Kinija - tai šalis, kurioje gyvena daugiausiai interneto vartotojų pasaulyje. Apie šią šalį taip pat galima pasakyti, jog ji turi ir vieną iš geriausių interneto vartotojų skaičiaus augimo potencialų. Pagal interneto vartotojų skaičių Kinija įtikinamai aplenkė antroje pozicijoje esančias Jungtines Amerikos Valstijas. Įdomu ir tai, kad Kinijoje šiuo metu internetu aktyviai naudojasi apie 40 proc. šalies gyventojų, o JAV - 78 proc. Žinoma, ilgalaikėje perspektyvoje pavyti, o gal net ir aplenkti, Kiniją gali trečioje pozicijoje esanti Indija, kurioje interneto plėtros galimybės yra menkai išnaudotos (Indijoje internetu naudojasi tik apie 11 proc. gyventojų).

Tačiau grįžkime prie Kinijos klausimo. Ne visuose reitinguose ši šalis pirmauja. Pavyzdžiui, tarptautinės organizacijos „Reporteriai be sienų" sudarytame spaudos laisvės reitinge ši valstybė užima 173 vietą tarp 179 šalių. Blogesnė padėtis su spaudos laisve yra tik Irane, Somalyje, Sirijoje, Turkmėnijoje, Šiaurės Korėjoje ir Eritrejoje.

Taip pat reikėtų paminėti, kad ir internetą dauguma Kinijos vartotojų mato kiek kitokį, nei kiti pasaulio gyventojai. Kinijoje yra uždrausti beveik visi „vakarietiški" socialiniai tinklai. Blokuojama prieiga ne tik prie populiariausio pasaulyje Facebook tinklo, bet ir prie tokių svetainių kaip Youtube ir Twitter. Matyt, buvo įvertintas socialinių tinklų vaidmuo mobilizuojant aktyvius piliečius per vadinamąjį Arabų Pavasarį ir kitus panašaus pobūdžio globalius įvykius. Kita akivaizdi priežastis, skatinanti prieigos prie paminėtų socialinių tinklų blokavimą - Kinijos valdžia nemėgsta informacijos, kurios ji negali kontroliuoti.

Tačiau tai nereiškia, kad Kinijos gyventojai neįsivaizduoja, kas yra socialinis tinklas ar tinklaraštis. Tokiu egzotišku būdu apsaugoti nuo išorinės konkurencijos Kinijos Liaudės Respublikoje klesti vietiniai socialiniai tinklai. Pavyzdžiui, visame pasaulyje populiarų mikrotinklaraščių tinklalapį Twitter kiniškame interneto segmente atstoja socialinis tinklas Sina Weibo, veikiantis tuo pat principu (galimybė rašyti tik trumpą pranešimą, kurio simbolių skaičius yra apribotas).

Galima būtų teigti, kad Sina Weibo iš esmės yra kiniškas Twitter analogas, tačiau jis turi savo specifiką. Nors Sina Weibo nėra tiesiogiai kontroliuojamas Kinijos valdžios, šio mikrotinklaraščių serviso savininkai jaučia didelį spaudimą. Norėdami ramiai dirbti, jie priversti samdyti aibę moderatorių, kurie peržiūri kiekvieną naują mikrotinklaraščio įrašą ir blokuoja ideologiškai pavojingus pasisakymus. Atsižvelgiant į tai, kad 2012 metų duomenimis šis mikrotinklaraštis turėjo daugiau nei 360 mln. registruotų vartotojų, kurie per dieną palikdavo apie 100 mln. įrašų galima pabandyti įsivaizduoti, kiek moderatorių dirba Sina korporacijai ir kokie pinigai skiriami jų išlaikymui. Iš kitos pusės, tai korporacijos mokestis už ramybę.

Sina Weibo pavyzdys pirmiausiai rodo tai, kurio keliu eina Kinija. Šios šalies valdžia puoselėja svajonę apie kontroliuojamą internetą (ir ne tik puoselėja, bet ir bando ją įgyvendinti). Tokios svajonės būdingos ne tik Kinijai - apie visiškai kontroliuojamą internetą mąsto ir kiti nelaisvi rėžimai. Pavyzdžiui, Iranas yra iškėlęs „teisingo" - islamiškojo interneto idėją, o Šiaurės Korėja griežtai kontroliuoja kiekvieną iš nedaugelio šalyje esančių interneto prieigos taškų.

Tačiau net galingai Kinijai nepavyksta visiškai kontroliuoti internetinės erdvės (ir tuo galima tik pasidžiaugti). Nežiūrint į tai, kad Twitter yra šioje šalyje užblokuotas, juo vis vien sugeba naudotis apie 35,5 mln. Kinijos gyventojų. Tai rodo, kad informacinių technologijų potencialas yra stipresnis už bet kokius ideologinius apribojimus.

„Savaitės temos" rubrika yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis