Sukaktys, jubiliejai

„Kasdien dirbdamas savo žemės plotelį čia atrandu visą pasaulį Gyvenimiška patirtis sako, kad reikia vengti to, kas sujaukia protą, ir daugiau laiko skirti tam, kas jį tobulina. O tai, žinoma, yra knygos, kasdienis darbas ir vaikščiojimas tais pačiais, tavo paties prasimintais takeliais", - teigia gamtininkas, žurnalistas, rašytojas ir kraštotyrininkas Henrikas Gudavičius.

Balandžio 13 d. 18.00 val. Rašytojų klube (K. Sirvydo g. 6, Vilnius) įvyks Alvydo Valentos jubiliejinis kūrybos vakaras. Dalyvauja rašytojai Alvydas Valenta, Gintarė Adomaitytė, Birutė Jonuškaitė, Juozas Žitkauskas, literatūros kritikė Janina Riškutė, režisierius Virgilijus Kubilius, dainų autorius ir atlikėjas Povilas Girdenis, Lietuvos audiosensorinės bibliotekos kultūrinių veiklų kuratorė Janina Vileikienė, žurnalo „Mūsų žodis“ redaktorė Ginta Čingaitė-Kiznienė ir kiti.

Visas tolesnis Algirdo gyvenimas, vertas aštraus siužeto kino filmo, buvo padiktuotas iš pradžių nacių okupacijos, po to – beveik 50 metų trukusios sovietų okupacijos. A. Statkevičius buvo antinacinio ir antisovietinio judėjimo dalyvis, Lietuvos laisvės lygos ir Lietuvos Helsinkio grupės narys, pogrindžio spaudos leidėjas, bendradarbis ir platintojas, pasipriešinimo akcijų dalyvis, už antisovietinę veiklą teistas tris kartus ir iškalėjęs 14 metų. Jis atidavė savo gyvenimą Tėvynės labui visa savo būtimi, kankinio egzistencija ir meile.

Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko kraštiečio dailininko, pedagogo, meno terapijos idėjų skleidėjo ir propaguotojo Archibaldo Bajorato 100-osioms gimimo metinėms skirtas atminimo vakaras „Esu dėkingas likimui…“.

Šiemet pažymime Vydūno 155-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirties metines. L. Valatkienė, apkeliavusi Vydūno gimtąsias ir laikinos prieglaudos, kūrybos bei darbo vietas, po kruopelytę rinko išbarstytą istorinį palikimą, aktualizuodama didžiojo filosofo ir mąstytojo Vydūno svarbą, jo literatūrinio palikimo unikalumą, kuriame labai ryškiai atsispindi ir kasdienybės trapumas. Klaipėdos universitete (H. Manto g. 90-2) kovo 24 d. 15 val. įvyks Lilijos Valatkienės parodos „Vydūnas - žinomas, bet nepažintas“ atidarymas.

2023 m. kovo 16 d. 18.00 val. Rašytojų klube (K. Sirvydo g. 6, Vilnius) įvyks Poeto Juozo Žitkausko jubiliejinis vakaras su Lazdijų krašto rašytojų antologija „Žaliuose ežerynuose“. Dalyvauja rašytojai Juozas Žitkauskas, Alvydas Valenta, Gintaras Bleizgys, Bronius Kašelionis, Jonas Endrijaitis, Albertas Antanavičius, dainininkė Veronika Povilionienė, aktorius Juozas Bindokas, Lazdijų krašto žmonės ir kt.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras pristato pristato 2023 metų naujieną – istoriko Alfonso Eidinto knygos „Pūga prie Mėmelio. Atvadavimo saga“ trečiąjį leidimą, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-osioms metinėms.

Šiandien mūsų geram kolegai, LŽS nariui Regimuntui Romualdui Mockui sukanka gražus jubiliejus - sukanka 90 metų!

Seimo skaitykloje surengta knygų, straipsnių, nuotraukų ir eksponatų paroda, skirta Kazimirai Danutei Prunskienei, pasitinkančiai 80-metį. K. D. Prunskienės artimieji šią parodą papildė asmeniniais signatarės daiktais.

Edvardas Burokas gimė prieš 90 metų, 1933 m. vasario 13 d. Ukmergėje 1919 m. savanorio Vlado ir Bronės Burokų šeimoje. Augo su dviem jaunesniais broliais – Jonu ir Antanu. Šeimoje vaikai buvo ugdomi Tėvynės meilės, patriotizmo dvasia. 1941 m. Edvardas pradėjo lankyti Ukmergės pradinę mokyklą, vėliau – gimnaziją. 1950 m., mokydamasis gimnazijoje, drauge su bendraminčiais subūrė pogrindinę antisovietinę organizaciją „Keršytojai už Tėvynę” ir buvo išrinktas jos pirmininku.

Minint Žemaitijos krašto šviesuolės S. Niūniavaitės šimtmetį, aną kartą kiek plačiau buvau užsiminęs apie jos, kaip mėgėjų teatro režisierės ir apskritai kultūros darbuotojos, ryšius bei pažintis su Lietuvos meno pasaulio žmonėmis, o šiandien bent kiek plačiau stabtelėsiu ties jos literatūrine veikla.

Vasario 9 d., ketvirtadienį, 18.00 val. Rašytojų klube įvyks poeto, vertėjo, literatūros ir meno kritiko Dainiaus Gintalo jubiliejinis vakaras. Vakare dalyvauja draugai ir bičiuliai Gytis Norvilas, Juozas Žitkauskas, Ričardas Šileika, Talis Gintalas, Andrius Šiurys, Jonas Sakalauskas, Agnė Sabulytė, Linas Adomaitis.

2003 metais buvo išleistas pirmas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto žurnalo „Olimpinė panorama“ numeris. Taigi žurnalui sukako 20 metų. Sukakties proga - pokalbis su žurnalo pirmuoju redaktoriumi, žinomu sporto žurnalistu, LŽS nariu Broniumi Čekanausku.

Įklimpęs į vienos ar kitos problemos narpliojimo pinkles neretai prisimindavau vyresniosios kartos žurnalistų patarimą: įklimpai – stumk rašinį į šoną; jeigu ne už poros valandų, tai rytojaus dieną tuos slenksčius nesunkiai peržengsi. Ir todėl, kad likimas suvedė su daugeliu kūrybingų kolegų, šį tą žurnalistikos dirvonuose pavyko nuveikti.

Sausio 26 d. 17.00 val. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) įvyks vakaras, skirtas Vinco Mykolaičio-Putino 130-osioms gimimo metinėms.

„Šiomis dienomis sueina šimtmetis garsiai mėgėjų teatro režisierei, literatei Stasei Niūniavaitei. Manau mūsų žurnalistų auditorijai būtų verta priminti apie ją. Rašau dar ir todėl, jog pats ilgą laiko tarpą buvau tada garsaus, S. Niūniavaitės suburto Naujosios Akmenės liaudies teatro dalyvis, be to, 2012 metais parašiau knygą apie jos sudėtingą gyvenimą ir veiklą“, - sako mūsų kolega Apolinaras Juodpusis.

Seimo skaitykloje surengta paroda „Sausio 13-osios atmintis gyva: knygos ir eksponatai“. 1991 m. sausio 13 diena – viena svarbiausių Lietuvos istorijos datų, lėmusių ne tik Lietuvos, bet ir Rytų Europos likimą. Šiai datai paminėti yra išleista nemažai knygų – vienose jų skelbiami liudijimai ir atsiminimai, kitose – įžvalgos ir analizės, dar kitose – vaikų piešiniai, kuriuose atsispindi dramatiški Sausio įvykiai. Dalis teminių knygų eksponuojama parodoje.