2018 m. spalio 24 d., Treciadienis

Savaitės tema

*print*

Archyvas :: Kultūros pasas – kelias edukacijai per kultūrą ir meną. Gal būt ir per spaudą

2018-07-18
 
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson kartu su Švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene pasirašė  įsakymą, patvirtinantį Kultūros paso koncepciją

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson kartu su Švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene pasirašė įsakymą, patvirtinantį Kultūros paso koncepciją

Vytautas Žeimantas

 

 

Lietuvoje atsiranda naujovė - Kultūros pasas. Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson kartu su Švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene pasirašė įsakymą, patvirtinantį Kultūros paso koncepciją. 
Dabar jau bus skelbiami kvietimai kultūros ir meno įstaigoms, menininkams bei edukatoriams teikti pasiūlymus, ką įtraukti į moksleiviams skirtų kultūrinių paslaugų rinkinį.
„Tai - didelė naujovė tiek kultūros, tiek ir švietimo srityje, ir svarbus dviejų ministerijų bendras darbas. Kultūros paso tikslas - nuo mažų dienų ugdyti mokinių kultūros suvokimą, meninį skonį, skatinti juos įsitraukti į kultūrines veiklas, kad susitikimas su kultūra, jos poreikis taptų jauno žmogaus būtinybe, gyvenimo dalimi, - teigė kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson. Kiekvienam mokiniui kalendoriniams metams numatyta skirti po 15 eurų. Šiuos pinigus mokinys galės panaudoti kartu su klase arba savo nuožiūra, rinkdamasis renginius arba edukacinius užsiėmimus, kurie bus pasiūlyti kultūros paso rinkinyje".
Abiejų ministerijų bendra ekspertų komisija vertins, ar meno įstaigų ir menininkų siūloma paslauga - spektaklis, koncertinė ar edukacinė programa, paroda, kitokio pobūdžio renginys atitinka kultūros paso koncepcijoje numatytus atrankos kriterijus. Teikiamos paslaugos bus vertinamos pagal jų indėlį į mokinių kultūrinio akiračio plėtimą, kultūros patirčių įvairovę bei kūrybingumo ir kritinio mąstymo ugdymą. Taip pat šios paslaugos turės būti ilgalaikės, teikiamos metus ar ilgiau ir pritaikytos specialiųjų poreikių turinčių mokinių įtraukimui.
„Šis kultūros pasas atvers mokykloms, mokytojams ir mokiniams didesnes galimybes pamatyti ir aplankyti daugiau šalies kultūros objektų, o svarbiausia - ugdymo procesas vaikams taps įdomesnis ir įvairesnis, išbandant kitokius būdus mokytis, išeinant iš klasės, suolo, vadovėlių rėmų. To labiausiai ir siekiame formuodami naują ir modernų ugdymo turinį bei pačią mokyklą ir požiūrį į ją", - sako švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė.
Siekis nuo mažų dienų ugdyti mokinių kultūros suvokimą, meninį skonį, kultūros pažinimo ir patyrimo įpročius, skatinti juos įsitraukti į kultūrines veiklas, kad susitikimas su kultūra, jos poreikis taptų jauno žmogaus būtinybe, sėkmingai taikomas užsienyje. Geri Vokietijos, Islandijos, Latvijos ir kitų valstybių pavyzdžiai buvo pritaikyti kuriant ir lietuviškojo kultūros paso koncepciją.
Už 15 eurų mokiniai galės vidutiniškai pasirinkti 4 kultūros ir meno paslaugas (kultūros renginius, kultūrinės edukacijos užsiėmimus ar kultūros renginius, kuriuose įtraukiama ir kultūrinė edukacija). Atlikta kultūros ir meno įstaigų teikiamų paslaugų analizė parodė, kad paslauga gali kainuoti nuo 1 euro (kultūrinė edukacija) iki 15 eurų (kultūros ar meno renginys).
Jau nuo rugsėjo tokiu pasu galės naudotis pradinių klasių mokiniai, o nuo 2019-ųjų pradžios - visi mokiniai.
Suma buvo pasirinkta, atsižvelgus į darbo grupės Kultūros paso koncepcijai parengti pateiktus pasiūlymus, įvertinus panašias užsienio šalių programas ir Lietuvos finansines galimybes bei atliktų apklausų rezultatus.
Kultūros paso koncepciją rengė sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė - kultūros ir švietimo sričių, administravimo ir finansų specialistai ir mokinių atstovas. Pasirengimo etape buvo apklausti mokiniai, mokytojai ir kultūros įstaigos, nepriklausomi menininkai, siekiant išsiaiškinti kokie kultūros renginiai yra noriai lankomi mokinių, kokia tokių renginių pasiūla egzistuoja atokesnėse vietovėse.
Kultūros paso veiklos 2018-2019 m. bus finansuojamos ES struktūrinių fondų lėšomis.
"Atsiradęs Kultūros pasas numato kultūros paslaugų plėtrą jauniems žmonėms ir valstybės finansavimą. Manau, kad galima būtų padiskutuoti ir apie galimybę įtraukti į paslaugas ir spaudos prenumeratą ir padidinti finansavimą, " - sako LŽS ir NŽKA pirmininkas Dainius Radzevičius.
Manau, kad šis kolegos D. Radzevičiaus siūlymas yra reikšmingas ir naudingas moksleiviams bei periodinių leidinių leidėjams. Dalinai padengus prenumeratos kaštus, atsirastų moksleiviams palankesnės galimybės geriau susipažinti su kultūrine spauda, priartėti prie kultūros, o leidėjams atsirastų galimybė plėtoti kontaktus su jaunimu, skleisti tarp jaunimo kultūrą, meną. 
Rubrika Savaitės tema yra Spaudos, radijo ir tlevizijos rėmimo fondo projekto dalis

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2018-09-16 11:10
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media