2022 m. rugsejo 27 d., Antradienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Savaitės tema

*print*

Archyvas :: Prenumeratoriai laiku negauna laikraščių. „Lietuvos paštas“ grįžta į XIX amžių?

2022-08-11
 
Romas Bacevičius

Romas Bacevičius

Romas Bacevičius,
„XXI amžiaus" redaktorius
Gerbiamieji skaitytojai, tikrai nemačiau tų arklių ir jų traukiamų vežimų, todėl negaliu tvirtinti, kad „Lietuvos paštas" grįžo į XIX amžiuje ir anksčiau buvusią pašto pristatymo tvarką, tačiau tokias išvadas pasidariau iš to, kad didelė dalis birželio 30-ąją į „Lietuvos pašto" logistikos centrą Kaune pristatytų mūsų siuntų su „XXI amžiumi" adresatus (laikraščio platintojus) pasiekė tik liepos 13-ąją. Per tokį laiką iš bet kurio Lietuvos kampelio net prasti nepakeisti arkliai būtų nuvežę į Vilnių (čia atvežamos visos siuntos) ir viską surūšiavus bei paskirsčius nugabenę adresatams į bet kurią mūsų šalies vietą.
Išmaniai, moderniai, pažangiai, operatyviai ir nuostabiai patogiai „Lietuvos pašto" Vilniaus logistikos centre skirstomos siuntos turėjo būti išsiųstos tą pačią dieną, birželio 30-ąją, tačiau ta pajėgi tūkstančius siuntų galinti paskirstymo mašina buvo labai „pavargusi" ir neturėjo jėgų paskirstyti visas siuntas, o storesnes pasiliko rytojui. Kitą dieną, beauštant liepos 1-osios rytui, paaiškėjo, kad tai - naujas mėnuo, o nuo pat pirmos jo dienos pasikeitė kainos už siuntų pristatymą. Matyt, pašte apie tai buvo pamiršę. Bet mes „XXI amžių" išsiuntėme tada, kai „Lietuvos paštas" priėmė siuntas dar senomis kainomis. Ir dalį jų išsiuntė bei pristatė gavėjams. Matyt, „Lietuvos pašto" Vilniaus logistikos centre dirbantiems žmonėms nuo Joninių iki Mindauginių buvo labai sunkus laikas, gal dar nebuvo išsiblaivę, gal veikė abstinencija, kad neišsiųstas mūsų siuntas pamiršo. Bet vis dėlto po Mindauginių tikriausiai žmonės išsiblaivė ir mūsų siuntas prisiminė, todėl 60 jų pasiuntė mums atgal ir liepos 9-ąją, šeštadienį, iš Kauno centrinio pašto gavome pranešimą atvykti sugrąžintas siuntas atsiimti.
Laimė, kad ten dirba supratingi žmonės, kuriems tinkamai atlikti pareigas netrukdo nei Joninės, nei Mindauginės. Jie pamatė, kad tai - jų kolegų Vilniuje aplaidumas, todėl pasiūlė ten pat, ant senų gavėjų adresų užklijuoti naujus per „Lietuvos pašto" savitarnos sistemą kompiuteriu atsispausdintus gavėjų adresus. Liepos 11-ąją, nutraukę savo atostogas, tai ir padarėme, o liepos 13-ąją „XXI amžius" pasiekė adresatus. Tas liepos 1 dienos laikraščio numeris buvo storesnis, o į bažnyčias skaitytojams jis pateko tik liepos 17-ąją. Taigi labai operatyvu! Ir už tokį arklio greičio operatyvumą turėjome susimokėti jau gerokai padidėjusiomis kainomis.
Beje, ne visas šias siuntas laiškininkai pristatė. Kai kurie vos paneša didžiulius kiekius laikraščių ir žurnalų prenumeratoriams, todėl storesnių siuntų iš pašto nė neima, o atneša tik lapelį, kad gavėjas pats ateitų siuntos pasiimti.
Dėkojame visiems „XXI amžiaus" platintojams, kad jie padeda ne tik mums, bet ir atlieka laiškininkų darbą.
Liūdna darosi matant, kad narkotikų legalizavimu besirūpinančios partijos statytinis susisiekimo ministras Marius Skuodis, kuriam priklauso ir „Lietuvos paštas", visai nesistengia paneigti sklandančios nuomonės, kad šią įstaigą specialiai siekiama sukompromituoti ir padaryti neatliekančią savo funkcijų, kad atsirastų priežastis ją privatizuoti. Tie gudručiai galbūt prigalvoja visokių dalykų, pavadina juos naujovėmis, o paskui vis keičia, imasi kitų, imituodami geresnio varianto paiešką, kad tik būtų blogiau klientams.
Kai kurių nurodymų žemesnės grandies pašto darbuotojai galbūt nevykdo tyčia (gal be reikalo juos apkaltinome neišsiblaivius po Joninių), norėdami, kad dėl blogai atliekamos paslaugos klientai reikštų pretenzijas „Lietuvos pašto" vadovybei ir tik tada jiems atsirastų galimybė pasigerinti darbo sąlygas, nes jų pačių čia turbūt niekas neklauso.
Tik gaila paprastų laiškininkų, kurie turi vykdyti visus savo valdžios nurodymus. Kai pasikalbi su jais, supranti, kad laiškininkus valdžia laiko tuščia vieta, jų nuomonės, pageidavimų ar pasiūlymų, kaip gerinti darbą, niekas neklausia. O aukštuose Vilniaus pastatuose sėdintys įvairias pareigas einantys „Lietuvos pašto" valdininkai, atrodo, rūpinasi ne jais ir klientais, o savo pinigine.
Seimo narys socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas primena, kad „Lietuvos pašto" generalinė direktorė Asta Sungailienė, patenka į didžiausią algą gaunančių vadovų dešimtuką (8800 eurų, nedaug atsilieka nuo Prezidento), bet jos vadovaujama įmonė „nesitraukia iš skandalingų antraščių ir vis skundžiasi dėl nuostolių".
„Lietuvos paštui" toliau atleidžiant darbuotojus, naikinant skyrius ir ketinant drastiškai pakelti leidinių pristatymo kainas, socialdemokratai įspėja, kad ši įmonė peržengė „visas raudonąsias linijas". Socialdemokratų frakcijos atstovų teigimu, atsakomybę už tai, kad valstybės akcinės bendrovės veiksmai prieštarauja viešajam interesui, turi prisiimti susisiekimo ministras, Laisvės partijos atstovas M. Skuodis.
„Akivaizdu, kad ministras nesusitvarko su jam pavaldžiomis valstybės įmonėmis. Ministrui dera prisiminti, kad „Lietuvos paštas" turi atliepti ir viešąjį interesą - nepalikti gyventojų be paslaugų ten, kur jokios alternatyvos žmonėms nėra prieinamos. Daugelis žmonių, gyvenančių atokiau nuo regionų centrų, po visokiausių „karpymų" jų tiesiog nebegaus, - sako Seimo narys K. Vilkauskas. - Antrus metus iš eilės paštas kelia leidinių prenumeratos pristatymo kainas miestuose: pernai jos padidėjo dvigubai, o nuo kitų metų augs net 10 kartų. Esą dėl prastos įmonės finansinės padėties paštas atleis 600 darbuotojų, nors 2021 metais gavo daugiau kaip 111 mln. eurų pajamų ir šiuo metu kraustosi į naują prabangų biurą", - pažymi K. Vilkauskas. Pasak jo, iki šiol bandymai „sugrąžinti paštą į doros kelią" nedavė rezultatų.
„Pašto vadovė sako, kad didžiausius nuostolius paštui atneša tradicinės paslaugos! Paštas grasina dar didinti įkainius. Visai suįžūlėjo! Reikia galvoti apie radikalesnes poveikio ir drausminimo priemones", - teigia K. Vilkauskas.
Kitas Seimo narys socialdemokratas Tomas Bičiūnas nesutinka su susisiekimo ministro argumentais dar labiau optimizuoti „Lietuvos pašto" veiklą ir stebisi, kai vietoje pašto skyrių siūlomi žmonėms mobilieji paštininkai, kurie dirbs tik 15 minučių kasdien.
„Vargu, ar žmonės galės susimokėti mokesčius, nes šie „mobilieji paštininkai" bus užsiėmę prekyba! Jau parengti prekių katalogai žmonėms dalinti, o apie pašto paslaugas gyventojai tik gandus gaudo", - sako T. Bičiūnas.
Be to, pasiekia skundai dėl laiku nepristatomų pensijų. „Žmonės priversti „budėti" laukdami paštininko ir vis tiek gauna atsakymą, kad paštininkas jų nerado", - nurodo T. Bičiūnas.
Seimo narys socialdemokratas Vidmantas Kanopa kreipėsi į susisiekimo ministrą M. Skuodį dėl pašto skyrių naikinimo, tačiau ministerija atrašė, esą sprendimus dėl pašto paslaugų ir padalinių išdėstymo priima „Lietuvos pašto" vadovybė.
Liepos 28-ąją „Lietuvos pašto" generalinė direktorė A. Sungailienė, reagavusi į kelių Seimo narių priekaištus, paskelbė, kad pastaruoju metu keletas politikų savo pasisakymuose kritikuoja „Lietuvos pašto" mobilaus laiškininko paslaugų plėtrą uždarant pašto skyrius, paslaugų kainodaros pokyčius, darbuotojų skaičiaus mažinimą. „Dėl „Lietuvos pašto" vykdomų pokyčių LSDP frakcija Seime susisiekimo ministro prašo paaiškinimų, nors ministras įmonei formuoja lūkesčius, nustato rodiklius, tačiau nepriima organizacinių sprendimų, - teigia A. Sungailienė. - Dėl šios priežasties jaučiu pareigą atsakyti į viešumoje nuskambėjusias abejones dėl bendrovėje vykstančių pokyčių pagrįstumo. Kokybiškos ir paprastos pagrindinės pašto paslaugos - laiškų ir siuntų priėmimas bei siuntimas - yra esminė, bendrovės strategijoje įtvirtinta „Lietuvos pašto" užduotis. „Gauti" ir „siųsti" - pagrindiniai žodžiai, atspindintys mūsų veiklos paskirtį. Tradicinių pašto paslaugų teikimas yra kertinė „Lietuvos pašto" veiklos dalis, jas teikti įpareigoja turima veiklos licencija ir „Lietuvos pašto" akcininko - valstybės - lūkesčių rašte suformuluotos veiklos gairės. Tačiau dažniausiai esame kritikuojami ne dėl jų, o dėl neatliekamos socialinės funkcijos. Ji nėra įvardinta „Lietuvos pašto" veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose, nėra nustatytų rodiklių ar finansavimo mechanizmų. Kartu tai jokiu būdu nereiškia, kad socialinė atsakomybė mums yra svetima. Tūkstančiai bendrovės darbuotojų kasdien bendrauja su klientais visoje Lietuvoje, tad mes suprantame, kad įsitraukdami ar patys įgyvendindami socialines iniciatyvas galime kurti didelį teigiamą poveikį. Jį ir stengiamės užtikrinti pradedant sudaryta galimybe per pandemiją paskiepyti senjorus nuo COVID-19 pašto patalpose ar net jų namuose, baigiant įvairiomis paramos Ukrainai formomis. Girdime sakant, kad mažuose miesteliuose veikiantys pašto skyriai, be tiesioginės veiklos, tarnauja ir kaip gyventojų susibūrimo ir bendravimo vietos. Tačiau šią funkciją geriausiai atlieka bendruomeniniai arba kultūros centrai, kurių tiesioginė paskirtis - suteikti erdvę gyventojų bendrystei".
Toliau „Lietuvos pašto" generalinė direktorė A. Sungailienė teigia, kad esą visose išsivysčiusiose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, poreikis tradicinėms pašto paslaugoms kasmet mažėja. Pasak jos, vos per trejus metus universaliųjų pašto paslaugų apimtys Lietuvoje susitraukė beveik perpus - nuo 21 mln. vienetų 2019 metais iki 11 mln. vienetų 2021 metais. Ir šiais metais tendencija išlieka ta pati. Mažėjanti tradicinių pašto skyriuose teikiamų paslaugų paklausa ir ženkliai kylančios šių skyrių išlaikymo sąnaudos lemia augantį pašto skyrių veiklos nuostolingumą. Generalinė direktorė teigia, kad siekdamas didinti pašto paslaugų efektyvumą ir atsižvelgdamas į klientų elgsenos pokyčius, mažesnių miestelių gyventojams „Lietuvos paštas" pasiūlė mobiliojo laiškininko paslaugas. Tai yra tarsi paštas ant ratų, kuomet visos pašto paslaugos klientui teikiamos ne stacionariame skyriuje, o pristatomos atvykus į kliento namus ar kitą jam patogią vietą. Tuo būdu pašto paslaugos dar labiau priartinamos prie kliento. Tai ypač aktualu atokesnių vietovių gyventojams, senjorams, asmenims su negalia. Direktorė pažymi, kad iki pradedant teikti mobiliojo laiškininko paslaugas mažesniuose miesteliuose laiškininkai gyventojų namuose suteikdavo iki 80% visų paslaugų.
„Dažnas pokytis yra sudėtingas ir reikia laiko, norint prie jo priprasti, - teigia A. Sungailienė. - Ši situacija nėra išimtis. Tačiau vietoje uždaromų pašto skyrių siūlydami mobiliojo laiškininko paslaugas gyventojams tikrai nesiūlome katės maiše. Atvirkščiai, šios paslaugos nėra naujos, jas pradėjome teikti dar 2017 metais, pradėję pašto tinklo pertvarką. Ši permaina nuosekliai, etapais vykdoma jau penkerius metus, o per tą laiką pašto skyrių skaičius sumažėjo daugiau negu du kartus. Paraleliai buvo plečiamos mobiliojo laiškininko paslaugos, kurios yra vertinamos itin gerai - šiandien jomis patenkinti 80% besinaudojančių klientų".
Mobiliojo laiškininko paslaugomis Lietuvoje naudojasi beveik 14 tūkst. kaimiškų vietovių. Mobilieji laiškininkai aptarnauja daugiau nei 334 tūkst. adresų visoje Lietuvoje. Tik ką kalbės generalinė direktorė, kai ims masiškai gesti automobiliai, su kuriais kartais sunkiai įveikiamais keliais važinėja mobilieji laiškininkai?
Generalinė direktorė pamini dar vieną neišvengiamą pokytį, kurį „Lietuvos paštas" turėjo priimti dėl minėtų tendencijų - atsisveikinti beveik su 600 kolegų, daugiausiai dirbusių pašto skyriuose. Tai esą buvo būtina norint išlaikyti efektyvią ir kartu finansiškai tvarią bendrovės veiklą.
Pasak A. Sungailienės, bendrovės veiklos efektyvinimas svarbus ir gerinant darbuotojų darbo sąlygas, laikantis nuoseklios atlygio didinimo politikos bei užtikrinant darbuotojų aprūpinimą šiuolaikinėmis darbo priemonėmis. Vien tik per praėjusius ir šiuos metus darbo užmokesčio didinimui bendrovė skyrė per 4 mln. eurų, o teigiamą atlygio pokytį esą pajuto daugiau kaip 80% darbuotojų.
„Efektyvi kiekvienos bendrovės veikla neatsiejama ir nuo reagavimo į ekonomikos realijas. Dėl šios priežasties pastaruoju metu esame priversti reaguoti į didelę paslaugų ir prekių kainų infliaciją, - teigia A. Sungailienė. - Pastaroji yra pagrindinė priežastis, slypinti už kito kritikos strėlių sulaukusio bendrovės sprendimo - tam tikrų paslaugų kainų didinimo. Laikome tai atsakingu sprendimu, kurį priimtų bet kuri finansų tvarumu ir veiklos tęstinumu besirūpinanti įmonė, kuri atsako prieš savo darbuotojus, klientus bei partnerius".
Pasak A. Sungailienės, tolimesnės prognozės vienareikšmės - Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, laiškų ir kitų tradicinių pašto paslaugų poreikis ir toliau mažės, todėl esą jau kurį laiką bendrovė deda pastangas stiprinant elektroninės prekybos pozicijas siuntų rinkoje. Būtent orientavimasis į šiuolaikiškas kurjerių ir paštomatų paslaugas yra kelias, kuriuo žengia „Lietuvos paštas", neatsilikdamas nuo savo kolegų Vakarų šalyse.
Deja, „Lietuvos pašto" vadovė nieko nekalba apie jo teikiamų paslaugų kokybę, nors kokybiškos ir paprastos pagrindinės pašto paslaugos, kaip teigia generalinė direktorė, yra esminė, bendrovės strategijoje įtvirtinta „Lietuvos pašto" užduotis. Kažin, ar būtent ne dėl nepatenkinamos paslaugų kokybės klientai renkasi kitas siuntų pristatymo bendroves, todėl „Lietuvos paštas" netenka nemažos jų dalies, o paskui dėl to apgailestauja. Vargu ar veiktų tiek daug privačių siuntas pristatančių bendrovių, jei žmonės būtų patenkinti „Lietuvos paštu". Bet kurio žmogaus, besinaudojančio privačios bendrovės paslaugomis, paklausk, kodėl jis nesirenka „Lietuvos pašto", ir išgirsi tokių istorijų, kad suprasi, jog jie neapsikentė dėl nepatenkinamos kokybės bei kvailų atsirašinėjimų pateisinant savo aplaidumą, todėl pasielgė teisingai. Bandėme ir mes dėl šio atvejo aiškintis, bet atsakymo nesulaukiame jau visas mėnuo. Gavome automatinį atsakymą, patvirtinantį, kad mūsų kreipimasis gautas, kad mūsų užklausą peržiūrės ir atsakys, kaip įmanoma greičiau ir kad klausimai dėl siuntų išnagrinėjami ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų... Tik nenurodė, kada tas dienas pradės skaičiuoti?
Taigi ką daryti mums, kurie esant senai, bet esą prastai tvarkai, šiandien išsiuntę žinojome, kad visas mūsų siuntas gavėjas, gyvenantis net nuošaliame kaime, gaus rytoj, bet dabar, kai ta tvarka moderni, išmani, pažangi ir tiesiog tobula, ne tik gauna po kelių dienų, bet ir atsiųsto jam neatneša, o kviečia pačiam ateiti ją pasiimti?.. Bet kaina už pristatymą ir nepristatymą yra ta pati. Apie generalinės direktorės minimus „kainodaros pokyčius" nė nekalbėkime, nes jie rodo, kad siuntos į kai kurias vietas pabrango kelis kartus, o kaimiečiai, netekę pašto skyrių, nukentės labiausiai, nes, siųsdami jiems, turėsime sumokėti dar daugiau, paskui, pateikdami sąskaitas už laikraščius, tą gerokai padidėjusią sumą iš jų išskaičiuoti. Pradėtume naudotis privačių siuntų pristatymo bendrovių paslaugomis, bet jos negarantuoja greito pristatymo į kaimą. O „Lietuvos paštas", kaip minėjau, blogais laikais garantavo ir pristatė kitą dieną. Taigi gal iš tiesų išmaniai dirbantis „Lietuvos paštas" grįžta pasižvalgyti į XIX amžių?
Paskutinį kartą atnaujinta: 2022-08-11 10:23
 
 

Komentarai (5)

Jūsų el. paštas

Pensininkas

2022-08-17 18:03

Ne vien Lietuvos paštas kaltas dėl tokios betvarkės, bet ir Susisiekimo ministerija, netgi Vyriausybė, kad daleidžia tokius dalykus.Visiškai nesirūpinama gyventojų poreikiais, viskas daroma, kad tik būtų blogiau. Šalyje chaosas, kur tik bepažvelgsi, o niekas nieko nedaro.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Petras

2022-08-16 17:37

Kas iš tų rašinių, nusiskundimų, padejavimų? Juk visi puikiai žino ir mato, kaip blogai dirba Lietuvos paštas. Kaimuose, miesteliuose pašto skyriai uždarinėjami, spauda vėluoja, betvarkė visur. O šalies valdžia bejėgė sutramdyti, įvesti tvarką. Štai kokia tvarka gerovės valstybėje.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Saulius Jausmantas

2022-08-13 11:16

Paštas labai blogai dirba.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Asta

2022-08-12 16:17

Beje, jų kurjerių tarnyba dirba prasčiausiai. Jei veža LP kurjeriai ir nėra kito pasirinkimo, net neužsakinėti stengiuosi. O kai RRT informuoji, tai net jiems atsakyti vėluoja... Patikrinta praktiškai...

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media