Žiniasklaida Lietuvoje

Algis Padora

Pirmasis naujo NATO vadovo ir šalies Prezidentės susitikimas spalio 9 d. tapo gera proga įkelti koją į Lietuvos karinių oro pajėgų bazę Zokniuose, kur buvo pakviesti šalies ir regiono žiniasklaidos atstovai.

Žurnalistai patikrinti dukart

Patekti į Lietuvos karinių oro pajėgų bazę Zokniuose, kur vyko Lietuvos Prezidentės ir NATO vadovo – ne tokia jau lengva procedūra. Prie Karinių oro pajėgų bazės žurnalistus tikrino dukart. Lietuvos aviacijos karininkui užteko žurnalisto darbo pažymėjimo ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Antrąkart prie štabo  plunksnos broliją tikrinęs Vadovybės apsaugos pareigūnas išnaršė net kolegių rankines.

Žurnalistams keletą minučių leista fotografuoti Karinių oro pajėgų štabe susėdusius svečius – Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos Generalinį sekretorių Anders Fogh Rasmussen, Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę, nedidelio ūgio, bet paskui visus suspėjančią Krašto apsaugos ministrę Rasą Juknevičienę, kariuomenės vadą, generolą majorą Arvydą Pocių, Lietuvos nuolatinį atstovą prie NATO ambasadorių Liną Linkevičių ir kitus svečius.

Apie trisdešimt žiniasklaidos atstovų kariškių autobusu nuvežti į greitojo reagavimo zoną, kur dislokuoti misiją vykdančių Vokietijos karinių oro pajėgų naikintuvai „EUROFIGHTER“.

Žiniasklaidai – trylika minučių

Garbių svečių automobilių eskortas atvyko prie angare stovėjusio vokiečių naikintuvo. Ankstesnieji šalies vadovai mielai fotografuodavosi už naikintuvų šturvalų, todėl žurnalistai lenktyniavo, kas greičiau „pagaus“ objektyve Prezidentę. Tačiau nei Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė, nei kartu su ja specialiomis kopėčiomis pakilęs NATO Generalinis sekretorius Anders Fogh Rasmussen ir juos palydėjęs Vokietijos karinio junginio vadas, pulkininkas leitenantas Jan Gloysten į naikintuvo kabiną nesėdo.

„Džiaugiuosi čia matydama NATO vadovą, nes Lietuva, – kur  yra vienintelė ir svarbiausia Baltijos šalyse oro pajėgų ir NATO bazė. Tai vienas iš pagrindinių Baltijos regiono ir NATO gynybos taškų. Šiandien mes kalbėjomės apie tai, kaip galėtų Lietuva ir Baltijos šalys joje dalyvauti, kokia forma tai gali įvykti ateityje. Esame patikinti, jog oro policijos misija jau pratęsta iki 2014-ųjų metų. Taip pat kalbėjomės apie tokią misijos ateitį ir po 2014-ųjų,“ – sakė Prezidentė.

Šalies Prezidentės pasisakymas truko apie tris minutes, NATO vadovo – daugiau nei keturias. Gal todėl vietoje dešimties planuotų spaudos konferencija užtruko trylika minučių.

Pirmajam teisę paklausti Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys suteikė „ASOŠEIDID PRESS“ naujienų agentūros atstovui, po jo ELTOS naujienų agentūrų žurnalistui,  Lietuvos televizijos atstovui ir Pakruojo rajono „Auksinės varpos“ laikraščio žurnalistei.

Žiniasklaidos atstovus NATO vadovas patikino, jog ir nesant konkrečių Baltijos šalių gynybos planų, Baltijos šalys, kaip ir kitos NATO  aljanso šalys ginamos kolektyviai. Pasak A.F.Rasmussen,  naujojoje NATO strategijos koncepcijoje turėtų atsispindėti kovos būdai  su naujosiomis grėsmėmis – energetiniu saugumu, internetinėmis atakomis, terorizmu ir kt. Aljanso Generalinis sekretorius teigė suprantąs, kad Rusijos klausimas kelią nerimą Baltijos šalims, tačiau patvirtino tiesioginio pavojaus nematąs.

„Gynybos koncepcija turi būti išplėsta ir naujoji strategija turi būti atnaujinta. Nes tų grėsmių daugėja, jos įvairios ir gerokai grėsmingesnės negu teritorinė ataka. Globalaus pasaulio sąlygomis Lietuva aktyviai dalyvaus diskutuojant ir keičiant NATO pačią struktūrą, jos ateitį ir koncepciją“,– atsakydama į klausimą kalbėjo Prezidentė.

“Džiaugiuosi, kad Pakruojyje tiek gražaus optimizmo ir jie mato gražius žemės bei gamtos akcentus. NATO naujoji strategija tikrai bus ir turi atitikti mūsų reikalavimus bei padėti susidoroti su naujausiomis grėsmėmis“,– atsakydama į mūsų laikraščio žurnalistės Nijolės Padorienės klausimą apie prieš vizitą pasirodžiusią padangėje vaivorykštę akcentavo Lietuvos Prezidentė.