Užsienio naujienos

Apie padėtį Vovčanske ten kovojantis žvalgas: „Nėra taip, kad juos guldom šimtais, o mūsų žūva vienetai, spėju apylygiai; nemėgstu gatvių kautynių, nes į tave kulka gali iš bet kur, o pas mus daugybė naujokų, kurių dauguma neapmokyti, ir aš, kaip labiausiai patyręs, pakelyje į užduotį aiškinu pamatinius dalykus, nes kitaip visi žūsim; blogai, kad ir dalis vadų „žali" ir bailūs - vienas kopos vadas Vovčanske dar nė karto pats nėjo į mūšį, o kitas mums liepė eiti į žvalgybą, nes esą dronu ištyrė, kad vietovė saugi; išėję užsirovėm ir trejų netekom, vieno net kūno negalėjom parsinešti; žvalgyboje taip jau yra - jei įvykdom užduotį 40 % skaitosi gerai, o jei 70 % tai super, bet taip retai nutinka; dabar einam mažom grupėm, dažniausiai po šešis, ir belaisvių neimam, likviduojam, nes didesne grupe galim apsišviesti ir patys žūsim; jie daro tą patį; artilerija iš Vakarų jau ateina, bet rusai visvien jos turi žymiai daugiau, ir kala žiauriai - Vovčanske greit neliks sveiko pastato ir nebus kur slėptis; jie visko greit mokosi, visko turi daugiau, ir sparčiai modernizuojasi - anksčiau manėme, kad „Grad" salvės yra blogiausia, bet išgalvojo tiksliai valdomas raketas „KAB", ir viena tokia prieš kelias dienas 12 mūsiškių nusinešė, o buvau netoli; jie kaip kurmiai - vieni šaudo, o kiti šalia iš karto rausia apkasus, daro įtvirtinimus; o ukrainiečiai, per pusantrų metų to iki galo nepadarė; išvyti juos iš užimtų teritorijų bus sunku; spėju, kad į Vovčanską ir Lipcius atsibrovė ne šiaip sau, o ilgam, ir Charkivui ramybės nebebus; pereitą šeštadienį Mokslo gatvėje bomba sprogo šalia to namo, kurio pirmame aukšte esančioje kirpykloje lankydavausi; mano kirpėją skeveldros gan rimtai sužeidė, o kitus dvylika darbuotojų mažiau; mane nori persivilioti Jūros pėstininkai ir dar viena brigada, pastaroji turi gerokai daugiau artilerijos ir ten vaikinai patyrę, su jais būtų užtikrinčiau kovoti, bet nenoriu palikti dabartinės, ji neseniai suformuota, dauguma naujokai ir be globos bus ištaškyti; nemėgstu Vovčansko, nes prie Donecko man viskas įprasta; dažnėja mintys, kad iš čia galiu neišsikapstyti, nes Dievo apsauga amžina nebūna; esu susitaikęs su likimu, turbūt pastebėjai - keliose vietose ant kūno išsitaturiavau asmens kodą, kad jei tai nutiks žinotų kas; visgi viliuosi, kad Valhala dar ne man, nes čia dar niekas neaišku, ir rusams dar dantų neišdaužėm, o atvykau būtent tam".