Savaitės tema

Dr. Jonas VĖLYVIS

Kada užeina kalbos apie lietuviškos spaudos vargus, mintimis aš nukeliauju pas Joną Basanavičių.

Basanavičius prisipažino verkęs kurdamas AUŠRĄ. Savo gyvenimo kronikoje apie AUŠROS kūrimą rašė: Laikraščiui programinę „prakalbą" <...> parašęs ją, skaitydamas žodžius „Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties tamsybė, o kad taip jau prašvistų ir Lietuvos dvasia!" graudžiai apsiverkiau ir iš akių byrančiomis ašaromis sušlapinau rankraštį. Tarytum aš tuomet prajaučiau, kad šitie iš gilumos širdies kilusieji žodžiai užgaus jautresnių lietuvių širdis ir sukels juose tėvynės ir savo kalbos meilę, be kurios nė koks tautos atsigaiveliavimas negalimas - taip ir atsitiko.

Mūsuose spaudos materialiniai reikalai dažniausiai ginami kovose dėl siaubūno PVM mažinimo. Ir jau metų metai kartojasi panašūs vaizdai: viena valdantieji didina, kiti dar labiau padidina, tada tretieji atėję valdžion sumažina. Manyčiau, jog lietuviškajai spaudai apskritai nereikia PVM mokesčio. Tačiau siaubūnas PVM nustatomas įstatymu, o prieš įstatymą visi leidiniai lygūs, tačiau tikrovėje nelygūs pagal išteklius. Ką turiu galvoje? Ogi tai, jog kitos valstybės stengiasi ir padeda kitakalbiams. Taigi, sakysime, kitakalbiai organizaciniai junginiai naudojasi mūsų šalies PVM lengvata plius parama iš kitos valstybės. O ką daryti lietuviškai spaudai ir kaip turi elgtis knygnešė valstybė, vengianti šios naštos? Ogi teikti pagalbą. Bet kaip?

Jau yra nusistovėjusi praktika, jog kitos valstybės remia ta kalba kalbančius kitose valstybėse. Mano nuomone reikia numatyti išimtis lietuviškajai spaudai plius tokiems tautiniams junginiams, kurie neturi valstybinių darinių. Lietuvoje tai būtų karaimai, čigonai ir dar keletas tautinių mažumų. Todėl, manyčiau reikia numatyti ir sukurti atskirą lietuviškosios spaudos programą. Skaitytojas gali pastebėti, jog yra spaudos rėmimo fondas, tai kam dar kokia nors programa? Ogi reikalinga todėl, kad tai būtų VALSTYBĖS tikslinė programa, o ne minimo fondo komisijos sprendimai, priimami besikeičiančiais kriterijais. Beje, ir fondas gali gyvuoti šalia tikslinės programos.

Jaučiu, kad vėl atsiras „skriaudžiamos" mažumos. Tačiau yra panašių pavyzdžių ES.

Įvairios valstybės teikia pagalbą įvairiems ūkio subjektams,  tačiau nepamiršta ir žiniasklaidos. Pagalbos formos žiniasklaidai yra įvairios. Tai tiesioginė dotacija; parafiskalinis mokestis; mokestinės bazės mažinimas; grąžintina dotacija; lengvatinė paskola; mokesčių lengvata; mokesčių nuolaida; mokestinės bazės mažinimas...

Štai tik vienas pavyzdžių, kaip  Italija prieš metus kitus suteikė pagalbą, paprašiusi ES komisijos leidimo ir tą leidimą gavusios:

Į ką čia reikėtų atkreipti dėmesį? Ogi į tai, jog pagalba teikiama ne visų kitų mažumų, kurių toje šalyje apstu kalbų leidiniams, o tik didžiosios italų kalbos spaudiniams.

Kodėl čia akcentuojama spauda, o ne, sakysime, internetinė žiniasklaida? Ogi todėl, kad spausdintas žodis turi išliekamąją galią, o žmonija sukaupusi didelė patirtį spaudiniui išsaugoti. Juk ir Brunono mirtis būtų mums nežinoma, o su ja ir Lietuvos vardas būtų nežinia kada rastas kronikose, jeigu tai nebūtų buvę parašyta būtent greitai po įvykio...

Rubrika "Savaitės tema" yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.