Užsienio naujienos

Mokymai, skirti rytojui

Norvegai nesiekia sublizgėti ir pasigirti atvykėliams. Bendravimas čia paprastas, be užuolankų ir nutylėjimų. Frederkstado mieste veikiančio Žurnalistikos instituto direktorius Frode Rekve jau pirmosiomis susitikimo minutėmis atskleidžia pagrindines priežastis, kodėl Norvegijoje spauda turi tvirtas pozicijas. Viena, palanki įstatymų bazė, antra, daug dėmesio skiriama žurnalistų tobulėjimui, trečia, žurnalistinėje visuomenėje paisoma solidarumo principo ir dalijamasi gerąja patirtimi net su konkurentais. Nuoseklus ir ištisus metus nenutrūkstantis žurnalistų, redaktorių ir leidėjų tiek iš nacionalinių, tiek iš regioninių ir vietinių žiniasklaidos priemonių mokymas moderniausiomis priemonėmis ir yra šio Žurnalistikos instituto uždavinys. „Siekdami kokybiškos žiniasklaidos plėtros suvokiame išsilavinimo ir naujų žinių svarbą. Mes organizuojame trumpalaikius, tačiau efektyvius kursus, kuriuose nemokome to, ko nereikia, priešingai, to, ko galbūt reikės tik rytoj. Kursuose tobuliname žurnalistų rašymo, fotografavimo, naudojimosi internetu ir kitomis komunikacijos priemonėmis įgūdžius. Taip pat atliekame žiniasklaidos vystymosi tyrimus, kurie yra prieinami visiems, nagrinėjame naujausias temas. Pavyzdžiui, terorizmo problematiką", - pasakojo instituto vadovas.

Be abejonės, šiuo metu viena iš svarbiausių ir skaudžiausių temų Norvegijoje - norvego ultradešiniojo Anderso Breiviko, nužudžiusio 77 žmones, byla. Kolegos iš Norvegijos labai atsakingai rengiasi birželio mėnesį prasidėsiančiam ekstremisto teismui. Procesą aprašys žurnalistų grupė, specialiai apmokyta Žurnalistikos institute. Šias žudynes norvegai laiko didžiausia katastrofa šalyje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Tad bylos nagrinėjimo teisme tema turėsianti būti nušviesta labai profesionaliai, o tuo pačiu ir jautriai žuvusiųjų artimųjų atžvilgiu.

Žurnalistams dirbti lengviau

Žurnalistikos instituto direktoriaus nuomone, Lietuvos ir Norvegijos žiniasklaidos situacija aiškiai yra ne mūsų naudai. Norvegijos žurnalistams nėra jokių kliūčių gauti bet kokią informaciją, šioje šalyje beveik nebūna bylų dėl garbės ir orumo įžeidimo. „Mes gimę po laiminga žvaigžde. Turime gerą valstybę, todėl mūsų žurnalistams lengviau dirbti nei kitų šalių", - įsitikinęs F. Rekve. Mat Norvegijos valdžia suprasdama, kokia svarbi yra visuomenės informavimo priemonių įtaka, pati siekia, kad žiniasklaida būtų kokybiška. Todėl visų pirma remiamas ir žurnalistų mokymas. Tad trečdalį instituto lėšų sudaro valstybės parama, kiti du trečdaliai - leidėjų ir pačių kursų dalyvių įnašai. Norvegijoje visuomenės informavimo priemonių įstatyminė bazė sutvarkyta taip, kad žurnalistams ir net visuomenės atstovams būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos bet kokiai informacijai gauti. Tuo akivaizdžiai įsitikinome lankydamiesi modernioje Myzeno komunos (taip Norvegijoje vadinamos savivaldybės - aut. pastaba) bibliotekoje, kurioje matomiausioje vietoje kartu su šalies, regiono, vietos laikraščiais sudėti visi komunos tarybos sprendimų projektai, posėdžių protokolai ir patys sprendimai. Tolygiai šią medžiagą galima rasti ir internete, tačiau Norvegijos savivaldybės netaupo popieriaus viešumui ir skaidrumui. „Žurnalistai, atėję į komunos tarybos posėdį, gauna ne tik posėdžio medžiagą, bet ir visą pluoštą kitų dokumentų, pavyzdžiui, visus laiškus, kuriuos per atitinkamą laikotarpį gavo komunos administracija ar taryba", - paaiškino mus į viešnagę pakvietęs K. P. Loken, kuris jau kelias kadencijas yra ir Myzeno komunos tarybos narys.

Paštininkai platina vangiai

Dar vienas mūsų apsilankymo Norvegijoje tikslas - kaip platinami spaudos leidiniai, kaip jie laiku pasiekia ir atokiausias šalies gyvenamąsias vietoves. Dalį spaudinių, kaip ir Lietuvoje, čia taip pat išplatina paštas, tačiau laikraščiai beveik nesinaudoja jo paslaugomis, nes pašto pristatymas kainuoja trečdaliu brangiau, o ir spaudą prenumeratoriai gautų tik apie pietus. Taigi, netgi tokioje išsivysčiusioje šalyje paštas dirba panašiai kaip Lietuvoje, t. y. teikdamas brangias ir neefektyvias laikraščio pristatymo paslaugas. Todėl beveik visi Norvegijos laikraščiai naudojasi didelių spaudos platinimo bendrovių, kurios turi sukūrusios optimalią ir naujausiomis technologijomis paremtą spaudos platinimo sistemą visoje šalies teritorijoje (ne tik miestuose kaip pas mus), paslaugomis. Spaudos platinimo ypatumus Norvegijoje mums nuoširdžiai ir išsamiai atskleidė regioninio dienraščio „Smaalenenes Avis" ir vieno iš didžiausių Norvegijos nacionalinių dienraščių „Aftenposten" platinimo tarnybų atstovai Jorgen Nitteberg ir Hans Petter Engebretsen.

Nors dabar naudojama itin moderni norvegų spaudos platinimo sistema mums atrodo tarsi fantastika, tačiau kas žino, galbūt jų patarimai kada nors bus įgyvendinti platinant spaudą Lietuvoje? Juk ir septyniolika metų leidžiamo priedo „Vakarų Lietuva" septynių laikraščių kooperacija bei prieš septynerius metus įkurta Kretingoje „Vakarų spaustuvė" - tai vis ankstesnės patirties iš Norvegijos rezultatai.

Laikraštis kartu su kava

Norvegijoje laikraščių platintojų darbas prasideda maždaug po pusiaunakčio ir baigiasi apie 7 val. ryte. Platintojo elektroninėje knygutėje, kuri yra mobiliajame telefone, detaliai surašyta laikraščių pristatymo trasa. Platinimo bendrovės vadybininkai, pasitelkdami specialias kompiuterines programas, taip sustyguoja spaudos platintojų darbą, kad beveik neįmanomas atvejis, kad prenumeratorius negautų laikraščio iki tol, kol įsipils rytinės kavos puodelį.

Spaudos platintojai apmokomi specialiuose kursuose, tris dienas atlieka praktiką, o po to jau savarankiškai išleidžiami į trasą. Jiems, per vieną valandą išplatinantiems 150 leidinių, Norvegijoje nustatytas vienodas apmokėjimo tarifas - 153 kronos už valandą ir 3,9 kronos už nuvažiuotą kilometrą. Per mėnesį spaudos platintojas užsidirba nuo 10 000 iki 15 000 kronų. Šiuo darbu, kaip papildomu, dažniausiai užsiima studentai, moksleiviai. Visgi naktį dirbti sudėtinga - tad laikraščiuose neretai skelbiama, kad reikalingi spaudos platintojai.

Pratina mokėti už žinias

Niekur kitur pasaulyje neperskaitoma tiek laikraščių, kiek Norvegijoje. Tačiau ir ten šiandien pastebimas skaitytojų skaičiaus mažėjimas. Tyrimų duomenimis, dviejų trečdalių iš 170 laikraščių skaitytojų sumažėjo, tuo tarpu tik 15 laikraščių pastebėjo jų skaičiaus augimą. Prenumeruojamų laikraščių skaitoma daugiau. Regioninių laikraščių tiražai krenta mažiau nei nacionalinių - vietinės žinios vis dar aktualios. Vidutiniškai norvegas per dieną perskaito 1,4 laikraščio, o anksčiau perskaitydavo 1,7.

Norvegai yra žinomi kaip puikiai išmanantys moderniausias technologijas ir linkę pirmauti naujose masinės komunikacijos priemonių srityse. Laikraščių leidėjai, puikiai suprasdami, kad šis procesas įgauna vis didesnį pagreitį, tobulina, plėtoja elektronines laikraščių versijas, tvirtina jų verslo modelį virtualioje erdvėje." Anksčiau kaip ir visi buvome padarę klaidų teikdami internete žinias nemokamai - žmonės tuo įprato naudotis be jokio užmokesčio. Dabar pamažu siekiame šią ydą išgyvendinti: internetiniame laikraščio puslapyje skaitytojams siūlome daugiau skaitalų, o tik laikraštyje galima perskaityti aktualiausias žinias ir naujienas. Tiek popierinio laikraščio, tiek elektroninio varianto prenumeratos kaina yra vienoda. Duodami galimybę pasirinkti, išsaugome skaitomumą ir prenumeratorius ", - pasakojo regioninio laikraščio „Smaalenenes Avis" darbuotoja Indre Ostfold-Follo.

Atrodo, anokia čia Norvegijos Žurnalistikos institute išgirsta naujiena - žurnalistų mokymai. Juk kartkartėmis įvairiuose seminaruose savo žinias atnaujiname ir mes, Lietuvos žurnalistai. Visgi naujiena yra ta, kad šis procesas Norvegijoje Žurnalistikos instituto kursų dėka vyksta nenutrūkstamai, o ne atsitiktiniuose seminaruose kaip pas mus. Atvirai tarus, nuostaba mums ir tai, kad minėto instituto kursuose, pavyzdžiui, subūrus specialią pačių geriausių šalies žurnalistų būrį, patirtimi dalijamasi net konkurentų akivaizdoje. Čia solidarumas yra gerbiamas. Nė vienas žinomas Norvegijos korespondentas nėra atsisakęs kitiems kursų dalyviams papasakoti apie efektyvius savo darbo metodus. Teigiama, kad norvegų žurnalistams pavydo jausmas nebūdingas, nes jiems svarbiausias stimulas karjeroje - tapti šauniausiu, o tai įmanoma tik tada, kai praktiškai gebi pritaikyti naujausias žinias kartu su naujausiomis technologijomis, kai žinai metodus, kaip susirasti naudingiausius ir objektyviausius informacijos šaltinius.

Norvegijoje laikraščiai kainuoja 10-25 kronas, t. y. maždaug 5-12 litų. Mūsų akimis žvelgiant, nemažai. Tačiau nepaisant kainų, interneto įtakos, kiekvienoje gyvenvietėje matėme prenumeruojamos spaudos dėžučių stendą. Skaitančioje šalyje laikraščius įpranta skaityti ir ten gyvenantys mūsų tautiečiai. Norvegijoje 11 metų gyvenanti ir Myzeno jaunimo mokykloje mokytojos asistente dirbanti Daiva Kunigauskienė pokalbyje su mumis negalėjo prisiminti, ar jos artimieji Lietuvoje prenumeruoja laikraščius. Tačiau Norvegijoje Daiva neįsivaizduoja savo kasdienybės be nacionalinio ir vietinio laikraščio prenumeratos.