Televizija

Visuomeninis transliuotojas LRT, pristatydamas visuomenei 2019 m. veiklos ataskaitą, kvietė gyventojus dalyvauti internetinėje apklausoje ir išsakyti nuomonę apie LRT.

Apklaustųjų buvo teiraujamasi, kurį LRT kanalą jie žiūri dažniausiai. Net 81,3 proc. apklaustųjų nurodė, kad bent kartą per savaitę ją įsijungia LRT TELEVIZIJĄ. Antroje vietoje pagal populiarumą - LRT.lt portalas, kuriame bent kartą per savaitę apsilanko 42,5 proc. respondentų, trečioje - LRT PLIUS (bent kartą per savaitę šią televizijos programą įsijungia 35,1 proc. apklaustųjų).

„Visuomenės atstovų, mūsų žiūrovų, klausytojų ir skaitytojų, nuomonė mums yra svarbi, nes tai padeda mums keistis ir tobulėti. Dėl to mes ir patys aktyviai skatiname grįžtamąjį ryšį rengdami apklausas ir kviesdami išsakyti savo vertinimus ir pasiūlymus. Pastabas girdime, mokomės ir stengiamės dirbti dar geriau, kad pateisintume Lietuvos žmonių lūkesčius. Taip pat džiaugiamės girdėdami, kad gyventojai LRT vertina už informacinio ir pažintinio pobūdžio laidas, už vaikams ir paaugliams skirtas laidas, rodomą dokumentiką ir kuriamą turinį įvairioms amžiaus grupėms. Taip pat išgirdome gerų vertinimų, skirtų LRT OPUS radijo stočiai, kuri transliuoja nekomercinę muziką, bei kultūros laidoms, transliuojamoms per LRT KLASIKĄ", - sako LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Apklausos dalyvių taip pat buvo teiraujamasi, kokia LRT veikla, jų vertinimu, labiausiai prisideda prie Lietuvos demokratijos. 51,7 proc. apklaustųjų įvardijo aukštus žinių žurnalistikos standartus. 46 proc. apklaustųjų - LRT tiriamąją žurnalistiką, 37,6 proc. - išskirtines tiesiogines LRT transliacijas, 37,2 proc. - archyvų išsaugojimą.

Atsakydami į klausimą apie LRT indėlį į Lietuvos kultūrą ir švietimą, apklausos dalyviai dažniausiai paminėjo LRT paramą Lietuvos kinui ir lietuviškų vaidybinių bei dokumentinių filmų transliacijas (54,3 proc.), kultūros ir sporto renginių viešinimą (52,1 proc.), lietuvių kalbos puoselėjimą, taisyklingą lietuvių kalbą LRT eteryje (48,8 proc.).

LRT indėlis į Lietuvos ekonomikos pažangą ir inovaciją, kaip rodo apklausos rezultatai, žmonėms dažniausiai siejosi su svarbių mokestinių ir panašių reformų išaiškinimu (48,2 proc.), LRT rengiamu mokslo populiarinimo turiniu (46,3 proc.), ekonominių temų nušvietimu žiniose (44,7 proc.).

Didesnė dalis apklausoje sudalyvavusių respondentų taip pat pritarė teiginiams, kad LRT veikia efektyviai ir yra skaidri, o labiausiai prie Lietuvos demokratijos LRT prisideda aukštais žinių žurnalistikos standartais. Su teiginiu, kad LRT dirba efektyviai, sutiko arba greičiau sutiko 58,5 proc. respondentų. Panaši dalis - 57,4 proc. - respondentų pritarė teiginiui, kad LRT yra skaidri. Likusi dalis respondentų su teiginiais nesutiko, greičiau nesutiko arba neturėjo nuomonės.

Į apklausos klausimus atsakė beveik 800 gyventojų.

Antrus metus ataskaita yra rengiama pagal Europos transliuotojų sąjungos (EBU), kurios narė yra LRT, metodiką „Vertė visuomenei" (angl. Contribution to Society) - įvardijama ne tik tai, kas buvo sukurta, bet ir stengiamasi įvertinti, kaip visuomeninio transliuotas prisideda prie demokratijos stiprinimo, šalies kultūros, švietimo, ekonomikos.

Lietuvos visuomeninis transliuotojas LRT iš viso vienija 7 žiniasklaidos kanalus: 3 radijo programas (LRT RADIJAS, LRT KLASIKA, LRT OPUS), 2 televizijos programas (LRT TELEVIZIJA, LRT PLIUS), pasaulio lietuviams skirtą LRT LITUANICĄ ir portalą LRT.lt.