Savaitės tema

Kol pasaulio fotografų ir televizijos kamerų objektyvai nukreipti į Sočio olimpines žaidynes, paskutinis nepriklausomas Rusijos televizijos kanalas kovoja už išlikimą. Rusijoje siekiama užčiaupti ne tik unikalią televiziją, bet ir sunaikinti pliuralizmo likučius eteryje. Oficiali dingstis - nekorektiškai suformuluotas klausimas apie Leningrado blokadą, privertęs suabejoti oficialiu Naujausių laikų istorijos aiškinimu.

Tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Žurnalistai be sienų" ir Vakarų šalių žurnalistai paskelbė atvirą kreipimąsi dėl Rusijos televizijos kanalo „Doždj" („Lietus") likimo. Kreipimąsi pasirašė žinomi Prancūzijos, Vokietijos, JAV ir Suomijos žurnalistai, atstovaujantys tokioms visuomenės informavimo priemones kaip „Mediapart", „Courrier International", „Geo", „The Washington Post", „France 2", „Deutshe Welle", „Die Welt" ir kt. Jų atvirą laišką, palaikantį Rusijos televizijos kanalą „Doždj" („Lietus"), vasario 20-ąją paskelbė prancūzų portalas HuffingtonPost.

Kreipimesi pabrėžiama, kad kanalas „Doždj" garsėja laisvu tonu ir dėmesiu nuomonių įvairovei. Jo atsiradimas 2010 m. užpildė nišą Rusijos valdžios kontroliuojamame televizijos eteryje. Nepaisant to, kad „Doždj" transliacijos apsiriboja kabelinio, palydovinio ir internetinio ryšio kanalais, ši televizija sugebėjo pritraukti didelę auditoriją. Žiūrovų skaičius labai išaugo 2011-2012 metais, kai televizija ėmė tiesiogiai transliuoti iš Maskvos gatvių, parodydama be kita ko minias žmonių, reikalaujančių sąžiningų rinkimų. Tuo metu Maskvos prokurorai pareikalavo patikrinti „Doždj" finansinius dokumentus ir apkaltino televiziją, esą ši naudojasi JAV Valstybės departamento finansine parama. Tačiau, nepaisydamas bauginimų, kanalas nenutraukė protesto akcijų transliacijų, atskleidė ne vieną korupcijos skandalą ir politinį procesą, kurie įvyko po Vladimiro Putino sugrįžimo į Kremlių.

2014-ųjų sausio pabaigoje ryšio operatoriai įvairiomis dingstimis savavališkai atjungė televiziją nuo palydovinių ir kabelinių transliacijų. Pagrindinis televizijos ryšio operatorius „Tricolor TV", nurodęs, jog „Doždj" vykdo „nekorektišką redakcinę politiką", vasario 3-iąją pranešė išjungsiantis kanalą. Tuo pačiu metu kanalo veikla susidomėjo Sankt Peterburgo prokuratūra. Be to, „Doždj" pateikta apie 20 ieškinių dėl moralinės žalos atlyginimo.

Kas tapo šio susidorojimo priežastimi? Oficialiai nurodoma, kad redakcija pasielgė nekorektiškai, surengusi sausio 26-ąją poleminę apklausą, skirtą Leningrado blokados Antrojo pasaulinio karo metais 70-mečiui. Televizija klausė žiūrovų: galbūt vertėjo atiduoti Leningradą hitlerininkams ir taip išvengti šimtų tūkstančių aukų?

Leningrado blokada, trukusi pustrečių metų, nusinešė daugiau kaip milijono civilių žmonių gyvybių. Apklausa sukėlė pasipiktinimą šalyje, kurioje gyva pasipriešinimo nacizmui atmintis, ir kurioje daugelis neabejoja oficialia Antrojo pasaulinio karo istorija​​. „Doždj" atsiprašė padaręs klaidą ir pašalino apklausą iš savo interneto svetainės (tvrain.ru). Tačiau išpuoliai prieš kanalą nesiliovė, priešingai, ėmė stiprėti raginimai įvesti cenzūrą. Šios priemonės pareikalavo dauguma parlamentarų.

Incidentas, susijęs su daugių daugiausia su žurnalistų profesine etika ir galimybe suabejoti oficialiu naujausių laikų istorijos aiškinimu, virto argumentu nutildyti unikalų „Doždj" balsą. Netgi nepaisant prokuratūros išvadų, jog kanalas nepažeidė Rusijos įstatymo dėl ekstremizmo kurstymo, prokurorai ir toliau tiria, ar „Doždj" nepažeidė kitų įstatymų.

Tačiau svarbiausia - transliacijų nutraukimas griauna ekonominius „Doždj" pamatus. Joks reklamuotojas neliks ištikimas televizijai, kurios auditorija traukiasi lyg šagrenės oda. Atsidūrusi beviltiškoje situacijoje, „Doždj" vadovybė pateikė kabelinio ir palydovinio ryšio operatoriams „komercinį pasiūlymą", kuris leido vienus metus kanalui nemokamai transliuoti laidas.

Tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Žurnalistai be sienų" ir kreipimąsi pasirašę žurnalistai išreiškia nerimą dėl „Doždj" likimo ir solidarumą redakcijos veiklai, priverčiančiai žiūrovus mąstyti kritiškai. Kreipimosi autoriai ragina Rusijos valdžios institucijas nutraukti kanalo persekiojimą, o ryšio operatorius - atnaujinti transliacijas. „Nors pasaulio dėmesys sutelktas į Sočį, mes negalime leisti, kad Rusijos televizijos žiūrovai netektų vieno iš nedaugelio nepriklausomos informacijos šaltinių", rašoma laiške.

Parengta pagal „HuffingtonPost"