Sveiki, gerbiami žurnalistai. Tikiuosi, kad nesate abejingi situacijai Ukrainoje.
Mano vardas Olha Oltarževska, aš esu ukrainietė. Man 22 metai. Kaip žinote, mūsų šalyje dabar vyksta karas.
Prieš prasidedant karui gyvenau nepažindamas sielvarto, studijavau geriausiame šalies universitete (Nacionaliniame Kijevo Taraso Ševčenkos universitete), grojau muzikos instrumentais, pradėjau lankyti ispanų kalbos kursus ir gyvenau laimingą gyvenimą. Taip pat dirbau tekstų rašytoja, pavyko įgyti viešųjų ryšių diplomą. Dabar teko rašyti magistro darbą apie strateginę komunikaciją. Ukrainoje pastaruosius ketverius metus dirbau viešųjų ryšių specialiste. O bendravau su žiniasklaida nuolat. Anksčiau bendravau su vietine žiniasklaida, o dabar, susiklosčius aplinkybėms, perėjau prie tarptautinių.
Rusijos teroristai negailestingai bombardavo mūsų miestą. Mes su šeima gyvename rūsyje nuo 2022-02-24. Kiekvieną dieną girdimi sprogimai. Gerai, kad esame privačiame sektoriuje, tad daugiau namų, kurie yra šalia privataus sektoriaus, manau, šiek tiek padeda mus apsaugoti. Prieš vieną dieną pirmą kartą išlipau iš savo bombų prieglaudos, nes turėjau nueiti į gyvūnų parduotuvę ir nusipirkti šieno jūrų kiaulytei, taip pat maisto katei ir kitiems laikinai mūsų namuose gyvenantiems gyvūnams. Galiu pasakyti, kad sostinė gana gerai apsaugota nuo Rusijos teroristų, nes turime daug kontrolės punktų. Pavyzdžiui, šiandien vietos teritorinė gynyba manęs keturis kartus prašė pateikti asmens tapatybės kortelę arba pasą. Jie labai rimtai žiūri į savo darbą.
Šiame etape mane labai trikdo emocinė mamos būsena. Ji yra pasinėrusi į depresiją, nes yra aktyvi teatro veikėja Kijeve.
Kol kas nei iš miesto, nei iš užmiesčio niekur bėgti nesiruošiame. Pirma, tai labai rizikinga, antra, kaimynai pas mus atsivedė savo vaikus, todėl turime likti čia.
Rusijos teroristai jau apšaudė Antonovo gamyklą (kur surenkami lėktuvai), prekybos centrą „Lavina", gyvenamąjį kompleksą „Sirecki Sady". Visi jie yra kuo arčiau mano namų. Aš tiesiogine prasme esu šių vietų trikampyje.
Situacija Kijeve išlieka stabili. Tačiau draugė sako: "Ką tik man paskambino mama, Mariupolyje viskas labai blogai. Paprašė ką nors padaryti, papasakotiti visomis kalbomis, kas vyksta Mariupolyje, kad atkreiptų dėmesį užsienio žiniasklaida. Sugriauti visi žalieji koridoriai, vandens nėra, maisto nėra, bunkeryje sėdi žmonės, geria techninį vandenį, žmonės miršta tiesiog nuo dehidratacijos, visas humanitarinės pagalbos konvojus, vykstančius į Mariupolį, apšaudo Rusijos kariuomenė. Žmonės guli gatvėse, jų nebėra. Tai genocidas".
„Kaimyninės šalies" atstovai gatvėse šaudo vaikus, moteris, kunigus ir gyvūnus. Rusijos kariškiai mūsų šalyje norėjo susprogdinti atominę elektrinę, taikosi į ligonines, darželius ir netgi numetė bombą ant kapinių teritorijų. Blogiausia, kad dabar Rusija kariauja ne tik mūšio lauke, bet ir informaciniame fronte. Ir jei jau sulaukėme paramos iš 128 valstybių, kurios teigia, kad Rusija pradėjo karą, visi Rusijos gyventojai daro prielaidą, kad Putinas mus nuo kažko gelbsti. Nors turime labai draugišką šalį. Ir mums nereikia šio sunaikinančio išganymo.
Universitete studijavau žurnalistikos standartus. Ir aš žinau, kad autorius negali į tekstą įterpti asmeninės nuomonės. Tačiau rusai žiniasklaidą naudoja kaip propagandos įrankį ir nieko daugiau.
Jie jau sumanė parašyti straipsnį, kad Lvove (vakariniame Ukrainos mieste) vaikai kiekvieną dieną priešais mokyklą degina Rusijos vėliavą. Sako, mūsų prezidentas yra narkomanas. Nors iš tikrųjų jo prastą išvaizdą įrodinėja tai, kad jis nemiegojo nuo pat karo pradžios. Mūsų prezidentas yra labai drąsus. Šito iš jo nesitikėjau. O tie propagandistai dar rašo, kad pusryčiams valgome rusų vaikų galvas, Ukrainos teritorijoje pažeidžiame rusakalbius žmones ir bandome sušaudyti tuos, kurie norėjo išvykti iš šalies.
Manęs dažnai prašo eiti tiesioginiame eteryje, pasikalbėti apie situaciją šalyje. Bet, deja, mūsų rūsyje yra blogas ryšys. O per tiesioginę transliaciją kalbėti negaliu.
Todėl labai džiaugsiuosi, jei mano anksčiau nufilmuotas video turinys padės išsiaiškinti situaciją jūsų šalies žmonėms ir kitiems.
Mano bombų pastogės apžvalga:
https://drive.google.com/file/d/1Is-QqLwA2wh6w8DbRt29RZDsvzBjgWMH/view?usp=drivesdk
Ukrainos himnas (mano viršelis):
https://drive.google.com/file/d/1ihVB5_XKrW9cVV0NBOIo8i4F3XXn7wqV/view?usp=drivesdk
Štai keletas nuotraukų iš taikos meto ir šiandienos:
https://drive.google.com/drive/folders/1gD9idNr9sm4445y8FpKTmHhNNNm9KKZx?usp=sharing
Čia rasite atsakymus į pagrindinius klausimus: https://docs.google.com/document/d/1qEFnGpWDP9Lr-6t3-2M8FRk3g8H3Jnvd/edit?usp=sharing&ouid=113178161788724407174&rtpof=true&sd=true
Mano Facebook nuoroda: https://www.facebook.com/oltarzhe
Pagarbiai
Olha Oltarževska
P.S. Mūsų šeima labai myli Baltijos šalis. Prieš trejus metus Naujuosius metus šventėme su jumis, Vilniuje. Tikimės sugrįžti ir vėl keliauti, kai Ukrainoje bus taika.
Komentarai (6)