Savaitės tema

Viktoras Denisenko

Socialiniai tinklai, kaip ir bet koks naujas reiškinys, tampa ne tik susižavėjimo, bet ir tam tikrų baimių šaltiniu. Matyt, tai yra natūralus procesas. Galima pastebėti, kad medijų pasaulyje pokyčiai dažniausiai yra sutinkami su tam tikru nerimu. Ankščiau buvo nuogąstaujama, kad kinas, o vėliau ir televizija nužudys knygas. Dar vėliau knygų, o kartu kino ir televizijos žudiku buvo įvardijamas internetas. Tačiau dauguma šių baimių nepasitvirtino.

Kokios gi baimės yra susijusios su socialiniais tinklais? Pabandykime tai apžvelgti.

Didžiausia baim yra susijusi su įtarimu, kad socialiniai tinklai keičia bendravimo principus. Tie, kas baiminasi socialinių tinklų įtakos, teigia, kad bendraudami internetu žmonės praranda bendravimo realiame gyvenime įgūdžius. Jausdamiesi kaip žuvys vandenyje internetinėje erdvėje tokie asmenys pasimeta, kai tenka atsitraukti nuo kompiuterio ir išeiti į lauką. Žinoma, tai yra suabsoliutintas tokios baimės paveikslas.

Negalima teigti, kad ši baimė neturi jokio pagrindo. Numanau, kad socialiniai tinklai tikrai keičia bendravimo įgūdžius - ypač jaunosios kartos, kuriai socialinių tinklų realybė yra ne kokia nors anksčiau nematyta naujovė, bet kasdienybės dalis. Taip pat nenustebčiau, jei socialiniai tinklai ir jų įtaka galiausiai suformuotų naujus bendravimo principus ir realiame gyvenime. Šiandien dar sunku pasakyti, kaip tai atrodytų. Pavyzdžiui, į realų gyvenimą galėtų būti perkelta „Like" (angl. Patinka) kultūra, tačiau čia pat norėčiau užduoti klausimą - ar tai tikrai būtų naujas socialinio bendravimo aspektas? Neverbalinėje komunikacijoje iškeltas į viršų nykštys ir ankščiau reiškė tą patį „like" - pritarimą frazei ar veiksmui. Todėl atrodo, kad bent jau kol kas ne realus gyvenimas imituoja socialinių tinklų principus, o socialiniai tinklai semiasi išraiškos priemonių iš realaus gyvenimo.

Galbūt didesnis pavojus yra susijęs su socialinių tinklų atvirumu ir besikeičiančia privatumo samprata. Dažnas socialinių tinklų vartotojas tiesiog spinduliuoja atvirumu, pateikdamas apie save pernelyg daug privačios ir intymios informacijos. Kitaip sakant, tai, kas ankščiau būdavo privačiai pasakojama draugams ir tai, apie ką dažniausiai žinojo tik artimi žmonės ar bent pažįstami, šiandien tampa visuotinai prieinama. Tuo nevengia pasinaudoti įvairūs sukčiai, kurie, stebėdami vieno ar kito žmogaus socialinio tinklo profilį gali sudaryti gana tikslų psichologinį asmens portretą, o vėliau pasinaudoti šiomis žiniomis, siekdami išvilioti pinigus, arba arba kitaip pakenkti.

Taip pat pastebėta, kad socialiniuose tinkluose pateikiama informacija mėgsta naudotis ir vagys. Žmonėms patariama nepamiršti, kad tuo metu, kai jie džiaugiasi atostogomis ar išvyka į šiltus kraštus dalindamiesi savo džiaugsmu su draugais socialiniame tinkle, tai yra signalas vagims, kad atostogautojų būstas kuriam laikui liko be priežiūros. Todėl atvirumas socialiniuose tinkluose gali pernelyg brangiai kainuoti.

Atsižvelgiant į tai, kalbama, jog lygiai taip pat, kaip pavojinga išvažiuoti į gatvę nežinant eismo taisyklių bei neturint vairavimo įgūdžių, pavojinga ir veikti socialiniuose tinkluose, neišmanant pagrindinių šių tinklų principų. Taigi kiekvienam žmogui, kuris turi socialinių tinklų paskyrą, verta susimąstyti ir apie socialinių tinklų „saugaus eismo" taisykles.

Bet kurio atveju, socialiniai tinklai tapo jau ne tik virtualia, bet ir visuotinai pripažinta realybe. Bijoti jų šiandien jau beprasmiška (o ir baimės akys, kaip rodo patirtis, dažnai yra pernelyg didelės). Sakyčiau, kad socialinių tinklų populiarumas byloja apie tai, jog jie suteikia daug daugiau malonumų (ir naudos?), nei neigiamų padarinių. Todėl socialinių tinklų nereikia bijoti - reikia tiesiog išmanyti jų „saugaus eismo" taisykles.

„Savaitės temos" rubrika yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis