Ar tikėjotės gauti V. Kudirkos premiją? Kokie jausmai Jus aplankė, kai sužinojote, jog tapote laureatu?

Maniau, jeigu būsiu vienas kandidatas ir nebus daugiau kam šią premiją skirti, tuomet gal ir gausiu, tačiau kai sužinojau, kad esu ne vienas padavęs savo darbą - šios minties atsikračiau.

Pasidomėjau kitų kandidatų darbais ir supratau, kad ne visiems būti žurnalistų Olimpe, todėl ramiai sau išvažiavau su Kelionių ir pramogų klubo nariais į kelionę, skirtą S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio 80 - mečiui paminėti. Grįžtant iš Lenkijos, Soldino, bevairuojant kemperį, sužinojau apie šią džiugią naujieną - vos nepaleidau vairo iš rankų! Pagalvojau - štai atlikome prasmingą kelionę ir ši žinia tai lyg atpildas už teisingai pasirinktą kelią... Jausmas be galo geras, įpareigojantis ir skatinantis tolimesniems darbams ir siekiams.

Papasakokite, prašom, apie savo knygą „G. Akstino viršūnė" ir dokumentinį filmą „Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis", už kuriuos Jums buvo paskirtas apdovanojimas.

Premija buvo skirta tik už knygą, nes dokumentinio filmo bendraautoris Justinas Lingys, buvo paskutinės V.Kudirkos premijos laureatas ir be to komisijos narys, todėl vertinti filmą buvo atsisakyta, užteko knygos. Knygoje pasakojama apie lietuvių alpinizmo pradininką Gediminą Akstiną, kuris žuvo kalnuose, tačiau Tian Šanyje yra jo vardo viršūnė. Aš dalyvavau ekspedicijoje, kopiant į šią viršūnę, todėl ir nutariau papasakoti šią istoriją.

Kas Jus paskatino sukurti šį kūrinį?

Pagrindinė knygos įkvėpėja buvo redaktorė Margarita Dautartienė. Jos dėka patekau į alpinistų grupę ir netgi įkopėme į naują, niekieno neįkoptą viršūnę, kurią pavadinome Lietuvos 1000 - čio vardu. Pasakodamas G.Akstino ir savo kelionės istorijas, įsivaizdavau, kad su mumis kartu keliauja senasis Gedimino Akstino ledkirtis, todėl bandžiau beletrizuoti ir atkurti istoriją. Baigiant rašyti knygą, sužinojau, kad iš tiesų kitoje grupėje kartu keliavo senasis Akstino ledkirtis (jis ant knygos viršelio), todėl manau, kad aplankiusios vizijos nebuvo vien mano fantazijos vaisius.

Ką Jums asmeniškai reiškia V. Kudirkos premija?

Man ši premija, tai aukščiausios žurnalistinės prabos gavimas, tai lyg žurnalisto kokybės ženklas. Žinau, kad turiu nueiti ir nunešti gėlių prie V.Kudirkos paminklo...

Kokie yra Jūsų ateities kūrybiniai ir profesiniai planai?

Planuoju toliau per keliones pažinti pasaulį, o sugrįžęs iš jų pasakoti, kad nieko nėra pasaulyje širdžiai mielesnio kaip tavo šeima, tavo namai ir gimtinė. Juk ir iškeliaujame, dėl to, kad sugrįžtumėm. Ketinu išbandyti savo jėgas rimtesniame žanre - pradėjau rašyti istorinį romaną, tačiau jo galiu niekados ir nebaigti, kaip nesibaigia ir mūsų visų kūrybiniai ieškojimai...

„Savaitės temos" rubrika yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis