Savaitės tema

Vytautas Žeimantas

Daugiau kaip metus nemaža grupė žurnalistų, priklausiančių Nacionalinei žurnalistų kūrėjų asociacijai, aktyviai dalyvavo projekte AKIM - „Aukštosios kultūros impulsai mokykloms".

Vilniuje iškilmingos ceremonijos metu projektas AKIM buvo apdovanotas 2013 metų "Europos bure". AKIM projektas laimėjo kategorijoje „Už galimybes tobulėti".

„Europos burių" rinkimuose siekiama įvertinti ir visuomenei pristatyti didžiausias vertes žmogui, kraštui, visuomenei ir valstybei kuriančius ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus. Finansų ministerija šiuos rinkimus rengia jau septintus metus.

Šiemet susirungti dėl "Europos burių" 2013 apdovanojimų norą pareiškė 129 ES fondų lėšomis įgyvendinti projektai iš visos Lietuvos. Juos visuomenės vertinimui atrinko ir pateikė specialiai suburta komisija, kurią sudarė kvalifikuoti įvairių valstybės gyvenimo ir veiklos sričių ekspertai, specialistai ir visuomenės nuomonės lyderiai. Tai - Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, Lietuvos pacientų organizacijų, Lietuvos verslo dienraščio „Verslo žinios" leidžiamo žurnalo „Verslo klasė", Aplinkos projektų valdymo agentūros, Lietuvos inovacijų centro, Centrinės projektų valdymo agentūros, Europos socialinio fondo agentūros, Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos verslo paramos agentūros, Transporto investicijų direkcijos, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros bei Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos UAB „Investicijų ir verslo garantijos" atstovai.

Tokia komisijos narių įvairovė lėmė ir į geriausių „Europos burių" apdovanojimus pretenduojančių projektų įvairovė - nuo gyvenamosios aplinkos gerinimo iki naujausių technologinių atradimų.

Projektų vertinimo komisija atrinko po 3 projektus kiekvienoje iš 9 nominacijų, o galutinį žodį tarė Delfi portalo skaitytojai internetinio balsavimo metu. Čia projektas AKIM sulaukė didžiulio palaikymo. Turėdamas tokį platų gerbėjų ratą (menininkai, žurnalistai, mokytojai, mokiniai), praktiškai šis projektas buvo nepralenkiamas ir surinko daugiau kaip 1200 balsų.

Pernai teko aplankyti net 16 mokyklų, pabirusių po visą Lietuvą. Ir kiekvienas susitikimas su moksleiviais, atviras betarpiškas bendravimas palikdavo man didelį įspūdį, praturtėdavau naujomis žiniomis. Manau, kad kažką palikdavau ir mokiniams.

„Vytautas Žeimantas, jau ne vieną dešimtmetį dirbantis žurnalistinį darbą, įdomiai pasakojo, kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti geras žurnalistas. Iš pirmų lūpų mokiniai galėjo išgirsti apie žurnalistų etikos kodeksą, padorumą, objektyvumą ir kitus dalykus. Mokiniai sužinojo, kaip kuriamas interviu, rašoma informacija, replika ar komentaras bei kaip sugalvoti patrauklų pavadinimą, kas rašoma straipsnio pradžioje ir pabaigoje", - po apsilankymo Dusetų Kazio Būgos gimnazijoje rašė jos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vanda Normantienė, pavadinusi savo žinutę „Iš pirmų lūpų..."

„Jotvingių gimnazijoje svečiavosi žurnalistė Gražina Sviderskytė. Ji vedė teorinę pamoką ,,Naujausios istorijos dokumentiniai tyrimai: kodėl tai svarbu ir kaip tai daroma". G. Sviderskytė mokiniams perteikė asmeninę patirtį, sukauptą vykdant plataus atgarsio sulaukusius dokumentikos projektus - karo lakūno Romualdo Marcinkaus biografinį tyrimą, pristatė pirmąjį lietuvišką dokumentikos serialą ,,XX amžiaus slaptieji archyvai". Mokiniai susipažino ir su dabar vykdomu tyrimu ,,Slaptieji „Lituanicos" archyvai.(...) G.Sviderskytė gimnazistus supažindino ir su žiniasklaidos priemonių subtilybėmis bei priemonėmis. Ši pamoka, pasak gimnazistų, buvo įdomi, aktuali, atskleidė daug naujų, nežinomų istorinių faktų, žurnalistinio darbo aspektų",- rašo Vilija Dranginytė „Alytaus naujienose".

Žurnalistas veda pamoką? Sutikite, dar visai neseniai tai skambėtų labai neįprastai. Dabar tokios žinios vis mažiau stebina, nes nemažai žurnalistų padejo Lietuvos meno kūrėjų asociacijai įgyvendinti projektą „Aukštosios kultūros impulsai mokykloms" (AKIM). Projekto tikslas - mokyklų bendruomenių atskirties nuo kultūros proceso mažinimas. Projekto partneriai buvo 11 kūrybinių sąjungų, tarp kurių buvo ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija. Jame dalyvavo 240 menininkų: architektai, muzikai, rašytojai, kompozitoriai, dailininkai, tautodailininkai, fotomenininkai, kinematografininkai, literatūros vertėjai, teatralai ir žurnalistai, turintys valstybės pripažintą meno kūrėjo statusą.

„Šiandieninė mokykla Lietuvoje nemažu mastu atskirta nuo kultūrinės visuomenės, į ją veržiasi masinės pramogos. Mokyklų kultūrinis lygis gerokai skiriasi ir priklauso nuo pavienių iniciatyvų. Mūsų projektas siūlo aukštąją kultūrą sistemingai ir nuosekliai atvesti į Lietuvos mokyklas. Tikslingas kultūros kūrėjų bendravimas su mokiniais ir kultūros žurnalų atėjimas į  mokyklų bibliotekas bus naudingas ir mokyklų bendruomenėms, ir meno kūrėjams, - sakė Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas, savaitraščio „Literatūra ir menas" vyriausiasis redaktorius Kornelijus Platelis. -. Į dialogą su mokykla siekiame įtraukti pačius iškiliausius menininkus, kurie turi ką pasakyti mokiniams ir nori tai padaryti. Šiais kontakto nutolimo laikais, kai žmones pažįstame tik per televiziją, spaudą, internetą, asmeninis kontaktas ir tiesioginis bendravimas daro didelį įspūdį. Po mokyklas pasklidęs intelektualinis potencialas atveria platesnį kultūrinį akiratį ir skatina įsitraukti į kultūros procesą. Tiesioginis kontaktas tarp menininko ir mokinio - tai raktas įgyvendinant šį projektą. Pamokų ir praktinių užsiėmimų temas siūlo patys projekte dalyvaujantys menininkai. Taip skatiname mokinius domėtis kultūra ir kritiškai ją reflektuoti, taip pat supažindiname su konkretaus amato profesija, gal net paskatinsime būsimus abiturientus sąmoningiau ir tikslingiau rinktis tolesnes studijas ar profesijos kelią".

AKIM projekte dalyvavo net 600 mokyklų iš visų Lietuvos savivaldybių. Projekto tikslinė grupė: 8-12 klasių mokiniai. Meno kūrėjų pamokos moksleiviams - tai tik viena projekto dalis. Kita dalis - tai 11 žymiausių kultūros žurnalų nemokama dviejų metų prenumerata projekte dalyvaujančioms mokykloms. Net 600 mokyklų nemokamai gavo žurnalus „Kultūros barai", „Naujasis Židinys", „Metai", „Knygų aidai", „Krantai", „Dailė", „Literatūra ir menas", „Fotografija", „Muzikos barai", „Bernardinai.lt" ir „Tautodailės metraštis". Tai buvo rimta paspirtis ne tik mokyklų bibliotekoms, bet ir minėtoms redakcijoms, bei jose dirbantiems žurnalistams. Parašiau „nemokamai", tačiau visi žinome, kad dabar nemokamai nieko nebūna. Projektą finansuoja Europos socialinis fondas.

„Mokykloms buvo leista pačioms pasirinkti, ką pasikviesti. Jos noriai kviečia žurnalistus. Galima tik pasidžiaugti, kad ir žurnalistai aktyviai dalyvauja mūsų projekte. Jie aplankė daugiau kaip šimtą mokyklų, noriai važiuodavo ir pačiais tolimiausiais adresais, - sakė AKIM projekto mokymų programos koordinatorė Milda Kuculis. - Mes tikimės, kad tikslingas ir nuoseklus aukštosios kultūros ir jos kūrėjų atėjimas į Lietuvos mokyklas atvers platesnį kultūros suvokimą, kels mokinių kultūrinį ir pilietinį sąmoningumą ir skatins pačius įsijungti į kultūros procesą".

Aš pasklaidžiau tų kelionių ataskaitas. Žurnalistai, iš tiesu, yra daug nuveikę. Antai mūsų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius su pamokomis lankėsi Anykščių Jono Biliūno, Šakių „Žiburio", Rokiškio Juozo Tumo - Vaižganto gimnazijose, Jonavos Barupės pagrindinėje mokykloje, kitur. Zinas Kazėnas - Kauno Martyno Mažvydo vidurinėje mokykloje, Juodšilių „Šilo" gimnazijoje. Gerimantas Statinis vedė pamokas Šilalės, Telšių rajonuose, Gražina Sviderskytė - Kauno, Andrijavo, Jurbarko mokyklose, kitur.

Aktyvus ne tik kolegos vilniečiai. Antai kaunietis Vidas Mačiulis, pats atsisakęs Kauno mokyklų, pasuko tolimesniais adresais, vedė pamokas Skuodo Bartuvos ir Marijampolės Igliaukos Anzelmo Matučio vidurinėse, Joniškio Gasčiūnų pagrindinėje mokykloje, kitur. Šiaulietė Vitalija Morkūnienė bendravo su Akmenės ir Krekenavos, kaunietė Perpetua Dumšienė - su Radviliškio ir Joniškio moksleiviais.

Aplankęs net 16 mokyklų, galiu padaryti kai kurias išvadas. Visų pirma norėčiau paneigti kalbas, kad žurnalisto specialybė devalvuojasi. Moksleiviai tikrai nekantriai laukia susitikimų su žurnalistais, juos domina viskas, kas surišta su mūsų profesija. Po pamokų visada atsirasdavo klausimų, ne kartą esu girdėjęs: „Noriu būti žurnalistu". Ne mažiau žingeidūs yra ir mokytojai, mokytojų kambariuose tekdavo irgi ilgokai užtrukti. Jeigu moksleiviai daugiau klausdavo, tai mokytojai negailėdavo ir kritikos žiniasklaidos atžvilgiu. Ir kritikuodavo pamatuotai, argumentuotai, gerai skirdami žurnalistikos šiukšles nuo rimtosios.

Kita išvada - tiesioginio kontakto su skaitytoju būtinybė. Kažkada redakcijos rengdavo „atvirų durų" dienas, jaunųjų korespondentų mokyklas, organizuodavo rajonuose ir miestuose Spaudos šventes, per kurias buvo galima tiesiogiai bendrauti su skaitytojais. Dabar praktiškai tokių kontaktų neliko. Žmonės apie mus viską sprendžia pagal publikuotą žodį ar pasakytą į mikrofoną sakinį. Taip mes tolstame nuo skaitytojų ir klausytojų, atsiranda terpė augti įvairiems mitams, gandams apie mus ir mūsų profesiją. Vieniems mes tampame blogio skleidėjais, pigaus skonio platintojais, kitiems - vos ne „šventosios karvės", ar vieninteliai didvyriai, kurie dar drįsta kažkaip kovoti su negerovėmis.

AKIM projektas - buvo gera galimybė vėl mums suartėti su savais skaitytojais ir klausytojais. Tačiau, deja, jis ne amžinas, pernai jis baigėsi. Džiugu, kad visuomenei pageidaujant atsirado kažkiek lėšų antrajam AKIM projekto etapui. Deja, jis yra gerokai siauresnis, vyks tik pusę metų, žymiai sumažėjo ir lankytinų mokyklų sąrašas. Bet kartais gerai ir žvirblis rankoje... Juolab, kad dabar, kai AKIM projektas gavo tokį aukštą įvertinimą, gal būt atsiras ir papildomų lėšų plėtoti šį tikrai visuomenei vertingą kultūrinį ir švietėjišką sąjūdį. Tikėkimės.

Rubrika "Savaitės tema" yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.