Almanachas "Žurnalistika 2008"
Almanachas "Žurnalistika 2009"
Almanachas "Žurnalistika 2010"
Almanachas "Žurnalistika 2011"
Almanachas "Žurnalistika 2012"
Almanachas "Žurnalistika 2013" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2013" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2014" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2014" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2015" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2015" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2016" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2016" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2017" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2017" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2018" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2018" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2019" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2019" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2020" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2020" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2021" I dalis Almanachas "Žurnalistika 2021" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2022" I dalis
|
||||||||
Archyvas :: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą „Klaipėda atvirai“ byloje dėl BDAR taikymo2022-02-04 2022 m. vasario 3 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą dėl informacijos apie bendrovės, dalyvavusios viešuosiuose pirkimuose, akcininką paskelbimo žiniasklaidos priemonėje ir tam taikomų Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau - BDAR) taisyklių, priėmė sprendimą, jog pareiškėjas VšĮ „Klaipėda atvirai" BDAR reikalavimų nepažeidė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko teikimu atnaujinus procesą byloje, kurioje nagrinėtas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimas, išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, ar pareiškėjas, publikacijoje paskelbęs informaciją apie bendrovės akcininko giminystės ryšius su viešuosius pirkimus organizavusios savivaldybės valdomos bendrovės darbuotoja, pažeidė BDAR 5 ir 6 straipsnių nuostatas. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, sekdama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, vertino BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto taikymo sąlygų visetą - t. y., pasisakė dėl duomenų valdytojo interesų tvarkyti asmens duomenis teisėtumo, tokio tvarkymo, siekiant įgyvendinti nustatytą teisėtą interesą, būtinumo, ir įvertino asmens, kurio duomenys turi būti apsaugoti, interesų ir laisvių bei pagrindinių teisių ir pareiškėjo interesų pusiausvyrą. Atsižvelgusi ne tik į jau formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, bet ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija kruopščiai įvertino teisėtą pareiškėjo interesą (t. y. saviraiškos laisvę ir informacijos laisvę), paskelbtos apimties informacijos būtinumą prisidedant prie viešojo intereso, susijusio su tinkamu viešųjų finansų panaudojimu, diskusijos, ir, galiausiai, atsižvelgė į interesų pusiausvyrą, kurią reikia surasti tokio pobūdžio situacijose. Vertindama šį aspektą, išplėstinė teisėjų kolegija atsižvelgė į tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo naudojamus kriterijus (pvz., indėlį į bendrojo (viešojo) intereso diskusiją, aptariamo asmens žinomumą, reportažo temą, ankstesnį duomenų subjekto elgesį ir t. t.). Išplėstinei teisėjų kolegijai nekilo abejonių, jog tema, susijusi su viešųjų išteklių paskirstymu, patenka į bendrąjį (viešąjį) interesą - tą patvirtina ir gausi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Kadangi viešųjų lėšų ir nuosavybės administravimas patenka į bendrą interesą, visuomenė ne tik yra suinteresuota, kad viešųjų išteklių panaudojimas ir skirstymas būtų organizuojamas tinkamai, bet ir būti informuota, kai viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumas gali būti paveiktas kitų faktorių. Taip pat LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, vertindama vieną iš kriterijų - asmens žinomumą, - pasisakė ir dėl trečiojo suinteresuoto asmens statuso. Visuomenei turint pagrindą domėtis juridinio asmens veikla, negalima atsietai nuo jos vertinti ir vienintelio privačios bendrovės akcininko, kurio interesus tas juridinis asmuo per savo veiklą įgyvendina. Vien tai, jog akcininkas pats tiesiogiai nedalyvauja viešuosiuose pirkimuose, nepaneigia jo, kaip bendrovės akcininko, ekonominio intereso juridiniam asmeniui siekiant ūkinės naudos viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose. Viešųjų lėšų gavimas ir naudojimas patenka į bendrą visuomenės interesą, o esant duomenų ar įtarimų, jog galimai buvo pažeista viešųjų pirkimų organizavimo ar vykdymo tvarka, visuomenės susidomėjimas tokia veikla yra pateisinamas. Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktiką, nusprendė, jog šiuo konkrečiu atveju tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pats nedalyvavo viešuosiuose pirkimuose, turint omenyje, kad juose dalyvavęs juridinis asmuo yra išimtinai teisinė forma savininkų (akcininkų) interesams versle įgyvendinti, nepaneigia paties fizinio asmens veiklos sąsajų su viešaisiais ištekliais, todėl ji laikytina turinčia reikšmės viešiesiems reikalams, o pats trečiasis suinteresuotas asmuo šiame kontekste - viešuoju. Įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjas VšĮ „Klaipėda atvirai" pripažintas nepažeidusiu BDAR reikalavimų. Šis sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Paskutinį kartą atnaujinta: 2022-02-04 13:22
Rašyti komentarą |
||||||||
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba. Sprendimas: Fresh media |
Komentarai (0)