2024 m. balandžio 28 d., Sekmadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Savaitės tema

*print*

Archyvas :: Rusijos žiniasklaida: kare kaip kare

2014-03-15
 
Viktoras Denisenko

Viktoras Denisenko

 

Viktoras Denisenko

 

Karo nebūna be aukų, netgi jeigu tai vien informacinis karas. Pirmas aukas galima skaičiuoti ir dabartiniame Rusijos ir Ukrainos informaciniame konflikte, kuris lydi realią politinę ir, galima sakyti, kartinę konfrontaciją. Tarp esminių minėto karo aukų galima pirmiausiai įvardinti spaudos ir žodžio laisvės likučius Rusijoje .

Išsamiai užfiksuoti informacinio karo tarp Rusijos ir Ukrainos kronikai reikėtų daug laiko ir jėgų. Šiame tekste tokio tikslo ir nesiekiama, tačiau būtina pateikti bent kelis pavyzdžius, kurie parodytų, kokioje situacijoje tenka dirbti žurnalistams - ypač tokiu sudėtingu momentu.

Trečiadienį, kovo 12 d., populiaraus Rusijos naujienų portalo Lenta.ru redakcijos darbuotojai paskelbė apie savo pasitraukimą iš pareigų. Traukiasi visas naujienų portalo kolektyvas. Tokį sprendimą Lenta.ru žurnalistai ir techninio personalo nariai priėmė po to, kai tinklalapio šeimininkai atleido iš pareigų portalo vyriausiąją redaktorę Galiną Temčenko. Žurnalistinio kolektyvo vadovė be didesnių abejonių buvo nubausta už profesinę „nuodėmę" - Lenta.ru portale buvo įdėta nuoroda į interviu su vienu iš Ukrainoje veikiančios dešiniosios pakraipos organizacijos „Pravyj sektor" lyderiu. Į šią nuorodą sureagavo valstybinė Roskomnadzor įstaiga (valstybinė masinių komunikacijų ir informacinių technologijų priežiūros institucija), pateikusi portalui įspėjimą.

Įdomu tai, kad skelbime apie savo demaršą (dabar jau buvęs) Lenta.ru kolektyvas prabilo apie jaučiamą spaudimą bei kritiškai mažėjantį žurnalistinės laisvės lauką (http://lenta.ru/info/posts/statement/).

Yra ir kitas iškalbus pavyzdys. Rusų laikraščio „Kommersant" leidėjai (beje, laikraštis turi liberalaus leidinio įvaizdį) paskelbė apie tai, kad laikinai stabdo Ukrainos rinkai skirtos savo laikraščio versijos leidybą. Oficialiai įvardijama priežastis - dabartinės suirutės Ukrainoje sąlygomis leisti laikraštį yra sunku bei neapsimoka dėl neigiamos reklamos rinkos reakcijos į pastaruosius įvykius. Tačiau pranešama apie tai, kad tokio sprendimo priežastys galėjo būti ne ekonominė, bet politinė. (http://rus.newsru.ua/ukraine/13mar2014/zakrpolosa.html) Laikraščio savininkai Rusijoje pareikalavo pakeisti medžiagą pirmajame „Kommersant-Ukraina" puslapyje. Protestuodamas prieš tai ukrainietiško laikraščio kolektyvas nusprendė iš viso nepriduoti cenzūruotą numerį į spaudą. Teigiama, kad būtent po šio žingsnio leidinio savininkai Rusijoje nusprendė paskelbti apie „Kommersant-Ukraina" leidybos nutraukimą. Verta paminėti, kad tai buvo pirmas laikraščio savininkų bandymas įsikišti į redakcinę leidinio politiką.

Tai, kad laisvos ir nepriklausomos informacijos erdvė Rusijoje atsidūrė ties išnykimo riba parodo ir jau minėtos Roskomnadzor įstaigos sprendimas apriboti prieiga prie kai kurių nepriklausomų informacinių tinklalapių (http://rkn.gov.ru/news/rsoc/news24447.htm ). Tarp šio sprendimo aukų atsidūrė liberaliosios pakraipos internetiniai leidiniai Grani.ru ir Ej.ru. Oficialia tinklalapių blokavimo priežastimi tapo jų platinami raginimai „dalyvauti nesankcionuotuose protesto akcijose". Tačiau tai galima yra tik pretekstas. Blokuoti informaciniai resursai aktyviai pasisakė prieš Rusijos bandymą aneksuoti Krymo pusiasalį.

Užtat Kremliaus poziciją palaikanti propaganda ir (dez)informacija yra plačiai skleidžiama ne tik pačioje Rusijoje, bet ir už jos ribų. Tiesa, ne visi žurnalistai sutinka būti informacinių karų dalyviai. Prieš oficialią Rusijos poziciją sukilo net keli Maskvos finansuojamo tarptautinio naujienų kanalo „Russia Today" žurnalistai (http://www.nr2.ru/kiev/487940.html). Galima priminti, kad šis kanalas yra pagrindinė informacinė priemonė, skirta pristatyti oficialią Rusijos poziciją tarptautinėje informacinėje erdvėje.

Nesunku prognozuoti, kad aukų šioje stiprėjančioje informacinėje konfrontacijoje bus ir daugiau, nes ne veltui sakoma - kare kaip kare. Tiesa, iš tikrųjų dar vertėtų pasvarstyti, ar žurnalistai palikę Lenta.ru ir „Russia Today" yra tikros šio karo aukos, ar kaip tik išsigelbėję (ir išgelbėję savo sąžinę ir profesionalumą) asmenys.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2014-03-15 07:45
 
 

Komentarai (2)

Jūsų el. paštas

beje

2014-03-30 15:01

sunaikintas ir mano mėgstamas agentura.ru. O anksčiausiai buvo atakuotas Borovyk žurnalas "Soversenno sekretno". O kai Brovyk "netyčia" žuvo malūnsparnio katastrofoje, jo žurnlą paveldėjusiai dukrai buvo lista žurnalo profilį iš detektyvinio pakeist į pseudodetektyvinį bulvarą..

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

marta

2014-03-30 14:54

kodėl lietuvių žiniasklaida šiame info kare iš anksto susitapatino su auka ir leidžia kremliaus žiniasklaidai kone be mūšio okupuoti lietuvių protus, kas yra kur ks pavojingiau, nei žemės/teritorijos okupacija?

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media