2019 m. gegužes 27 d., Pirmadienis

Sukaktys, jubiliejai

*print*

Archyvas :: Kolega Alfonsas Čepauskas savo jubiliejų pasitinka su didele dailės paroda

2019-02-26
 
Aistė Kuckaitė
Alfonso Čepausko, pasitinkančio savo 90-metį, kūryba daugiaplanė ir universali. Jis daug eksperimenuoja su skirtingomis grafikos technikomis, skirtingais meno žanrais. Jo meninių idėjų lauke - ekslibrisas, estampas, asanbliažas, skulptūra, koliažai ir kt., kur atsiskleidžia jo savitas mitologinis, filosofinis pasaulis.
Ši paroda apima gana platų dailininko kūrybos diapozoną ir sudaryta tartum iš dviejų dalių - ankstyvoji (1964-2000) kūryba ir šio amžiaus pastarųjų metų.
Ankstyvąją dailininko kūrybą reprezentuoja lino ir kartono raižiniai, sukurti lietuvių grafikai būdinga ekspresionistine kalba. Jie fiksuoja realias buities, žemdirbystės, darbo scenas, gamtos nuotaikas. Pavieniai grafikos lakštai, apibendrinti juodų linijų, štrichų ir baltų dėmių faktūrų kontrastais, atspindi tradicinę XX amžiaus grafikos kūrybos kryptį 
Ieškodamas naujų technikos ir meninės išraiškos formų A. Čepauskas sukuria kelis ciklus apie girdėtas jaunystėje legendas, keistas ir gūdžias istorijas, lietuvių mitologinių dievybių įvaizdžius, iškelia beprasmiškas karų pasekmes, sukuria gamtosaugos ir kitokių kūrinių. 
Ženklią vietą A. Čepausko ankstyvojoje kūryboje užima Lietuvos architektūros paminklai su reminiscencinių užuominomis. Atradęs ir įgyvendinęs grafikoje nežinomą termofolijos techniką, kuri primena sodrų ofortą, sukūrė seriją ekslibrisų ir keliasdešimt ciklinių lakštų apie kaimą, laboratorijas, cirką, koncertus, seriją simbolinių portretų su pomėgių ar profesinės atributikos elementais. 
Pastarųjų metų A. Čepausko meninės būsenos dominante tampa filosofinis žmogaus būties suvokimas ir pastangos interpretuoti jos aspektus. Cikle „Ave vita" spalvinguose lakštuose įvairiaprasmiai įvaizdžiai apie svajones, sunkumus, pastangas, siekių realizavimą. (Pasiryžimas, Svajonės, Proveržis Būtis). Naujausiame cikle „Sakmė apie kuršius" dailininkas pažvelgia į šiuos pamario gyventojus, kurių ištakos yra ir mūsų šalies istorijos dalis. Kuršių nuolatinė kova su pustomu smėliu, istorijos, legendos suteikia kraštui specifinį vaizdą. Pagrindinis gyvenimo ir pragyvenimo šaltinis buvo žvejyba, į kurią kasdien leisdavosi į marias plokščiadugniais kurėnais. Grafikos lakštuose - žvejų kasdienybės, gamtos, buities, etnografijos, gyvūnijos įvaizdžiai įvairiais aspektais. 
Ekspoziciją papildo dailininko pamėgtas dailės žanras - skulptūra. Jas kuria iš medžio, lanksto, kniedija iš metalo plokščių ar skardos, raižo, skaldo akmenį, granitą, marmurą. Kamerinėse medžio skulptūrose įkūnijančiomis alegorinius mūzų, madonų, motinų, maitintojų, protėvių įvaizdžiuose galima aptikti artimų tiek liaudies, tiek moderniosios skulptūros formoms būdingų bruožų. 
Originalios minimalistinės ažūrinės mažosios metalo plastikos kompozicijos, sukurtos iš lankstyto pilko metalo juostelių. Jos beveik konceptualiai išgrynintos, perteikia modernizmo epochą menančius pavidalus - rūpintojėlius, sportininkus, šaulius, ritualinius ir kitokius subjektus. 
Kūrybos kelią pradėjęs nuo mažosios grafikos, A. Čepauskas iš miniatiūrinių vaizdinių pasaulio išsiveržė į sudėtingas ir įvairiaplanes meno erdves, kuriose susiformavo jo plastiniai ieškojimai, atspindintys ir nudienos meno tendencijas.
Paroda veiks iki kovo 12 dienos.

 

Iš spaudai ruošiamos "Lietuvos žiniasklaidos enciklopedijos" 
Čepauskas Alfonsas *1929 03 18 Gedgaudiškė (Tauragės apskr.), spaudos darbuotojas, dailininkas, fotografas, keliautojas. 1962 baigė Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumo Poligrafijos skyrių. Nuo 1962-73 žurnalo „Mokslas ir technika" meninis redaktorius, 1973-89 žurnalo „Mūsų sodai" meninis redaktorius. 1978-98 žurnalo „Statyba ir architektūra" dailininkas. LŽS narys nuo 1968, NŽKA - nuo 2008. Sukūrė ir paskelbė kelis šimtus iliustracijų žurnaluose, iliustravo rašytojų kūrinių. Nuo 1967 sukūrė daugiau kaip 1200 ekslibrisų, keliasdešimt skaitlingų grafikos ciklų, daug pavienių grafikos lakštų, asambliažų, fotokoliažų, instaliacijų ciklus, keliasdešimt plakatų, skulptūrų kapinėms, parkams, per 150 kamerinių medžio skulptūrų, mažosios metalo plastikos ir raižyto akmens skulptūrėlių. Iš kelionių po Kaukazą ir Vidurinę Aziją, nutapė ciklą paveikslų „Dykumuose ir oazėse"(1975-1978). Dalyvavo daugelyje užsienio šalių tarptautinių parodų. Surengė per 60 asmenininių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Tarptautiniuose konkursuose yra pelnęs apie 60 įvairių apdovanojimų. Svarbesni: „L'arbre en tous ses aspects" (III premija, Prancūzija, 1983), „Europa im Exlibris" (premija, Vokietija, 1991), „Sakralinis ekslibrisas" (III premija, Vilnius, 1992), „Biblioteka Publiczna H. Lopoczinskiego" (II premija, Lenkija, 1996), „Kazakstannyn ruxanijaty meh madeniati" (I premija, Kazachija, 2001), „Lietuvos kariuomenė ekslibrise" (II premija, Vilnius, 2007), „30 Dies de Gravat a Olot" („El Caliu" premija, Ispanija, 2007). Lietuvos dailininkų sąjungos narys nuo 1978. Valstybės pripažintas meno kūrėjas (2005). Sudarė keliasdešimt parodų katalogų, bibliografinių leidinių. Išleido praktinę, metodinę knygą „Kaip sukurti ekslibrisą. Grafikos technikos" (2008), šešias knygutes - „Septintasis malonumas: kelionės motociklu" (2000-2014), bibliografinį leidinį „Pripažinimo kelias" (2002), grafikos albumą „Karšuvos poringė" (2012), grafikos aplanką „Trapėnų kronikos" (2009), albumą "Būties ženklai: grafika, tapyba, asambliažas, skulptūra" (2009). Įkūrė ir vadovavo Lietuvos ekslibrisininkų klubui (1980-2000), klubo Garbės pirmininkas, daugelio ekslibrisų parodų, taip pat ir tarptautinių, organizatorius. Surengė kelias Lietuvos žurnalistų ekslibrisų parodas. Nuo 2000 Dailės parodų rengimo grupės „Ars longa" vadovas. Nuo 2016 Skaudvilėje atidaryta nuolatinė „Alfonso Čepausko dailės galerija". Organizavo pirmąsias sportinio turizmo didžiausio sudėtingumo keliones motociklais. Keliavo po Užkarpatę, Krymą, Kaukazą, Vidurinę Aziją, Uralą, Sibirą, Kolos pusiasalį bei Tolimuosius Rytus (1962-1987). 1975 vadovavo keliautojams, kurie pirmieji įveikė Kyzylkumų dykumą motociklais maršrutu Dušanbė-Turkmėnbaši. 6 kartus tapo Lietuvos motociklų turizmo čempionu: Pamyre (1969), Sibire (1970), Vid. Azijoje (1971, 1975), Tian Šanyje (I971), Tolimuose Rytuose (1982). 3 kartus (1971, 1975, 1980) SSRS motociklų turizmo čempionas (Vidurinėje Azijoje). Sporto meistras (1972). Tauragės Garbės pilietis (2016). Pav. 
Vytautas Žeimantas
Rubrika Sukaktys, jubiliejai yra Spaudos, radijo ir televiajos rėmimo fondo projekto dalis.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-03-26 14:00
 
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

Povilas

2019-03-24 14:52

Alfonsai, ir savo 100 metį pasitik nauja paroda. Sėkmės.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media