2019 m. birželio 16 d., Sekmadienis

Savaitės tema

*print*

Tarnauti tiesai, teisingumui ir bendrystei, Popiežiaus Pranciškaus mokymas apie žurnalistų ir socialinių tinklų veikimą

2019-06-11
 
Popiežius Pranciškus sveikinasi su Italijoje dirbančių užsienio žurnalistų asociacijos pirmininkavimą baigiančia turkų žurnaliste Esma Cakiz, šalia kurios stovi  naujoji pirmininkė amerikietė Patricia Thomas

Popiežius Pranciškus sveikinasi su Italijoje dirbančių užsienio žurnalistų asociacijos pirmininkavimą baigiančia turkų žurnaliste Esma Cakiz, šalia kurios stovi naujoji pirmininkė amerikietė Patricia Thomas

Mindaugas BUIKA

 

„Bažnyčia yra jūsų pusėje"
Viešpaties Žengimo dangun iškilmėje, per Šeštines, tradiciškai jau 53-ąjį kartą minėta Vatikano II Susirinkimo pageidauta ir 1967 metais popiežiaus Pauliaus VI įsteigta Pasaulinė visuomenės komunikavimo priemonių, žiniasklaidos diena. Tuo tikslu popiežius Pranciškus vėl paskelbė savo metinį kreipimąsi, šį kartą pavadintą „Mes esame vieni kitų nariai" (Ef 4, 25), kuriame nagrinėjamos šiuolaikinių socialinių tinklų, ypač interneto, panaudojimo galimybės ir kontroversijos asmenų ir bendruomenių gyvenime. Kiek anksčiau, gegužės 18 dieną, Vatikane priėmęs Italijoje dirbančių užsienio spaudos žurnalistų asociacijos narius, Šventasis Tėvas, padrąsindamas jų veiklą, sakė, kad Bažnyčia vertina, kai profesionaliai ir objektyviai žiniasklaidoje aptariamos visuomenės gyvenimo žaizdos, net jeigu tai yra ir bažnytinės bendruomenės žaizdos. „Jūsų darbas yra vertingas, nes tai prisideda prie tiesos paieškos, o tiesa, kaip moko Evangelija, mus padaro laisvus", - sakė popiežius Pranciškus. Jis priminė kaip šv. Jonas Paulius II 1988 metų pradžioje apsilankęs užsienio žurnalistų asociacijos būstinėje Romoje, patvirtino: „Bažnyčia yra jūsų pusėje. Nepriklausomai nuo to, ar jūs esate krikščionys, ar išpažįstate kitą tikybą, Bažnyčia visada pripažins, kad yra teisinga palaikyti žurnalistinę veiklą, kaip ir spaudos laisvę". Nepakeičiamas žiniasklaidos vaidmuo sąlygoja žurnalistams patikėtą didelę atsakomybę, todėl reikia ypač rūpintis kaip ir kokie žodžiai panaudojami straipsniuose, perduodant informaciją ir įvykių komentarus, nes jie daro reikšmingą poveikį kitiems. Taip aiškindamas Šventasis Tėvas nurodė savo pirmtako popiežiaus Benedikto XVI prieš dešimtmetį susitikime su žurnalistais išsakytas mintis: „Žiniasklaida, pranešdama apie dramatiškus įvykius ir tendencijas, tarsi nori mus padaryti „žiūrovais", tai yra lyg iškilęs blogis susijęs su kitais, o mes nesame už tai atsakingi. Tačiau iš tikrųjų visi mes esame geresni ar blogesni „veikėjai" ir mūsų požiūris ar atitinkamas elgesys daro įtaką kitiems".
Aktuali nuolankumo dorybė
Popiežius Pranciškus kvietė žurnalistus darbuotis dėl tiesos ir teisingumo, kad komunikacijos priemonės būtų statymo, o ne griovimo įrankis, skatintų sutarimo paiešką, o ne konfliktus, nuoširdų abipusį dialogą, o ne vienpusišką monologą. Žiniasklaida turi stengtis padėti rasti problemų sprendimo kelius, o ne vesti į aklavietę, ieškoti didesnio vieni kitų supratimo, o ne ignoravimo ir atmetimo, siekti taikos, o ne sėti neapykantą, suteikti balsą tiems, kurie neturi balso, o ne būti vien garsiakalbiu rėksmingiems triukšmadariams. Šventasis Tėvas ypač atkreipė dėmesį į nuolankumo dorybę, labai svarbią dvasiniam gyvenimui, sakė, kad ji turi ypatingą reikšmę ir žurnalistų profesinėje veikloje. Žinoma, šioje srityje yra reikalinga bendroji kompetencija, istorinės žinios, smalsumas, gebėjimas tirti ir užduoti reikiamus klausimus, įžvalgumas prieštaringų aplinkybių kontekste. Tačiau sunkiame tiesos paieškos kelyje mus turi skatinti rūpestingas problemos vertinimas, nepasitenkinant vien paviršutiniškais pastebėjimais ir standartiniais sprendimais suvokiant realaus gyvenimo sudėtingumą. Būtent todėl yra reikalingas nuolankumas, kuris skatina ne tiek pirmajam sužinoti ir perduoti skandalingą žinią, kiek nuosekliai ištirti įvykį, nepasiduodant išankstinei visa ko supratimo prielaidai, kuri tik menkina visapusiško pažinimo siekį. Nuolankumas nepadaro žurnalisto vidutinybe, bet tiesiog skatina suvokimą, kad parašytu straipsniu, pravesta radijo ar televizijos laida bei internetiniu pranešimu galima padaryti daugiau gero, dirbant atidžiai ir rūpestingai. Kita vertus, jeigu viso to pritrūksta, galima padaryti nemažą žalą kitiems, gal netgi ištisoms bendruomenėms. Kaip pavyzdį popiežius Pranciškus nurodė kartais pasitaikančias reikšmingas ir daugelį šokiruojančias antraštes, kurios sukuria klaidingą tikrovės apibūdinimą. Klaidingos žinios ištaisymas ar paneigimas visada reikalingas, bet to jau gali nebepakakti, ypač žinant, kad socialiniais tinklais neteisinga informacija greitai paplinta ir daugelio priimama kaip autentiška. „Todėl jūs, žurnalistai, turite visada žinoti savojo žiniasklaidos įrankio galią ir priešintis pagundoms kuo greičiau skelbti nepakankamai patikrintas naujienas", - sakė Šventasis Tėvas.
Vengti stereotipų kūrimo
Dabar, kai daugelis yra linkę iš anksto vertinti viską ir kiekvieną pagal savo turimas prielaidas, žurnalistams yra svarbu ne tiek stengtis pirmauti perduodant žinias, bet rasti laiko gilesniam išsiaiškinimui ir supratimui. Popiežius Pranciškus pabrėžė, kad toks nuolankumas padeda žurnalistams priartėti prie tikrovės, išsamiau ir teisingiau susipažinti su faktais prieš juos atpasakojant ir komentuojant. Nepatartina naudotis kraštutiniais šūkiais, kurie nepadeda suvokti tiesos ir ieškoti sprendimų. Nereikia kurti stereotipų supaprastintai pristatant atskirus individus, tarsi jie gebėtų vieni išspręsti visas problemas arba būtų atsakingi už viską, kas blogo įvyko. Dabar, kai socialinėje komunikacijoje ir ne vien tik joje naudojamos priešiškos ir paniekinančios sąvokos, kurios gali ne vien pakenkti žmogui, bet visiškai jį sugniuždyti, žiniasklaidos darbuotojui reikia pasverti kiekvieną žodį. Šventasis Tėvas priminė vertingą žurnalistų globėjo šv. Pranciškaus Saleziečio pastebėjimą, kad žodžiais reikia naudotis kaip chirurgas naudoja skalpelį, tai yra su ypatingu atsargumu. Šiandien, kai priešiškos sąvokos blogai vertinant kitus tapo kone įpročiu, skirstant žmones į iš anksto sudarytas „blogųjų" gretas, būtina prisiminti, jog kiekvienas asmuo turi prigimtinį orumą, kurio niekada negalima atimti. „Dabar, kai plačiai skleidžiamos „fakenews" (klaidinančios žinios), nuolankumas jus turėtų apsaugoti nuo neteisingos informacijos „sugedusio maisto" pateikimo ir siūlyti tik gerą tiesos „duoną", - vaizdingai aiškino popiežius Pranciškus spaudos darbuotojams. - Nuolankus žurnalistas yra laisvas žurnlistas. Jis yra laisvas nuo sąlygotumų, išankstiunių nusistatymų ir todėl drąsus. Laisvė reikalauja drąsos". Šventasis Tėvas priminė liūdną statistiką, kad pasaulyje žūsta dešimtys drąsių žurnalistų, su pasiaukojimu informuojančių, kas vyksta karų ir konfliktų aplinkybėmis, pranešančių apie korumpuotų režimų nusikaltimus bei kitas dramatiškas situacijas, dėl kurių kenčia daugybė mūsų brolių ir seserų.
Nepamiršti kančios situacijų
„Spaudos ir raiškos laisvė yra svarbus indikatorius, apibūdinantis šalies sveikatos būklę", - pripažino Šventasis Tėvas. Jis pastebėjo, jog niekada negalima užmiršti, kad viena pirmųjų priemonių, kurių imasi valdžią užgrobusios diktatūros, yra spaudos laisvės eliminavimas stengiantis padaryti, kad žiniasklaida taptų ideologiškai klusni. Būtent todėl mums reikia žurnalistikos, kuri tarnautų tiesai, gėriui ir teisingumui, užtartų ir gintų persekiojimų aukas, būtų atskirtųjų, atstumtųjų ir diskriminuojamųjų pusėje. Popiežius Pranciškus kvietė žurnalistus savo kūrybiniuose darbuose nepamiršti daugelio istoriškai nepastebimų kančios situacijų, apie kurias žinios nepakliūna į pirmuosius spaudos puslapius ir neretai nugrimzta į abejingumo tamsybes. Juk vyksta dabar ir jau užmiršti karai, ir konfliktai, apie kuriuos retai praneša žiniasklaida, nes „šūvis jau paleistas" ir, neva nebeverta prie to grįžti, nors žūsta žmonės. Taigi, kiekviena besitęsianti kančia turi būti žinoma, primenama ir mobilizuojanti, todėl informavimas apie ją yra gera žiniasklaidos tarnystė. Šventasis Tėvas ragino žurnalistus pranešti apie tuos, kurių gyvybė užslopinama dar prieš gimimą (atliekant abortus) arba netrukus po gimimo dėl bado, medikamentų stokos ir nesirūpinimo. Reikia kalbėti apie vaikus, kurie yra seksualiai ir socialiai išnaudojami, verčiami dalyvauti ginkluotose kovose ir organizuotų nusikaltėlių gaujose. „Padėkite mums neužmiršti ir tų vyrų ir moterų, kurie yra persekiojami dėl savo tikėjimo ar etniškumo, - prašė popiežius Pranciškus žurnalistų. - Padėkite mums neužmiršti tų, kurie dėl nelaimių, karų, terorizmo, bado ir troškulio yra priversti palikti savo gimtines ir ieškoti prieglobsčio svetur". 
Tai - ne skaičiai, bet žmonių veidai, gyvenimo istorijos, natūralaus išsigelbėjimo ir laimės siekis, bet daugelio jų kapinėmis tampa Viduržemio jūros vandenys...
Parodyti tylų ir kantrų gerumą
Pabrėždamas, kad nuolankus ir geras žurnalistas stengiasi pastebėti ir papasakoti apie gerumą, kuris dažnai atsiskleidžia sudėtingose situacijose, Šventasis Tėvas pripažino, kad jam, kaip Romos vyskupui, daro didelį įspūdį žinios, kaip daug žmonių ištikimai ir netgi herojiškai padeda vargšams, seniems tėvams, sergantiems vaikams. Kiek daug yra žmonių, kurie nuoširdžiai atlieka savo kasdienę tarnystę kitiems ir tiesiog gelbėja kenčiančius, užuot nusigręžę ir praėję pro šalį. „Reikia žiniasklaidai, vietoje skandalingos informacijos (apie „žvaigždes" ir didžiuosius nusikaltimus), daugiau pranešti apie šiuos gerus darbus, kurie, ačiū Dievui, yra pakankamai paplitę ir nusipelno didesnio dėmesio, - teigė popiežius Pranciškus. - Tokia yra tikrovė, kalbant apie tuos, kurie nepasiduoda abejingumui, nepabėga, pastebėję neteisingumą, bet stengiasi jam pasipriešinti, neretai veikdami kantriai ir tyliai". Tai yra tikras gerumo okeanas, kuris nusipelno būti labiau žinomas, nes duoda teigiamą pavyzdį kitiems ir stiprina visų mūsų viltį. Baigdamas pokalbį Šventasis Tėvas užtikrino, kad ir toliau vertins pozityvias žurnalistų pastangas gyvenant tarnystės dvasioje, kuri yra jų misija. Atkreipdamas dėmesį, kad susitikimo dalyviai buvo Italijoje dirbantys užsienio žurnalistai, Popiežius sakė, kad jie yra kaip veidrodis, atspindintis šalies teigiamus ir neigiamus gyvenimo aspektus, ir kvietė, kad jame daugiau būtų juntama ir sėjama viltis. O tai gali padaryti tik nuolankūs ir laisvi žiniasklaidos profesionalai, vyrai ir moterys, kurie nori palikti gerą antspaudą istorijoje.
Interneto galimybės ir pavojai
Kreipimesi birželio 2-ąją Katalikų Bažnyčioje minimai (ir atitinkamoms rinkliavoms) Pasaulinei žiniasklaidos dienai (tai buvo paskelbta dar sausio 24-ąją, žurnalistų globėjo šv. Pranciškaus Saleziečio liturginėje šventėje), popiežius Pranciškus pripažįsta, kad internetas ir naujieji socialiniai tinklai suteikia išskirtines informavimo galimybes. Kita vertus, dabar internete plinta dezinformacija, sąmoningas ir tikslingas faktų bei tarpasmeninių santykių iškraipymas, dažnai įgyjantis diskreditavimo pobūdį. Aiškindamas tokį dvipusiškumą, Šventasis Tėvas nurodo, kad, jeigu internetas „padeda mums susisiekti, atrasti ir padėti vieni kitiems", bet tuo pačiu metu gali skatinti asmenų ir kitų duomenų manipuliacijas dėl savanaudiškų tikslų, nerodant pagarbos žmogaus orumui ir teisėms. Jis pamini statistiką, teigiančią, kad ketvirtadalis jaunų žmonių yra nukentėjęs nuo kibernetinių išpuolių ir patyčių. Beje, šio skaudaus reiškinio, kuris yra aktualus visai visuomenei, tyrimui Vatikane buvo sukurta speciali institucija, pavadinta observatorija. Popiežius Pranciškus pastebi, kad internetui dažnai taikomą „tinklo" metaforą antropologinėje plotmėje galima sugretinti su prasmingu „bendruomenės" įvaizdžiu. Betgi bendruomenė yra stipri, kai jos nariai yra susiję ir solidarūs, pasitiki vieni kitais, siekia bendrų tikslų, atsakingai bendrauja. Interneto tinklas irgi padeda susitikti vieniems su kitais, bet gali sustiprinti izoliavimąsi, tapti savotiškais „voratinklio" spąstais, kuriuose įstringame kurdami iliuziją, jog santykiams visiškai pakanka virtualaus dėmens be jokio moralinio įsipareigojimo, demonstruojant išskirtinį individualizmą ir netgi atvirą neapykantą kitiems. Ypač nepatyrę jauni žmonės gali būti paveikti šios iliuzijos ir atsidurti prieš realų pavojų, likti socialiniais atsiskyrėliais, visiškai atsiribojusiais nuo visuomeninio gyvenimo. Tokia dramatiška situacija kelia grėsmę perspektyvoje suardyti visuomenės darną, sustiprinti anarchiją. To negalima ignoruoti.
Esame atsakingi už naudojimą
Šventasis Tėvas pažymi, kad aptaki ir įvairiaformė interneto tikrovė kelia įvairius etinius, socialinius, politinius, juridinius, ekonominius klausimus, todėl niekas, net ir Bažnyčia, negali likti nuošalyje juos svarstant. „Kol vyriausybės ieško teisinio reguliavimo būdų, kad išsaugotų pradinę laisvos, atviros ir saugios socialinės komunikacijos sampratą, visi turime galimybę ir esame atsakingi už jos priemonių pozityvų naudojimą", - teigia popiežius Pranciškus. Jo įsitikinimu, galimas krikščioniškas požiūris į šią problemą susijęs su apaštalo šv. Pauliaus paraginimu, kai jis kalba apie teisingus asmenų tarpusavio santykius ir bendrystę: „Pametę melagystę, kalbėkite tiesą savo artimui, nes mes esame vieni kitų nariai" (Ef 4 25). Krikščionys save pripažįsta dalimi Kūno, kurio Galva yra Kristus, ir tai „mums padeda matyti kitus žmones ne kaip potencialius konkurentus ar priešus, bet kaip artimus asmenis ir brolius, nors visi esame skirtingi". Jei taip suvoksime interneto tinklą, jis taps tikru resursu papildant tiesioginius susitikimus, išplės galimybes būti kartu ir tikrai pasitarnaus bendrystei ir vienybei. Šiandien visi esame pašaukti savuoju įnašu prisidėti prie tokių tarpusavio santykių plėtros pagal tikrąją žmogišką jų prigimtį, panaudojant ir socialinius tinklus. Tada internetas išlaisvins, o ne taps spąstais, saugos žmogaus orumą ir bendruomeniškumą, padės ne tik diagnozuoti aštriąsias šiuolaikinės visuomenės negandas ir ligas, bet ir jas gydyti, rodant ne pyktį, bet nuoširdų švelnumą ir norą padėti. Iš tikrųjų, kaip rašo Šventasis Tėvas, baigdamas savo kreipimąsi Pasaulinei žiniasklaidos dienai, internetas gali būti brangus šaltinis išblaškytiems šeimos nariams, kurie susisiekia, kad galėtų susirinkti prie bendro stalo ir pažvelgti vieni kitiems į akis. Tas pats pasakytina ir apie bažnytinę bendruomenę, kuri internetu koordinuoja savo vaisingą veiklą, o šventadienį renkasi kartu švęsti Eucharistiją. Jeigu internetas tampa galimybe dalintis patirtimi apie išgyventą džiaugsmą ar kančią tiems, kurie fiziškai nutolę vienas nuo kito, kad jie galėtų kartu pasimelsti, siekti gėrio ir bendrystės, jis visada yra naudingas.
 

 

„XXI amžius"

Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-06-11 15:49
 
Share |
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media