2024 m. kovo 1 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Sukaktys, jubiliejai

*print*

Archyvas :: Dailininko ir žurnalisto Kazio Kęstučio Šiaulyčio 70- metis: parodos Seime ir Druskininkuose

2023-06-29
 
Kazys Kęstutis Šiaulytis per parodos Seime atidarymą

Kazys Kęstutis Šiaulytis per parodos Seime atidarymą

Albertas Vaidila,
menotyrininkas

 

Seimo II rūmų parodų galerijoje atverta dailininko Kazio Kęstučio Šiaulyčio akvarelės, škicų ir aliejinės tapybos paroda „Už langų - Neris ir Žvėrynas". Tai viena iš dailininko parodų, skirta Vilniaus 700 metų jubiliejui.
Dar trys parodos surengtos Druskininkuose bendru pavadinimu "Akvarelinės Druskininkų impresijos". Kiekviena jų turi ir savąją potemę: pirmoji ekspozicija - "Akvarelinės Druskininkų impresijos", antroji - "Dainavos girių artefaktai", trečioji -"Spaudos dailininko kryžkelės".
Ne atsitiktinai šios parodos surengtos šiame kurortiniame mieste. Štai, ką apie tai sako dailininkas: „Druskininkuose esu tarsi laukiamas svečias - kai atvykstu, visada pasitinka šventinė, kurortinė miesto pagava. Atrodo, čia nuolat šypsosi saulė, bet jei kartais lyja - džiugina gaivi akvarelinė vandens skraistė, gaubianti miesto miškelius, parkus ir gojus. Druskininkuose, kaip niekur kitur Lietuvoje, juntama slėpininga gamtos gyvybinės, kūrybinę dvasią keliančios galios veikimas, gal, kad čia susitinka didžiausia šalies upė Nemunas, didžiausios šalies girios ir sveikatingais gelmių vandenimis pasireiškianti žemės energija."
Tai ne tik gražūs žodžiai. Manau, galima teigti, kad čia gimė ir subrendo šiaulytiškas peizažas - alsuojantis krašto isorija, paslaptingas, su šventumo žyme ar metafizine pagava.
Nejučia peršasi įdomus sugretinimas: Vilniui - 700, Kaziui Kęstučiui Šiaulyčiui - 70. Per darbus skirtus didžiajam sostinės jubiliejui atsiskleidžia ir nepaprasto darbštumo, įvairios kūrybos talentais apdovanota dailininko asmenybė. Plačiajai bendruomenei dailininkas žinomas kaip akvarelininkas, karikatūristas, dailės pedagogas. Kazys Kęstutis Šiaulytis Lietuvos žurnalistų sąjungos narys nuo 1983, Lietuvos dailininkų sąjungos narys nuo 2002 metų.
„UŽ LANGŲ - NERIS IR ŽVĖRYNAS"
Taip įvardytoje Kazio Kęstučio Šiaulyčio parodoje Seime - akvarelė, škicai, aliejinė tapyba - apie 30 darbų. Parodos pavadinimą reiktų suprasti taip - pro Seimo rūmų langus matosi dailininko tapybos objektai - Neris ir Žvėrynas. Ekspozicijoje vyrauja Vilniaus miesto ir jo apylinkių gamtovaizdžiai, urbanistiniai peizažai.
Akvarelė, ilgiausiai puoselėta ir brandžiausia Kazio Kęstučio Šiaulyčio kūrybos dalis. Aliejumi, pasak Kęstučio, irgi tapydavo nuo studijų laikų, tačiau tik tada, kai kas nors užsisakydavo portretą ar gamtovaizdį būtent šia technika. Vėliau tai tapo palyginti kuklia naujų kūrybinių ieškojimų dalimi. Pamėgtais škicais gan dažnai lavinama ranka, sudėliojami būsimo paveikslo vizualiniai apmatai, kurie kartais tampa patrauklūs ir gali būti paveikūs kaip išbaigti darbai - tokius matome ir šioje parodoje - o tariamas neišbaigtumas netgi suskamba kaip kompozicijos privalumas.
Kuo ypatinga Kazio Šiaulyčio akvarelė? Manau, kad ji sugebėjo iš esmės pakeisti daugelio žmonių požiūrį į akvarelę kaip „lengvąją", laisvos improvizacijos tapybos techniką. Atrodytų išties taip ir yra - juk pats žodis akvarelė (it. Acquarello - vanduo) reiškia tapybą dažais atskiestais vandeniu, paprastai minkštu teptuku tepant plonais sluoksniais arba liejant ant sauso arba sudrėkinto popieriaus (kartais ant kito pagrindo). Akvarelei būdingi švelnūs, skaidrūs, persišviečiantys tonai, nutekėjimai. Kartais vaizdas paryškinamas plunksna, angliuku, pastele, pieštuku. Išgaunant spalvinius efektus būna nemažai atsitiktinumo, paviršutiniško blizgesio. Norint suvaldyti vaizdą, vizualiai perteikti tai, ką esi sumanęs, reikia tapyti tiksliai, nes akvarelės taisyti negalima. Būtent šioje vietoje išryškėja dailininko profesionalumas - ar sugebama potėpius guldyti taip, kad jie iškart surastų savo vietą? Kazio Kęstučio Šiaulyčio akvarelės švaraus spalvingumo, raiškios, jose nerasime „užkankintų" vietų.
Pagal atlikimo techniką jas galima suskirstyti į dvi grupes. Viena - tai akvarelės, kuriose galima atpažinti konkrečius objektus bei vietoves, taip pat skiriamas dėmesys detalėms, ypač architektūros savitumo, puošybinių elementų paryškinimui. Tuo siekiama pasirinkto motyvo istoriškumo, akvarelės etnografinės vertės išsaugojimo. Šiuose darbuose dailininkas savaip interpretuoja klasikinio grožio sampratą - laisviau lieja neesmingas istoriškumui kompozicijos dalis, ieško visumos ryšio bei sąskambių per spalvų, potėpių, faktūrų darną. Tokio dėmesio susilaukė Žvėryno savita medžio architektūra, jaukūs statinių ir želdinių kampeliai (Kavinė „Žvėryno smuklė". 2023. Akv., „Mėlynojo namo draugėje". 2023. Akv., „Kompozitorių namai. Žvėrynas". 2022. Akv. ir kt.). Kai kurios kompozicijos siekiant pabrėžti unikalų Žvėryno medžio architektūros grožį yra paremtos kontrastu tarp senosios ir naujosios - betono, metalo, stiklo - architektūros. Tai atodangos iš Žvėryno į Nerį ir senąjį Žvėryno tiltą, kurių tolumoje matome dangų remiančius šiuolaikinius Vilniaus architektūros milžinus ( „Senasis ir naujasis Žvėrynas". 2023. Akv., „Senasis Žvėryno tiltas". 2022. Akv.).
Šį kompozicijos principą matome ir aliejinės tapybos darbe „Vilnius pro žaliąjį Žvėryno langą". 2023". Jeigu palyginsime parodoje esančius aliejinės ir akvarelinės tapybos darbus, netruksime pastebėti, kad aliejumi tapyti paveikslai pasižymi deformacijomis yra platesnių potėpių, tamsesnio ir kontrastingesnio spalvų kolorito, o kompozicijos struktūra neretai pabrėžiama ryškiomis kontūrinėmis linijomis (Kavinės „Žvėryno smuklė" kieme. Drb, al., 2023, „Žvėryne žydi liepos". Upės ir Maloniosios gatvių erdvė. 2022. Drb., al. ir kt. ).
Kai kuriose akvarelėse, taip pat aliejinėje tapyboje, škicuose pagrindinis dėmesys sutelkiamas naujos realybės kūrimui. Meninė raiška formuojama pasikliaujant nuojautomis, pasitelkiama fantazija, kūrybinė išmonė. Ekspozicijoje jie iškart atkreipia dėmesį - dinamiški, kartais ekspresyvūs, žaismingi, drąsių deformacijų, poetiško polėkio.
Ypač įdomūs metaforiškai traktuoti gamtos, gyvūnijos ar augalijos motyvai. Kompozicijų įvardinimą autorius neretai papildo trumpa vaizdo sukūrimo aplinkybių informacija („Žvėryne žydi alyvos". Vakarais jos kaukia vilkais, naktimis geria Neries vingio sutemas. 2022. Drb., al., „Žalieji vasaros veidrodžiai". 2012. Akv., „Neryje ties Bebrų sala". 2022. Drb., al., „Pavasario saulės žaismė Neryje, ties Bebrų sala". 2023. Akv., škicai „Pasivaikščiojimas tarp spalvų". „Rudeniniai miražai", abu 2023) ir kt.
Parodų autorius sako esąs plenerinės akvarelės šalininkas, tad akvareles tapo kelionėse, iškylose po Vilnių ar Druskininkus.
Palinkėkime dailininkui ir žurnalistui Kaziui Kęstučiui Šiaulyčiui tvirtos sveikatos, sėkmės kelionėse į kūrybines aukštumas.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2023-06-29 14:35
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media