Sukaktys, jubiliejai

„Jeigu žmogus nežinotų savo ar savo visuomenės praeities, jis būtų kaip kūdikis. (…) Visuomenės darbuotojas, pažinęs savo visuomenės praeitį, tarytum praregi dabarčiai ir ateičiai… Jis darosi sąmoningas ir tvirtas savo tautos ar valstybės narys – kūrėjas“. Taip Petras Klimas – jauniausias iš dvidešimties Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų (ir vienas iš šešių, kilusių iš šio krašto) – rašė 1921 m. pradedamo leisti istorijos žurnalo vedamajame.

Kolegai Algiui Juozui Kustai spalio 9 dieną sukanka 75-eri metai. Ta proga kolegos Jonas Laurinavičius (Kaišiadorys) ir Gediminas Griškevičius (Palanga) atsiuntė LŽS svetainei eiliuotus sveikinimus.

J. Norkevičių pažinojau nuo jau stipriai nutolusių „anų dienų“, tačiau tik neakivaizdžiai, iš publikacijų „Tarybiniame mokytojuje“, po to „Tiesoje“, „Dienoje“... Daugiau kaip trisdešimt metų jis dirbo pedagoginėje spaudoje arba tvarkė pedagoginius skyrius kitose redakcijose. Turi iš spaudos išsikirpęs visas savo publikacijas, tik neskaičiavęs, kiek tūkstančių jų susidaro.

Nors rugsėjo 6-oji Kaune buvo apniukusi, ketindama šliūkštelti lietaus ir tik retai tarp debesų įsiterpdavo saulė, dar gerokai prieš istorinio renginio pradžią gerdami kavą Laisvės alėjos ir A. Mickevičiaus gatvės sankirtoje esančioje jaukioje kavinukėje matėme, kaip tautiniais rūbais pasipuošusios damos, nešinos gėlėmis suko link Kauno įgulos karininkų ramovės. Į išskirtinį renginį rinkosi ne tik kauniečiai, bet ir svečiai iš kitų miestų, kuriems brangi Lietuvos istorija, svarbus tautinis atgimimas. Prasminga, jog ši išskirtinė Lietuvai šventė vyko Kauno įgulos karininkų ramovėje, nes valstybės laikraštis „Lietuvos aidas” 1928 metų vasario 1 dieną atgimė Kaune.

Rugsėjo 14 d. 17.30 val. Rašytojų klube /K. Sirvydo g. 6, Vilnius/ įvyks Vydūno knygos „Sieben Hundert Jahre deutsch-litauischer Beziehungen“ (Septyni šimtmečiai vokiečių-lietuvių santykių) trečiojo leidimo (LITVerlag 2017), skirto Vydūno jubiliejiniams metams, pristatymas.

Rugsėjo 11 d. 17.30 val. Rašytojų klube /K. Sirvydo g. 6, Vilnius/ įvyks LR Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureato, rašytojo Vytauto Bubnio sukaktuvinis vakaras su nauja knyga „Iš stalčiaus dugno / dienoraščiai, portretiniai eskizai, indiški motyvai“.

2017 m. liepos 28 d. 15 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks parodos Pažvelk pro dar bevardį skaidrų mineralą – gal rūkuos matyti Vilnius? atidarymas. Paroda skirta Vilniaus universiteto auklėtinio, filomato, 1830–1831 m. sukilimo dalyvio, pasaulinį pripažinimą pelniusio mokslininko, mineralogo, geologo, kalnų inžinieriaus, etnologo, rašytojo, ilgamečio Čilės universiteto rektoriaus, Čilės garbės piliečio Ignoto Domeikos 215-osioms gimimo metinėms paminėti. Paroda veiks liepos 3 – rugsėjo 1 d.

Šių metų liepos 28 dieną kviečiame pagerbti atminimą dviejų nusipelnusių baltarusių vilniečių: Levono Luckevičiaus ir Natalijos Arsenjevos. Liepos mėnesį sukanka 20 metų, kaip jie iškeliavo į dangišką Baltarusiją. Renginiai vyks Vilniuje, Rasų ir Liepkalnio kapinėse, bus padėtos gėlės ant Levono Luckevičiaus ir Aleksėjo Arsenjevo (Natalijos Arsenjėvos tėvo) kapų. Susirinkimas 15.00 prie Rasų kapinių centrinio įejimo. Po Levono Luckevičiaus kapo aplankymo dalyviai aplankis Liepkalnio kapines. Kviečiame dalyvauti renginiuose.

2017 m. rugpjūčio 9 d. Lenkijos institutas Vilniuje kartu su Lietuvos nacionaline UNESCO komisija ir Lietuvos esperantininkų sąjunga pradės Liudviko Zamenhofo metams Lietuvoje skirtas iškilmes. Tądien Vilniuje bus atidaryta paroda, skirta 100-osioms esperanto kalbos kūrėjo, kurį siejo ryšiai su Lietuva, mirties metinėms.

Ir po tiek metų yra palaiminga kalbėti apie dienraščio „Lietuvos aidas“ atgimimą. Bet norint būti bent kiek objektyvesniam, reikėjo jame dirbti.

LŽS Taryba ir Valdyba nuoširdžiai sveikina LŽS Klaipėdos apskrities skyriaus pirmininkę, almanacho “Žurnalistika” redaktorę Jolantą Beniušytę su gražia sukaktimi. Linkime neblėstančios kūrybinės energijos, visada geros nuotaikos ir stiprios sveikatos. LŽS Taryba. LŽS Valdyba.

Vytautas Povilas Šilas jau seniai yra tarsi gyva legenda ir, galbūt, toks ir atrodo mažai jį pažįstantiems. Tiek talentų viename žmoguje: jis yra išskirtinis organizatorius, straipsnių ir knygų autorius, dainų tekstų vertėjas ir kūrėjas, radijo mėgėjas ir keliautojas, dainininkas ir gitaristas...Ir tuo pačiu savas, paprastas, kuklus, draugiškas ir, nepaisant solidaus amžiaus (80 metų jam sueis birželio 29 dieną), kupinas jaunatviško entuziazmo ir energijos.

Mažiau nei metai teskiria mus nuo įžymiojo tautos sūnaus Vydūno (1868–1953) gimimo 150 metų sukakties. Visa, ką šis skambų literatūrinį vardą pasirinkęs kūrėjas iš Mažosios Lietuvos padarė, žadindamas tautą, kad ji „vykintų žmogaus ir tautos gyvenimo prasmę, tai esti, kad ji siektų tobulesnio žmoniškumo“, sudaro įstabų mūsų kultūros reiškinį – vydūnizmą.

Maironio lietuvių literatūros muziejus (Rotušės a. 13, Kaunas) kviečia 2017 m. birželio 20 d., antradienį, 17 val. į rašytojos Ievos Simonaitytės 120-ųjų gimimo metinių minėjimą. Literatūrinę-muzikinę programą „Ak, buvo visko“ atliks I. Simonaitytės vardo literatūrinės premijos laureatė, aktorė Virginija Kochanskytė, operos solistas Egidijus Bavikinas, pianistė Beata Vingraitė. Renginį ves muziejaus direktorė, rašytoja Aldona Ruseckaitė.

Būtent 2018-aisiais sukanka 150 metų, kai gimė filosofas, rašytojas, publicistas, kultūros veikėjas Vydūnas (Vilhelmas Storostas). Vydūno metais bus siekiama priminti visuomenei šios iškilios asmenybės darbų ir idėjų reikšmingumą, filosofinio, literatūrinio, publicistinio palikimo svarbą šiandieninės Lietuvos visuomenės istorinės atminties ugdymui, vertybinių nuostatų formavimui. 2016 m. gegužės 25 dienos posėdyje Vyriausybė patvirtino Vydūno 150-ųjų gimimo metinių minėjimo planą, kurį parengė Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su suinteresuotomis institucijomis ir organizacijomis.

Šešiasdešimtmetį šiemet švenčianti LRT televizija lapkritį minės dar vieną sukaktį – žiūrimiausiai šalyje ryto naujienų laidai „Labas rytas, Lietuva“ sukanka trisdešimt. Per šiuos metus laidos vedėjo kėdę išbandyti teko maždaug penkiasdešimčiai žurnalistų, tarp jų buvo ir Henrikas Vaitiekūnas.

Lietuvos televizija jau buvo įžengusi į aštuntuosius savo gyvavimo metus. 1964-ųjų kovas. RTV komiteto pirmininko Jono Januičio kabinete, kaip televizijos meninių laidų redakcijos vyriausiasis redaktorius, šį kartą gaunu kiek neįprastą parėdymą. Turiu pravesti interviu su lietuviškos kilmės aktore, atvykusia iš JAV. Su Ruta Lee-Kilmonyte. Jau gana garsia JAV kino pasaulyje, priduria šefas.