, kurie įtikino 26 iš 28 ES valstybių narių ne tik taikyti lengvatinį PVM tarifą spausdintoms knygoms, bet ir norėti laikytis tos pačios nuostatos visų tipų knygų atžvilgiu.

Europos knygų leidyba teikia ES piliečiams neįkainojamą paslaugą, o gauna tik menką viešąjį finansavimą, nors tas finansavimas yra vienas iš žodžio laisvės garantų. Visi bandymai praeityje padidinti knygų PVM tuoj pat atsispindėdavo  ir pardavimo, ir leidinių lygyje, bei parodė, kad tokios iniciatyvos tegali turėti katastrofiškų pasekmių, nes jos turi vien neigiamą poveikį augimui, darbo vietų kūrimui ir žinių ekonomikai.

Europos leidėjų federacijos pareiškime teigiama, kad  dėl neginčijamos knygų ir skaitymo vertės, jų pozityvaus poveikio kultūrinėms, socialinėms, politinėms ir ekonominėms sąlygoms, turime skirti  ypatingą dėmesį su knygomis susijusioms politikoms bei jų kūrimui. Ne kartą gavome progą įsitikinti, kad lengvatiniai PVM tarifai yra paprasta, natūrali ir veiksminga priemonė, skatinanti knygų leidybą ir knygų skaitymą.

Todėl Vilniuje susirinkę knygų leidėjai ragina Europos Komisiją veikti kultūrinės įvairovės labui tiek elektroninėje erdvėje, tiek už jo ribų ir leisti tokį požiūrį palaikančioms valstybėms narėms sumažinti savo PVM tarifus elektroninėms knygoms.

Rubrika Savaitės tema yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.