Žiniasklaida Lietuvoje

Džiugina laikas nuo laiko žiniasklaidoje pasirodantys kalbininkų ir žurnalistų publikacijos, skirtos lietuvybei, lietuvių kalbai bei skelbiamos asmenų, neabejingų lietuvybei, mintys.

Yra skaitytojų, kurie lietuvybės, lietuvių kalbos išsaugojimo klausimams skirtas publikacijas vadina neįdomiomis, nuobodžiomis ir pan. Kitais žodžiais tariant, nereikalingomis. Tačiau dauguma skaitytojų pritaria tokioms publikacijoms, net lietuvybei skirtus tekstus vadina gražiai - auksiniais žodžiais.

Kolegos Apolinaro Juodpusio nuomone, daugelis, kaip ir jis, yra praradę viltį kaskart priminti daromas kalbos klaidas, nes tas abejingumas į pareikštas pastabas darosi chroniškas, net piktybiškas: jūs kritikuokite, o mes kalbėsime... nesąmones. Skaitytoją itin piktina netiksli kelintinių skaitvardžių vartosena: du, penki metai (= dveji, penkeri) ir t. t. Kitas skaitytojas Juozas K. neatsistebi žodelių už ir po klaidingu vartojimu: ateisiu už (= po) kelių minučių; parašysiu už (= po) savaitės... Tačiau: už vyro, kaip už mūro; už kalno telkšo ežeras ir kt. Dar kitas skaitytojas stebisi nevykusiu žodžio gyvai vartojimu: gyvos muzikos koncertas; gyvas reportažas ir pan. Juk kai kurie TV profesionalai rado vykusį pakaitalą - tiesiogiai.

Svetimžodžiai, kaip kalbos šiukšlės, pradedant Reginos saugojamais slavizmais anūkais su proanūkais ir proproanūkais daugelį piktina, bet... Ne tik eiliniai bendrinės kalbos vartotojai darko kalbą. „Jei tai kalba eilinis žemdirbys, pardavėja turgelyje, net atleistina, o kai nesigėdindami suokia Seimo narys ar ministras bei jo patarėja, - nedovanotina!"

Nepatenkinti nelogišku, neprofesionaliu rungtynių komentavimu primena, kad anksčiau buvo girdima: iš viršaus įmetė baudą; tritaškį iš viršaus pataikė ir, žinoma, kamuolį deda iš viršaus į krepšį. Palaipsniui buvo atsisakyta bereikalingo paaiškinimo, tačiau dėjimas į krepšį iš viršaus kažkodėl liko ir kai kurių komentatorių be atodairos vartojamas lyg laukiant, gal krepšininkas kamuolį į krepšį įdės iš apačios ir t. t.

„Aš visiškai ir vienareikšmiškai pritariu gerbiamo Algirdo Kavaliausko mintims; kai kada, nebeiškentęs lietuvių kalbos šiukšlinimų, ir pats brūkšteliu vieną kitą kritinę mintį. Ir vis galvoju, kur ir kiek dabartiniai plunksnos darbininkai (gal pagal J. Baltušį) buvo mokomi ar patys mokėsi taisyklingai lietuviškai rašyti ir kalbėti. Todėl su didžia padėka prisimenu Vilniaus Universiteto dėstytojus Vandą Maniukienę, Joną Balkevičių, Juozą Pikčilingį, Kazį Ulvydą ir kitus garbius šviesuolius, kurie buvo itin reiklūs studentams, kad šie, palikę Universitetą, neliktų beraščiai visomis prasmėmis - ir rašydami, ir kalbėdami, ir įdėmiai sekdami kalbininkų rekomendacijas" - rašo Apolinaras Juodpusis.

„Kaip ir visur - yra gerų komentatorių, kurie išmano ne tik sporto reikalus, bet ir kalbą moka. Yra tokių, kurie geriau patylėtų, nes kalba niekus ir dar su elementariosios kalbos klaidomis. Blogai, kad atrankos kriterijai, matyt, labai žemi, bet priimtini tiems, kurie priima sprendimus", - sako kolega Vytautas Kvietkauskas.

Kolegos Ipolitas Skridla, Kazimieras Matačiūnas. ir dar daug kitų skaitytojų dėkoja ginantiems lietuvių kalbą nuo svetimžodžių, nuo nemokšų lietuvių kalbos darkymų. Lietuvių kalbos priešininkai, atrodo, turi nesveiką vaizduotę, nors garsinasi savo neva lakia vaizduote. Naujumu paaiškina lietuvių kalbos teršimą. Nieko sau naujumas, primenantis kažkada viename straipsnyje aprašytą hibriukų kalbą. Hibriukų (nuo žodžio hibridas), bet ne gražiąją senąją indoeuropiečių kalbą!

Lietuvių kalba tikrai to nenusipelno.