Archyvas :: Gandams ne vieta skaidrioje visuomenėje
Socialinių mokslų daktaras, žurnalistas, redaktorius Algimantas Valentinas Indriūnas. Vytauto Žeimanto nuotrauka
Algimantas V. Indriūnas
Social. m . daktaras
Dainius Radzevičius, LŽS ir NŽKA pirmininkas, savo straipsnyje apie gandus, skelbtame Lietuvos žurnalistų sąjungos portale (www.lzs.lt) ragina "...kaip turėtų veikti žurnalistai ir redaktoriai, kurie „gauna" ar „randa" tokius gandus? Ar jiems reikia juos tikrinti? Ar reikia aklai kopijuoti? Ar reikia gilesnės analizės? Vertinti tokius gandus kaip reklaminius triukus ir juos ignoruoti?" Jis rašo apie gandus produktų gamybos bei marketingo technologijos srityje. Tačiau, mano nuomone, gandų vaidmuo daug didesnis politikos srityje. Juk tarp kitų masinės komunikacijos kanalų gandai vaidina svarbų vaidmenį viešosios nuomonės formavimuisi ir kaitai, nors į jų įtaką dažnai nekreipiama dėmesio. Žurnalistai gerai žinodami gandų formavimosi ir sklidimo dėsningumus gali daryti pozityvią įtaką gandų srautui valdyti, tuo prisidėdami prie kryptingo visuomenės sąmonės ir veiksmų formavimo. Gi laisvai plintantys gandai įprastai visuomenei atneša daug daugiau žalos, negu naudos. Tokio savaiminio gandų plitimo atveju pasireiškia „sugedusio telefono" savybė, kai gando turinys dažniausiai sustiprinamas, sukeldamas net panikos veiksmus, bet kartais gali ir susilpnėti. Šiuo atveju gando turinys artėja prie visuomenėje dominuojančios tuo klausimu nuomonės.
Iš socialinės psichologijos pozicijų gandas - tai stichiška neoficiali informacijos sklaidos forma tarpasmeninio bendravimo kanalais. Kuo paslaptingiau (slaptu šnabždėsiu) perduodamas gandas, tuo jo turiniui suteikiama svarbesnė reikšmė. Prieš gandų sklaidą kartais bejėgė žiniasklaida ir net patys brutaliausi valdžios teroro metodai. (Nežiūrint, kad už gandus apie Staliną grėsė 25 metai ar net sušaudymas, tokių gandų man teko nuolat girdėti Maskvoje, ir net daugiau negu Vilniuje.)
Gandai yra viena iš visuomenės nuomonės raiškos ir masių nuotaikos formų, todėl cirkuliuojančių gandų išaiškinimas konkrečioje visuomenėje gali suteikti vertingos informacijos apie ten vyraujančias nuotaikas, lūkesčius ir pasitikėjimo esama valdžia bei žiniasklaida laipsnį. Kita vertus, kvalifikuotai valdant gandų srautą galima daryti tam tikrą įtaką masinės nuotaikos ir nuomonės formavimui ir žmonių elgsenos ir veiksmų kryptingumui.
Gandams formuotis reikia dviejų pagrindinių sąlygų: viena, tam tikrai ir nemažai visuomenės daliai tampa labai svarbi kokia nors problema. Problemą mes suprantame, kaip neatitikimą tarp žmonių interesų, norų, lūkesčių ir esamos padėties. Antra būtina sąlyga, tuo klausimu žmonės laiku negauna patikimos informacijos.
Gandai, pasiekę tam tikrą intensyvumą, gimdo įvairaus dydžio baimę, susijaudinimo būseną, paniką, galinčią tapti masiniu reiškiniu, pavyzdžiui, politiniais protestais, mitingais, streikais, taip pat panišku prekių pirkimu, indėlių atsiėmimu ir pan. Gandai gali sukelti nepaklusnumą valdžiai, masines riaušes, bėgimą į „pažadėtąją žemę". Gandų sklaidą spartina emocinė įtampa, dažniausiai dėl baimės laukiant nemalonių žinių (represijų, mokesčių padidinimo, kainų pabrangimo ir kt.).
Naudojimasis internetu sudaro naujas galimybes plisti gandams. Juo labiau, kad eiliniai piliečiai (išskyrus specialiąsias tarnybas) negali gandų sklaidos ir jų transformacijos kontroliuoti, nustatyti gandų šaltinį, savo iniciatyva dalyvauti diskusijoje ir pan.
Žymiai mažiau reikia pastangų sudaryti sąlygas gandams neplisti, negu kovoti su jau paplitusiais. Kuo bus skaidresnė visų valdžios institucijų ir jų pareigūnų veikla, kuo bus mažiau komercinių ir kitokių paslapčių, kuo savalaikiškiau bus teikiama patikima informacija apie žmones interesuojančias problemas, tuo visuomenės nuotaikos bus sveikesnės, tuo bus mažiau prielaidų gimti gandams. Žurnalistų pareiga laiku „išprievartauti" valdžios pareigūnus suteikti patikimą informaciją žmonėms rūpimais klausimais.
Socialinės psichologijos specialistai rekomenduoja asmeniui ar grupei, tapusia stichiško ar tikslingai paleisto gando auka, niekuomet tiesiogiai neneigti gando. Nuo to gandas dar labiau plinta. Reikia lygiagrečiai pateiki išsamią, pagrįstai argumentuotą tuo klausimu informaciją. Tik tokiu atveju kai gando turinį galima atvesti iki absurdo, gali būti tiesioginė gando ataka. Jei yra galimybė, pravartu pateikti kitą informaciją, kurį daugumai žmonių sukeltų ne mažesnes, bet didesnes ir svarbesnes emocijas negu gandas. Jeigu tokių galimybių nėra, belieka gandą ignoruoti.
2013 m. liepa 25 d.
Savaitės tema rubrika yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.
Prenumeruoti komentarus: El. paštu RSS
Pritariu
2013-08-28 17:51
Taip, kas atsakys už Venskienės reikaliukus? Kur tie, kurie ją rinko į Seimą?
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus
Ne kaunietis
2013-08-23 11:46
Geriau pažiūrėkite kiek visko pridarė Venckienė. O dabar Čikagoje šildosi.
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus
d.g.
2013-07-30 09:51
Nemėgstu gandų ir gandonešių. Bet kada tu atskirsi, kur tiesa, kur gandas? kai tau per televizija taip gražiai visi suokia? Vėliau sužinai, kad melavo. Be kas iš to.
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus
Anonimas
2013-07-27 19:42
Mintys tai teisingos, bet ką daryti, jeigu mūsų brolis žurnalistas verčiamas išsigalvoti nebūtus dalykus? Tau įsako - išjuodink tą veikėją ir tu lendi į deguto statinę.
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus
Taip
2013-07-26 08:52
Už sąmoningą gandų skleidimą reikia teisti ir sodinti gandonešius į kaleimą.
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus
Vienas
2013-07-25 17:01
Teisingos mintys.
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus
Komentarai (6)