Savaitės tema

Jonas Vėlyvis

Lietuvos žurnalistų sąjungos tinklapyje jau buvo kalbama apie iššūkius žiniasklaidai skaitmeninėje aplinkoje Vytauto Žeimanto straipsnyje „Džiugu, kad ES Taryba ragina puoselėti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą. Ar Lietuva išgirs?" (2013-11-30).

Dabar ką tik oficialiai paskelbtos ES Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvados dėl žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo skaitmeninėje aplinkoje. Tad, ką pastebėjo, kuo susirūpino ir kokius būsimus darbus numatė rengti 28 šalių atstovai?

Pirmiausia jie vieningai nurodė, kad žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas yra pagrindinės vertybės, įtvirtintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. O ką tai reiškia dabar ir kaip reikia vadovautis šia, jau anksčiau ES dokumentuose įtvirtinta nuostata?

Pirmiausia, tai - reikšmingas demokratijos ramstis, nes žiniasklaidai tenka svarbus vaidmuo užtikrinant skaidrumą ir atskaitomybę ir ji daro įtaką viešajai nuomonei bei piliečių dalyvavimui sprendimų priėmimo procese ir jų indėliui į šį procesą.

Tačiau pastaraisiais metais, pastebi valstybių atstovai, yra dar daug žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo srities sunkumų. Tai, be kita ko, pastebima teismo bylose, tarnybiniuose tyrimuose, Europos Parlamento bei nevyriausybinių organizacijų ataskaitose, bei parlamentiniuose šalių debatuose.

Todėl, siekiant garantuoti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą, itin svarbus yra skaidrumas žiniasklaidos nuosavybės bei finansavimo šaltinių srityse. Garantuojant žiniasklaidos laisvę itin svarbu užtikrinti žurnalistų apsaugą nuo netinkamos įtakos. Ši problema tampa aktualesnė ekonomikos krizės ir žiniasklaidos sektoriaus transformacijos laikotarpiais, sako šalių vyriausybių atstovai. Tačiau, manyčiau, žiūrinti į Lietuvos žiniasklaidą matyti, jog jos kuriai nors daliai netinkama įtaka, kaip švelniai, sakyčiau, vadinama korupcija šiame dokumente, aktuali nuo pat nepriklausomos žiniasklaidos atsiradimo.

Toliau minimame dokumente nurodoma, jog  vienas svarbiausių žiniasklaidos laisvės elementų - pakankamos žurnalistinių šaltinių apsaugos užtikrinimas. Va čia, sakyčiau, tai teigdami žiūrėjo į Lietuvos atvejus, nors tai dokumente ir neminima.

Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva (apie kurią jau buvo šiame tinklapyje rašyta), dokumente pavadinama kaip ES audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reglamentavimo sistema. Atstovų nuomone ji padeda skatinti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą. Esminis vaidmuo įgyvendinant šią sistemą tenka valstybių narių, taigi ir Lietuvos, kompetentingoms audiovizualinių paslaugų reguliavimo institucijoms.

ES Komisija finansavo keletą tyrimų, ataskaitų, projektų ir koordinavo veiksmus žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo srityje. Europos Taryba atlieka labai svarbų darbą žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo srityje. Saviraiškos ir informacijos laisvė įvardijama kaip svarbus prioritetas ir rūpesčio sritis.

O kaip interneto reikalai? Nurodoma, jog internetu lengviau gauti informaciją ir jis suteikia piliečiams naujų galimybių dalyvauti, diskutuoti bei savo nuomonei susidaryti. Nors tai stiprina saviraiškos laisvę ir skatina nuomonių pliuralizmą, kyla naujų problemų, susijusių su būdais, kuriais žmonės gauna ir vertina informaciją. Todėl ypatingą dėmesį reikėtų skirti tiek pernelyg didelės koncentracijos šiame sektoriuje, tiek informacijos turinį kontroliuojančių bendrovių stiprėjančių pozicijų galimam neigiamam poveikiui. Dėl interneto globalinio pobūdžio neįmanoma šių klausimų spręsti neperžengiant geografiniu ribų.

Didelio masto žiniasklaidos nepriklausomumas ir pliuralizmas yra ne tik itin svarbūs demokratijai, bet ir padeda skatinti ekonomikos augimą bei jos tvarumą. Europos Tarybai tenka svarbus vaidmuo nustatant žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo standartus. Informacija apie konkrečios žiniasklaidos priemonės savininkus ir apie kitus subjektus ar asmenis, turinčius naudos iš šios nuosavybės, piliečiams turi būti lengvai prieinama, kad gaunamą informaciją galėtų pagrįstai įvertinti. Atsižvelgiant į tai, svarbus vaidmuo tenka gebėjimui naudotis žiniasklaidos priemonėmis. Audiovizualinio sektoriaus reguliavimo institucijoms ir kitoms kompetentingoms valdžios institucijoms bendradarbiaujant ir dalijantis geriausios praktikos pavyzdžiais prisidedama prie ES bendrosios rinkos veikimo ir atviros bei pliuralistinės žiniasklaidos.

ES Komisija paprašyta toliau remti projektus, kuriais siekiama stiprinti žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų apsaugą. Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, paprašytos saugoti, propaguoti ir taikyti ES pagrindinių teisių chartija įtvirtintas vertybes ir atsižvelgiant į tai visoje ES spręsti žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo srityje kylančias problemas visiškai laikantis subsidiarumo principo. (Subsidiarumas - organizacinis principas, teigiantis, kad sprendimai turi būti priimami tuo lygmeniu, kuriame jie yra veiksmingiausi. Politikos moksle tai atspindi idėją, kad valstybės institucijos turi atlikti tik tas funkcijas, kurios negali būti efektyviau įvykdomos mažesnių, lokalesnių valdžios vienetų. Subsidiarumas yra vienas iš centrinių principų federalizme, decentralizacijoje, Europos Sąjungos teisėje - red.)

Valstybių atstovai pasiūlė kiekvienai šaliai, taigi ir Lietuvai, užtikrinti: audiovizualinio sektoriaus reguliavimo institucijų nepriklausomumą; imtis atitinkamų priemonių tikram skaidrumui žiniasklaidos nuosavybės srityje pasiekti; imtis atitinkamų priemonių žurnalistų teisei apsaugoti savo šaltinius užtikrinti ir žurnalistams nuo netinkamos įtakos apsaugoti; atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes, imtis atitinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias pernelyg didelės koncentracijos žiniasklaidos nuosavybės srityje galimam neigiamam poveikiui.

Atrodo, kad tai tik keletas sakinių. Tačiau jie trumpi savo žodžiais yra labai sudėtingi teisine prasme: reikia ruošti normatyvinius aktus. Kultūros ministerija, kuri globoja žiniasklaidą saugodama jos laisvę, manau, reikės juos ruošti. O kas jai padės? Čia jau savo žodį privalo tarti ir kūrybinės organizacijos. Tarp jų ir, suprantama Lietuvos žurnalistų sąjunga bei Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija.

Rubrika „Svaitės tema" yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.