Užsienio naujienos

Iki karo 1900 žmonių turėjusi gyvenvietė klestėjo - joje vienas po kito kilo individualūs namai ir buvo statomi kotedžų kompleksai. Prie dviejų upelių bei tvenkinio miškingoje vietoje įsikūręs kaimas traukė į jį keltis vos už 20 km esančio milijoninio Charkovo gyventojus, tad žmonių jame vis daugėjo.

Tikrumoje kaimas Ruski Tiški buvo įkurtas senai - 1663 metais, ir jame pirmi gyventojai buvo ukrainiečiai kazokai, turėję ginti Rusijos imperijos sienas nuo totorių antpuolių. XVll amžiaus pradžioje kaimas tapo privačia grafų Tichockių valda.

Charkovui netikėtai išsivysčius į mokslo bei pramonės didmiestį Ruski Tiški gyventojai ėmė vykti į jį uždarbiauti, o pastaruosius kelis dešimtmečius šį kaimelį pamėgo poilsiautojai. Džiugus gyvenimas Ruski Tiški baigėsi 2022 metų vasario 24 dieną, kai kaimelį jau pirmomis karo valandomis okupavo Maskvos agresoriai.

Kremliaus planas užimti per dieną Charkovą sužlugo, bet priešas apgulė didmiestį. Fronto linija iš pradžių ėjo palei Charkovo pakraštį, tačiau ukrainiečiams po kelių mėnesių pavyko okupantus nustumti toliau.

Klestintį ir išpuoštą Ruski Tiški okupantai sunaikino iš keršto, po to, kai Ukrainos kariai jį gegužės 10 dieną išvadavo. Bėgdami agresoriai susprogdino tiltą per Murom upelį, užminavo sodybas, laukus, miškus bei ėmė bombarduoti namus. Cirkuny apylinkėje, jungiančioje devynis kaimus, labiausiai nukentėjo būtent Ruski Tiški.

„Okupantų tankas užvažiavo ant aukštumos ir specialiai paleido šūvį į Cirkuny kaimo polikliniką, ją sugriaudamas; lygiai taip tikslingai buvo subombarduotos mokyklos Ruski Tiški bei Cirkuny, sugriautos vaistinės, kultūros namai, paštas, parduotuvės, sodybos; negi naikinti civilinius objektus nėra karo nusikaltimai, nėra išsigimėliška" - neslėpdamas pykčio klausė Cirkuny apylinkės karinio komendanto pavaduotojas Igoris Kuzmenko.

Šis 55 metų vyriškis 2014 metais bėgdamas su šeima iš Maskvos separatistų užimto Donbaso vos išvengė sušaudymo, o per dabartinį karą galutinai įsitikino, kad Kremliaus pasiuntiniai gali įvykdyti bet kokį žiaurumą.

I.Kuzmenko todėl prašė perduoti Lietuvos žmonėms raginimą toliau aktyviai remti Ukrainą kovoje su nužmogėjusiais okupantais, pridurdamas: „Kremliaus karių reikia ne bijoti, bet drąsiai kovoti su jais, nes tik išmušus agresoriui karo dantis galima užsitikrinti, kad daugiau nebesikandžios".