Melagingas pranešimas žiniasklaidoje nuo seno yra vadinamas „antimi". Šį „paukštį" neretai galima aptikti ir mūsų dienų visuomenės informavimo priemonėse, o technologinio progreso pasiekimai suteikia jam galimybę skraidyti greičiau ir toliau, nei anksčiau.

Ne taip seniai viso pasaulio žiniasklaidos priemones apskriejo šokiruojanti žinia apie totalitarinės Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno dėdės Jang Sung Thaeko - buvusio įtakingo politinio veikėjo - egzekuciją. Tai, kad jam buvo įvykdyta mirties bausmė pranešta dar praeitų metų pabaigoje, tačiau vėliau pasirodė pranešimų, kad egzekucijos procedūra buvo itin kraupi ir išradinga. Teigta, kad Jang Sung Thaeką ir jo parankinius išrengė ir įkišo į narvą, kuriame buvo 120 alkanų šunų, kurie juos ir sudraskė.

Paminėta naujiena atrodė gana keistai, tačiau niekas neišdrįso jos atvirai kvestionuoti. Tam buvo kelios priežastys. Pirmiausiai, ją pagavo ne tik bulvarinio pobūdžio leidiniai, bet ir gana patikimos visuomenės informavimo priemonės. Be to Šiaurės Korėja yra uždara valstybė. Jos kontrolę neseniai perėmęs Kim Jong Unas vis dar yra tamsus arkliukas globaliame politiniame pasaulyje. Nėra didesnių abejonių, kad Šiaurės Korėjoje dedasi nemažai blogų dalykų (skurstanti ir uždara šios šalies visuomenė yra stipriai paveikta valstybinės propagandos), tad žinia apie šunis ir vargšą diktatoriaus dėdę nuskambėjo gana patikimai. Galiausiai, politikos apžvalgininkai įžiūrėjo tokioje naujienoje jaunojo Kim Jong Uno siekį įtvirtinti savo pozicijas valdžios viršūnėje.

Tačiau paminėta istorija vis gi pasirodė esanti tikra žurnalistinė antis. Istorija apie kraupią egzekuciją pirmą kartą pasirodė viename iš kinų satyrinių tinklaraščių „Weibo" platformoje. Kiek vėliau ją perspausdino Honkongo laikraštis „Wen Wei Po". Žinutėje buvo nurodyta iš kur paimta informacija, tačiau nepaaiškinta, kad tinklaraštis, kuriame buvo patalpinta pirminė žinia, skelbia išgalvotas, satyrinio pobūdžio žinias. Į plačius vandenis ši antis išplaukė, kai ją perspausdino Singapūre leidžiamas anglakalbis laikraštis „Straits Times". Šioje publikacijoje kaip informacijos šaltinis buvo nurodytas ne kinų tinklaraštis, o „Wen Wei Po", t. y. laikraštis, o tai dirbtinai suteikė šiai žiniai daugiau patikimumo. Šios istorijos aplinkybės išaiškėjo jau po to, kai žinia apie „kraupią egzekuciją" apskriejo viso pasaulio, taip pat ir Lietuvos, žiniasklaidos priemones.

Ši istorija yra pamokanti. Ji verčia susimąstyti apie tai, kaip lengvai šiandien bet kuri nesąmonė gali tapti pasaulyje aptariama naujiena.

Šis pavyzdys taip pat yra labai aktualus ir Lietuvai, kur įaudrinta žiniasklaidos auditorijos dalis greitai ir aštriai reaguoja į įvairias sąmokslo teorijas, prielaidas ar net nuomones, kurios yra pateikiamos kaip neginčijami faktai.

Vartojant informaciją būtina kritiškai vertinti ne tik ją, bet ir jos šaltinį. Tai yra patarimas ne tik skaitytojams (žiūrovams, klausytojams), bet ir žurnalistams. Minėta istorija parodo, kad pirminis šaltinis yra svarbiau už antrinį (net jei antrinis šaltinis yra kokia nors patikima visuomenės informavimo priemonė). Tačiau šiais greitos informacijos laikais (informacija greitai rengiama ir greitai vartojama) apie tai neretai užmirštama.

Be to net kritiškas vertinimas ne visada padeda demaskuoti žurnalistinę antį. Išgirdęs istoriją apie 120 alkanų šunų sudraskytą Kim Jong Uno dėdę tuo momentu, kai ji dar buvo platinama kaip rimta naujiena aš ir pats gūžtelėjau pečiais ir pagalvojau: „Skamba keistokai, bet Šiaurės Korėjoje visko gali būti".

Rubrika „Svaitės tema" yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.