2024 m. gegužes 18 d., Šeštadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Televizija

*print*

Archyvas :: Teatrologė Salomėja Burneikaitė: „Menai domino nuo vaikystės“

2023-10-12
 
 Salomėja Burneikaitė

Salomėja Burneikaitė

Dramos ir teatro pedagogė, režisierė, teatrologė Salomėja Burneikaitė - aktyvi ir veikli senjorė, kadaise prisidėjusi prie Klaipėdos lėlių teatro kūrimosi, o šiandien besirūpinanti neįgaliais žmonėmis. Moteris sako, kad nei amžius, nei negalios neturi atimti iš gyvenimo džiaugsmo, svajonių ar troškimų ir pati tam rodydama pavyzdį išdrįso išpildyti ilgai saugotą norą - pirmą kartą pajodinėti su žirgu per smėlėtą, bangų skalaujamą pajūrį.
Kaip ir kiekvieną šeštadienį, „Lietuvos ryto" televizijos žiūrovus vėl žadins senjorų norus pildanti laida „Pirmi kartai. 60+", kurioje dalinamasi ne tik senjorams aktualia šių dienų informacija, bet ir unikaliomis istorijomis, kurių herojai, laužydami mitus apie savo amžių, išpildo ilgai kauptas svajones ir pasiryžta išbandyti dalykus pirmą kartą savo gyvenime.
Šios savaitės laidos herojė - „Metų senjorų rinkimų" dalyvė, režisierė, teatralė Salomėja Burneikaitė. Moteris pasakoja, kad menai ją domino nuo vaikystės, o kartą įžengus į teatro pasaulį, iš jo niekuomet nebenorėjo pasitraukti.
„Teoriškai aš nesu aktorė, mano profesija yra režisūra, tačiau aš visą gyvenimą vis kažko mokausi, vis kažkuo jį papildau. Vaikystėje man buvo pasakyta, jog jeigu lankysiu muzikos mokyklą, galėsiu lankyti ir teatrą, todėl labai anksti tapau aktore Vilniaus teatre „Lėlė" ir toliau tas kelias klostėsi. Lėlių teatre žmogus ištirpsta, nes tikslas, kad jo nesimatytų arba jis yra tik pagalbininkas personažui. Iš to gimsta be galo įdomūs lėlių teatro sprendimai, o jeigu žmogus pasiima lėlę ir pats maivosi, tai lėlė yra neįdomi, o tas žmogus yra nereikalingas", - laidoje pasakojo moteris.
Tačiau greta veiklų teatre, Salomėja buvo pakviesta dėstyti sveikatos fakultete, nes pasak senjorės, menas ir medicina yra glaudžiai susiję, o tokias terapines metodikas jis panaudoja praktikoje ir šiai dienai.
„Yra toks posakis, jeigu žmogus iki 40 metų netampa pats sau mokytojas ir gydytojas, tai jis kvailys. Tai holistinis požiūris į žmogų ir mane pakvietė dėstyti apie interaktyvius metodus reabilitacijoje. Taip universitete atsirado dramos, tekstilės terapijos dalis, kur ergoterapeutai daug dirba su rankomis ir žmogaus galimybių atskleidimu, netekus kurios nors funkcijos", - pasakojo teatrologė.
Po darbo Klaipėdos universitete, Salomėją pasikvietė Klaipėdos miesto socialinės paramos centras, kuriame iki šiol ji dirba dienos socialinės globos skyriaus užimtumo specialiste. Moteris žmones lanko jų namuose ir kaip pati sako, jiems tampanti laidininku su pasauliu, vykstančiu už lango.
„Žmonės yra žmonės, jeigu tu į juos nežiūri, kaip į objektą, kuris neturi kojos arba nevaldo rankos. Tu pirmiausia žiūri, ką jis gali, ko jis nori. Gyvent niekada nevėlu, nevėlu norėti, svajoti. Aš pati turiu visą sąrašą dar niekada neišbandytų dalykų, pavyzdžiui, niekada nesu jojus ant žirgo, nors visada jais žavėjausi. Tai didžiulis gyvūnas, iš vaikystės prisimenu, kaip tekdavo važiuoti arklių traukiamomis rogėmis ar vežimais", - savomis svajonėmis dalinosi senjorė, kurias kartu su laidos kūrybinės komandos ir jojimo klubo „Zigmo žirgai" pagalba, pagaliau išpildys, pasagomis išmindama smėlėtą paplūdimį.
Kita laidos tema: raktas į sveikatą - aktyvus judėjimas.
Sakoma, kad vos 20 minučių judėjimo per dieną išsprendžia beveik visas sveikatos bėdas. Tą patvirtinta ir sostinės Vingio parke besitreniruojantys senjorai diskgolfininkai.
„Tai labai įtraukiantis žaidimas, gryname ore, kur gauname visą reikalingą mankštą. Pavyzdžiui šiandien, 8 krepšiai, kuriuos apeinam 2 kartus, tai vidutiniškai 90 ir daugiau pasilenkimų", - laidoje pasakojo senjorė Sigita Eimutienė.
Žinoma, tokiame žaidėjų būryje, ne kiekvienas gali pasigirti tokia pačia sveikata, kaip jaunystėje, tačiau vyresniame amžiuje, bet kokia fizinė veikla, yra itin svarbi, nes tai aprūpina sąnarius jiems reikalingomis medžiagomis.
„Žmogui judant gerėja kraujo apytaka, sąnarių ir kaulų aprūpinimas krauju, deguonimi, maistinėmis medžiagomis, na, o taip pat yra labai svarbu pakankamas įvairių medžiagų, kurios įeina į mūsų kaulus, sąnarius, kiekis organizme: tai vitaminas D, kalcis, kolagenas, chondroitinai ir visos kitos medžiagos, kurios yra statybinės medžiagos kaulų ir sąnarių audiniuose", - teigs „Pilėnų klinikos" šeimos gydytoja Greta Jankauskaitė.
Su amžiumi žmogaus organizmas gamina vis mažiau judėjimui svarbaus baltymo - kolageno, o jo trūkumas gali tapti itin nemalonia sąnarių skausmų priežastimi. Ši medžiaga kūne sudaro net 25 proc. visų organizme esančių baltymų, ji pamaitina sąnarius, kremzles ir kaulus bei apsaugo nuo jų priešlaikinio susidėvėjimo. Būtent todėl specialistai rekomenduoja mitybą papildyti maisto papildais, tokiais kaip „Cemio Gemzė", kurių sudėtyje yra grynos formos pirmo ir antro tipo kolageno bei vitamino C, itin veiksmingo sąnariams ir jų kremzlėms.
Kita laidos tema: rudenėjančių orų siaubas - sinusitas
Pasak sveikatos specialistų, įprastinė sloga trunka trumpai, o jeigu užsitęsia daugiau kaip 5 dienas, atsiranda nosies užgulimas, sunku kvėpuoti, maudžia galvą, galima įtarti, kad jau yra sinusitas. Žmogus sinusus turi kaktos, skruostų srityse, tai tokie tarpai, kuriuose susidaro uždegimas. Kas yra sinusito kančios puikiai žino senjorė Natalija, kuri išėjusi į pensiją atrado naują užsiėmimą - keliones. Tiesa, net ir tolimiausiose kelionėse, su Natalija kartu keliauja ir jos nosies purškalas.
„Kai buvau išvykusi, sloga ne vieną kartą yra pagadinusi kelionę, tačiau aš prieš išvykdama jau žinau, kad taip gali būti dėl orų kaitos ir retas atvejis, kuomet mano rankinėje nebūna nosies purškalo", - laidoje dalinosi Natalija Dzičkancienė.
Užklupus slogai ar jai užsitęsus, daugelis ima vaistinėse ieškoti priemonių, galinčių palengvinti kvėpavimą. Vieni tokių, kaip pavyzdžiui „ClinSin spray", yra purškalai, kurie padeda iš nosies ir prienosinių ančių pašalinti susikaupusias išskyras, slopina bakterijų dauginimą, regeneruoja ir drėkina nosies gleivinę.
„Vaistinėse yra atsiradęs nemažas kiekis preparatų, savo sudėtyje turinčių sidabro ir vario. Sidabras pasižymi stipriomis priešuždegiminėmis, antibakterinėmis savybėmis, neleidžia bakterijoms daugintis ir skatina gleivinės gijimą. O varis, kuris įprastai rasdamas ir jūros vandenyje, turi gleivinės drėgmei naudingų savybių bei taip pat mažina uždegiminius procesus", - patarimais dalinosi „Gintarinės vaistinės" vaistininkė Giedrė Tautkevičienė.
Laida „Pirmi kartai. 60+" - puikus įrodymas, kad troškimui mėgautis gyvenimu amžiaus ribos nėra. Vedėjos Lauros Balčiūtės kalbinami senjorai, jų pirmi kartai bei aktualiausios naujienos - šeštadienį, 17 val., tik per „Lietuvos ryto" televiziją."

 

Auksė Šapelytė
aukse.sapelyte@gmail.com
+370 67547808

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2023-10-12 11:27
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media