Tik 2013 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimas gegužės 21-ąją įtraukė į Atmintinų dienų sąrašą ir paskelbė ją Tautinių bendrijų diena. Lietuvoje nuo seno gyvena įvairių tautų žmonės. Galų gale Seimas padarė tai, ką turėjo jau žymiai anksčiau, gal net pirmaisiais Nepriklausomybės metais padaryti. Juk dar 1323 metais Lietuvos Didysis kunigaikštis Gediminas išsiuntė žinią Liubeko, Zundo, Bremeno, Magdeburgo, Kelno ir kitų miestų piliečiams, įvairių profesijų ir amatų atstovams, kviesdamas juos atvykti į Lietuvą ir apsigyventi joje, žadėdamas sudaryti palankias gyvenimo ir darbo sąlygas. Vilnius augo, plėtėsi ir tapo namais gausybei skirtingų tautybių žmonių. Dar Vytautas Didysis, Lietuvos valdovas, sudarė palankias sąlygas įsikurti Lietuvoje žydams, karaimams ir totoriams. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje lietuviai taikiai sugyveno su kaimynais baltarusiais, ukrainiečiais, kitų tautų žmonėmis.

Įvairių tautų žmonės Lietuvoje gyveno ir jai atkūrus Nepriklausomybę. Daugelis jų aktyviai dalyvavo atkuriant laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. Jie verti didesnio dėmesio. Todėl ir teigiu, kad gerai, nors ir pavėluotai, jog dabar turėsime Tautinių bendrijų dieną, kurią minint bus galima ne tik švęsti, pasidžiaugti įvairių tautų kultūrų pasiekimais, jų išskirtinumu ir savitumu, bet ir rimtai pakalbėti apie esamas tautinių mažumų problemas, jų poreikius. Būtų džiugu, kad ir žiniasklaida šią dieną kasmet pasitiktų dėmesingai.

Ką tik, gegužės 21 d. pirmą kartą Lietuvoje buvo paminėta Tautinių bendrijų diena. Vilniaus rotušėje įvyko įdomus renginys, skirtas pažymėti Lietuvos tautinių bendrijų dienai. Tautines bendrijas sveikino kultūros viceministras Edvard Trusevič, kitų valstybinių institucijų atstovai. Koncertinėje programoje ansamblio „Banchetto musicale" šokėjų grupė (vadovė Jūratė Vičienė) atliko LDK laikų šokius.

Pažymint tai, kad Lietuva yra daugiatautė ir daugiakultūrė šalis, puoselėjanti gilias tolerancijos tradicijas, renginio metu Vilniaus rotušėje buvo atidaryta paroda „Lietuvos tautinės bendrijos: istorijos keliu", atspindinti tautinių bendrijų veiklą per ketvirtį amžiaus, dalyvavimą Lietuvos valstybingumo atkūrimo procesuose.

Šventę surengė Tautinių bendrijų taryba ir Tautinių bendrijų namai. Renginio pagrindinis rėmėjas buvo Vilniaus miesto savivaldybė, rėmėjas -Kultūros ministerija. Šventė praėjo gražiai, turiningai. Be tai tik šventė. Lieka kasdieninis darbas, lieka rūpesčiai ir problemos, su kuriomis susiduria mūsų tautinės mažumos. Lieka laikas šių problemų sprendimams.

Čia mums pamoka galėtų pasitarnauti ir pastarieji įvykiai Ukrainoje, kurioje gyvenantys rusai iškėlė daug aštrių problemų. Reikia suprasti priežastis, kurios drebina šalį, skatina separatistines nuotaikas. Reikia tas priežastis šalinti.

Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis Lietuvoje gyvena 154 tautybių asmenys. Lietuvių tautybės asmenys sudaro 84 proc., o įvairių kitų tautybių - apie 16 proc. visų Respublikos gyventojų. Didžiausios tautinės mažumos šalyje - lenkai (apie 6,6 proc. gyventojų), rusai (5,8 proc.) ir baltarusiai (1,2 proc.).

Tik lenkai, rusai, baltarusiai ir žydai turi savo mokyklas, kuriose vaikai gali mokytis savąją kalba. Tautinę periodinę spaudą turi tik lenkai, rusai ir žydai. Baltarusių bandymai Vilniuje leisti baltarusių kalba laikraštį, deja, užgeso. Gal galima būtų jiems padėti? Nacionalinis radijas ir televizija suteikia galimybę tautinių mažumų atstovams kreiptis į saviškius savąją kalba, kalbėti apie savo gyvenimą, kultūrą, savas problemas. Tik ar to užtenka?

Panaikinus Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą, jo vykdyta misija buvo padalinta įvairioms institucijoms. Atsirado daug atsakančių, bet atsakomybės tikrai nepadidėjo. Lietuvos tautinėse bendrijose nevykdomas joks monitoringas. Ar mes žinome, kuo dabar gyvena mūsų tautinės mažumos? O ką mano įvairių religijų atstovai? Vargu. O reikėtų ne tik gerai žinoti, bet ir aktyviai dalyvauti šiuose procesuose.

Čia gerą darbą galėtų padaryti ir lietuviška žiniasklaida, dažniau domėdamasi tautinių mažumų gyvenimu, dažniau ir profesionaliau skelbdama jų problemas bei galimus šių problemų sprendimus. Juk visi kartu statome savus namus - Nepriklausomą Lietuvą.

Rubrika "Savaitės tema" yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.